Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Arkivyskupo Mečislovo Reinio jubiliejus paminėtas jo gimtinėje

Daugailių pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Dervinis pristato atvykusius svečius. Ant stalo ekspozicijoje – arkivyskupo Mečislovo Reinio mitros

Po šv. Mišių prie Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio portreto. Iš kairės: kun. Mangirdas Maasas, Utenos rajono meras Alvydas Katinas, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir kun. Saulius Kalvaitis

Atvirą istorijos pamoką „Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui – 130“ pradėjo mokyklos kraštotyrininkės

Madagaskare, prie M. Reinio gimtojo namo. Iš dešinės: LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios vikaras kun. Mangirdas Maasas, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Leonora Zapereckienė

Daugailių klebonui kun. Sauliui Kalvaičiui (dešinėje) įteiktas Rūpintojėlis. Viduryje stovi Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas, kairėje – Vytautas Valiukėnas

Daugailių pagrindinės mokyklos aktų salėje klausomasi pranešimų. Pirmoje eilėje iš dešinės sėdi: Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios vikaras kun. Mangirdas Maasas, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė, klebonas kun. Saulius Kalvaitis, mokytoja metodininkė Rita Jurkevičienė

DAUGAILIAI. Vasario 5 dieną čia paminėtos kraštiečio, Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) 130-osios gimimo metinės. Arkivyskupas M. Reinys gimė neįprasto pavadinimo vietovėje – Madagaskare – ties Zarasų ir Utenos rajonų riba, pusiaukelėje tarp Daugailių ir Antalieptės. Jis buvo jauniausias 11 vaikų šeimoje. Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje M. Reinys krikštytas, čia aukojo ir pirmąsias šv. Mišias. Tapęs Vilkaviškio vyskupu koadjutoriumi, o vėliau ir Vilniaus arkivyskupu, jis lankydavo savo gimtąjį kraštą, domėjosi jaunimo – skautų, ateitininkų bei kitų katalikiškų organizacijų – veikla, rėmė materialiai. M. Reinys, baigęs studijas Rytuose (Petrapilio Dvasinė Akademija) ir Vakaruose (Liuvene ir Strasbūre), visas jėgas ir žinias atidavė savarankiškos Lietuvos valstybės kūrimui. M. Reinys – žymus mokslininkas (psichologas, filosofas, teologas), Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, profesorius, politikas, užsienio reikalų ministras, visuomenės veikėjas – sunkų ir garbingą ganytojo kelią 1953 m. lapkričio 8 d. užbaigė Vladimiro (prie Kliazmos, 180 km nuo Maskvos) kalėjime. Palaidojimo vieta nežinoma.

Renginys prasidėjo Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios vikaras kun. Mangirdas Maasas ir Daugailių klebonas kun. Saulius Kalvaitis. Šv. Mišių įžanginiame žodyje kun. M. Maasas kvietė melstis prašant šv. Agotos (vasario 5-oji – šv. Agotos diena) užtarimo, kad gelbėtų nuo gaisrų. Kunigas paminėjo, kad dega ne tik pastatai, dažnai didžiulis gaisras kamuoja mūsų sielas, protus, mūsų tarpusavio santykius – šiuos gaisrus gali padėti užgesinti nuoširdi malda prašant šv. Agotos užtarimo. Kunigas kvietė melstis, kad Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys greičiau būtų paskelbtas šventuoju. Pamoksle kun. M. Maasas sakė, kad mes apie arkivyskupą M. Reinį galime kalbėti kaip apie Tėvynės šventąjį, nors tokiu jis dar nėra oficialiai paskelbtas, tačiau kentėjo dėl tikėjimo. Kiekviena kankinystė atneša skausmą, ji nėra gėris pats savaime, tačiau, jei kenčiama su Dievu, tai kankinystė tampa tikėjimo liudijimu. Rytų bei Vakarų katalikų tradicijose kankiniai labai gerbiami, nes tai – kankinystė su Kristumi, jo neišsižadant, vienijantis su Kristaus kančia ant kryžiaus. Pamokslininkas paaiškino, kad tomis dienomis, kai bažnyčiose minimi kankiniai, kunigai šv. Mišias aukoja raudonos spalvos liturginiais drabužiais. Ir dar vieną dieną per metus šv. Mišių metu matome taip apsirengusius kunigus – Sekminių dieną. Jei kankiniai nebūtų buvę įkvėpti Šventosios Dvasios, nebūtų padarę tai, kuo mes stebimės: kentėję ir mirę. Pirmųjų krikščionybės amžių kankiniai drąsiai pasitikdavo mirtį – tikėjo išganymu po mirties, galimybe džiaugtis su Kristumi. Kun. M. Maasas teigė, kad ir M. Reinys buvo kupinas Šventosios Dvasios, tikėdamas, kad bus Kristaus akivaizdoje. Mūsų tėvynėje irgi pakanka šventų vyrų ir moterų, liudijančių tikėjimą Kristumi, Viltimi. Ir mes kiekvienas, ypač šių šv. Mišių dalyvis, turime Šventosios Dvasios, leidžiančios mums atlikti neįtikėtinus darbus.

