|
Nepraraskime demokratinės Lietuvos!
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių pareiškimas
Lietuvos Sąjūdis, atsiradęs iš demokratinio pakilimo bangos, prieš 24 metus atvedė Lietuvą į demokratinės valstybės atkūrimą. Sąjūdžio jėga buvo Tautos valia, pasireiškusi mitingais, peticijomis ir kitomis Tautos valios išraiškomis. Ši jėga, dabartinių antidemokratų neretai niekinama kaip gatvės ar minios demokratija, ne tik sukūrė demokratinę Lietuvos Respubliką, bet ir sudarė sąlygas atsirasti jos ministrams, Seimo nariams ir kitiems valdžios atstovams, kurių pareiga klausyti Konstitucijoje įtvirtinto Lietuvos suvereno lietuvių Tautos ir vykdyti jo valią. Jokie valdžios atstovai nėra aukščiau už Tautą ir neturi teisės savintis tik Tautai priklausančių suverenių galių. Deja, pastaruoju metu būtent tai ir vyksta. Gėdinga Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veikla, bandant paneigti daugiau kaip 320 tūkstančių Lietuvos piliečių valią surengti referendumą, verčia nerimauti dėl Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, ateities. Iš pradžių įvairiais pretekstais neįskaitę tik neesminių trūkumų turinčių įrašų ir privertę pakartotinai surasti tūkstančius savo valią jau pareiškusių piliečių, galiausiai, sulaukę, kai referendumo iniciatoriai šias beprasmiškas užduotis įvykdė, VRK nariai ėmėsi svarstyti, ar iš viso nenutraukus referendumo iniciatyvos, kaip tariamai antikonstitucinės, nors VRK neturi įgaliojimų tai daryti. Net pusė VRK narių pasisakė už tokį antikonstitucinį veiksmą ir tik per plauką jis netapo realybe. Tačiau po to, užuot priėmus sprendimą per 15 dienų, kaip to reikalauja įstatymas, VRK savavališkai pasiskyrė sau ilgesnį terminą priekabių ieškojimui. Matome akivaizdų siekį ne vadovautis Tautos valia, o bet kokia kaina ją paneigti. Referendumo iniciatoriams įveikus VRK kuriamus barjerus, matome išradinėjamus ir kitus būdus, kaip stabdyti Tautos referendumą. Peržengdamas savo įgaliojimus pagal paklausimą svarstyti Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimą Konstitucijai Konstitucinis teismas net ir be paklausimo pasisakė, kaip esą negalima keisti Konstitucijos, tarptautines sutartis laikydamas svarbesnėmis už ją. Tuo remdamiesi ir minėti VRK nariai, ir kai kurie politikai pradėjo aiškinti, esą Tautos referendumas negali priimti Konstitucijos pataisų, draudžiančių žemės pardavimą užsieniečiams. Tačiau Konstitucinis teismas neturi teisės vertinti įstatymų projektų ir referendumu priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Bandymas priskirti Konstituciniam teismui šias galias yra grubus Konstitucijos pažeidimas ir tik Tautai priklausančių teisių uzurpavimas.
Vadinamojo Žemės referendumo iniciatorių Tautai siūlomas sprendimas grąžinti į Lietuvos Konstituciją 1992 metų referendumu jau priimtą nuostatą, draudžiančią parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams, yra adekvati reakcija į Lietuvai iškilusį pavojų Europos Sąjungai neįvykdžius savo įsipareigojimo suvienodinti paramą Lietuvos ir kitų ES šalių žemdirbiams, tebesant žymiam Lietuvos ir užsienio šalių žemės vertės bei piliečių ūkinio pajėgumo skirtumui, Lietuvai gresia didžiulių žemės plotų praradimas, kuris kelia grėsmę Lietuvos piliečių gerovei ir nacionaliniam saugumui. Tokį pavojų pripažino ir Europos Sąjunga, numačiusi pereinamąjį laikotarpį. Deja, ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl ES kaltės (diskriminacinės ES žemės ūkio rėmimo politikos), per šį laikotarpį padėtis iš esmės nepasikeitė, ir priežastys, dėl kurių pereinamojo laikotarpio reikėjo, neišnyko. Lietuvos valdžiai nesirūpinant, kaip gyvensime, ir tokiomis aplinkybėmis leidus Lietuvos žemės išpardavimą ir ignoruojant daugkartinius Lietuvos Sąjūdžio raginimus kitų šalių pavyzdžiu sukurti veiksmingą Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams apribojimų sistemą, konstitucinis Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams draudimas liko vienintelė reali Lietuvos žemės apsaugos priemonė. Būdami įsitikinę, kad referendumo iniciatyva buvo pareikšta, kaip to reikalauja Konstitucija, daugiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos piliečių valia, bandymuose šią iniciatyvą paneigti matome pasikėsinimą ne tik į konkrečią Tautos iniciatyvą, bet ir prieš demokratinės Lietuvos santvarkos pagrindus. Valdžia, bijanti išgirsti Tautos valią, ir besistengianti visais būdais to išvengti, nėra demokratinės valstybės valdžia. Valdžios atitrūkimas nuo Tautos yra dar vienas pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui. Raginame Seimą kuo greičiau skelbti referendumą, nepriklausomai nuo politinių žaidimų VRK, raginame piliečius ginti savo teises ir demokratinę Lietuvos valstybės ateitį, o artėjančių Lietuvos Prezidento rinkimų kontekste pareiškiame, kad skatinsime žmones remti tik tokį kandidatą į Prezidentus, kuris įsipareigos ginti Lietuvos teritorinį vientisumą ir Tautos teisę į referendumą.
Vilnius, 2014 m. vasario 14 d.
Habil. dr. Kazimieras Garšva,
Akad. Eugenijus Jovaiša,
Prof. Vladas Vilimas,
Rytas Kupčinskas,
Mons. Alfonsas Svarinskas,
Nijolė Balčiūnienė,
Tomas Baranauskas,
Valensas Čeginskas,
Bronius Bučelis,
Kostas Mickevičius,
Jurgita Brasiūnaitė,
Stefanija Veversevičienė
© 2014 XXI amžius
|