Šventoriuje šv. Mišių dalyviai sustojo prie dviejų kapų: arkivyskupo M. Reinio simbolinio kapo, kuriame palaidota kapsulė su žemėmis iš Vladimiro miesto kapinių, ir Dievo tarno M. Reinio atminimo saugotojo, buvusio Daugailių klebono mons. Petro Baltuškos (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13). Padėjus gėles, uždegus žvakeles, sukalbėjus „Amžinąjį atilsį“, pasukta į Daugailių pagrindinę mokyklą.

Aktų salėje mokyklos direktorius Stasys Dervinis pristatė atvykusius į renginį: Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) rektorių akademiką Algirdą Gaižutį, kunigus S. Kalvaitį ir M. Maasą, Daugailių seniūnę Giedrę Eimutienę, žinomą mecenatą, Daugailių mokyklos bičiulių pirmininką Antaną Vilūną, visur suspėjančią Utenos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistę Zitą Mackevičienę ir kitus garbius svečius, atvykusius pagerbti Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio atminimą. Atvirą istorijos pamoką „Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui – 130“ pradėjo mokyklos kraštotyrininkės, šeštos klasės moksleivės – dvynukės Agnė ir Aušra Vaišnoraitės, Samanta Grigorjeva, Paulina Ivinskytė ir Justina Galvanauskatė, vadovaujamos mokytojos metodininkės Ritos Jurkevičienės. Mergaičių parengtame pranešime „Svarbiausi arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo ir veiklos epizodai“ buvo išskirtos dvi temos: M. Reinio gyvenimo epizodai ir jo vardo įamžinimas. Mergaičių pranešimas buvo iliustruotas vaizdais, portretais, leidusiais giliau įsijausti į šio Dievo tarno gyvenimą ir darbus, jo atminimo puoselėjimą.

Pranešimą „Paskutinė arkivyskupo M. Reinio gyvenimo stotelė – Vladimiro kalėjimas“ skaitė šio teksto autorė, rodydama vaizdus iš Vladimiro. Teko kalbėti apie keturių kelionių metu atliktus darbus, apie tuometinį Lietuvos Respublikos ambasadorių Rusijos Federacijoje Antaną Vinkų bei jo pagalbą, apie mecenatą Antaną Vilūną, Zitą Mackevičienę ir Igorį Gerasimovą (keliavusius kartu antrosios kelionės į Vladimirą metu). Renginio dalyviai, žiūrėdami pateiktus vaizdus, galėjo sužinoti apie aštuonių piligrimų iš Vladimiro 2013 metų pavasarį penkias dienas trukusią kelionę po Lietuvą M. Reinio vardo įamžinimo vietomis.

Arkivyskupo M. Reinio giminaitis akademikas A. Gaižutis kalbėjo tema „M. Reinys mūsų atmintyje“. Pateikdamas gausių pavyzdžių, jis pasakojo apie M. Reinio paprastumą, nuoširdumą, ir rūpestį visais ir ypač dėmesingumą katalikiško jaunimo veiklai, jos globai. Akademikas priminė, kad išleisti M. Reinio amžininkų – Antano Maceinos (1908 01 27–1987 01 27), Stasio Šalkauskio (1886 05–04(16)–1941 12 04) ir kitų – raštai, o Lietuvos Edukologijos universitetas leidžia žymaus Lietuvos istoriko, pedagogo Adolfo Šapokos (1906 02 13–1961 03 09) raštus. Ketinama parengti ir išleisti ir arkiv. M. Reinio raštus – manoma, kad jie sudarytų 6–7 tomus. Akademikas kalbėjo, kad šio darbo reikia imtis nedelsiant ir džiaugėsi gražiu renginiu, vykstančiu Daugailių pagrindinėje mokykloje. Ši diena labai svarbi jaunajai kartai, tai – prasmingas M. Reinio keltų idėjų įgyvendinimas. Dėkojo mokinėms bei jų vadovei mokytojai metodininkei Ritai Jurkevičienei už gebėjimą labai nuoširdžiai papasakoti apie savo kraštietį M. Reinį. Pranešimą akademikas užbaigė įteikdamas mokyklos direktoriui S. Derviniui pilną krepšį universiteto leidžiamų knygų, kad jos papildytų biblioteką, be to, įteikė ir savo knygą su dedikacija mokyklai.

Mokinėms, kalbėjusioms apie M. Reinį šių eilučių autorė įteikė Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebono kun. Vytauto Rapalio dovanas – katalikiškus kalendorius, o muziejui – savo mokslinių straipsnių, kuriuose tyrinėjama M. Reinio veikla, kopijas bei pluoštą periodinės spaudos leidinių su straipsniais apie M. Reinį.

Mokytoja R. Jurkevičienė papasakojo apie radinius, sietinus su arkiv. M. Reiniu, kuriuos saugojo mons. P. Baltuška. Jie buvo gražiai išdėstyti ant stalų: nuotraukos, mitros, prieškario Lietuvos spaudos leidiniai, kuriuose spausdinami ir M. Reinio darbai.

Šio teksto autorė pateikė naujų duomenų apie M. Reinio daiktų kelią pas mons. P. Baltušką. 1947 m. birželio 12 d. sovietiniam saugumui suėmus M. Reinį, šeimininkei, seselei vienuolei Elzbietai Marijai Marijonai Masiulytei (1908–1986) pavyko išsaugoti keletą arkivyskupo daiktų. Būsima Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolė, būdama 22 metų, atvyko į Marijampolę, čia įstojo į vienuoliją, o 1940 metais, atgavus Vilnių, buvo pasiųsta dirbti „Lietuvaitės“ valgykloje ir patarnavo arkiv. M. Reiniui. Vėliau jai teko šeimininkauti pas arkiv. M. Reinį ir būti tuo metu, kai jį areštavo. Jai mirus, kai kurie daiktai buvo atiduoti į Daugailius tada dar kunigui P. Baltuškai, rengusiam arkiv. M. Reinio muziejėlį. Monsinjoras nemaža M. Reinio medžiagos atidavė Daugailių pagrindinės mokyklos muziejui. Tad labai džiugu, kad per Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienes seseris ir mons. P. Baltušką muziejus gana gausiai pasipildė medžiaga apie arkiv. M. Reinį. O po mons. P. Baltuškos mirties mokytoja metodininkė R. Jurkevičienė, kruopščiai tvarkydama likusią, artimiesiems jau nebereikalingą medžiagą, surado vertingų dalykų.

Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas ir kraštietis Vytautas Valiukėnas parapijos klebonui kun. S. Kalvaičiui padovanojo medinį Rūpintojėlį.

Renginys, skirtas Dievo tarnui arkiv. M. Reiniui, Daugailių pagrindinėje mokykloje užbaigtas malda į Arkivyskupą, kuriai vadovavo kun. M. Maasas. Buvo meldžiamasi iš prieš renginį kiekvienam dalyviui padovanotų M. Reinio paveikslėlių su malda. Maldą Imprimatur dar 2008 m. kovo 14 d. parašė vyskupas Juozas Tunaitis (1928 10 25–1954 09 12–1991 05 19–2012 06 01).

Po renginio mokykloje dar apsilankyta arklio M. Reinio gimtinėje Madagaskare.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

© 2014 „XXI amžius“