|
Konstitucinis teismas vardų ir pavardžių rašybos klausimą perdavė lietuvių kalbos specialistams
Konstitucinis teismas (KT) praėjusios savaitės ketvirtadienį paskelbė, kad, pasiūlius kalbininkams, Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Konstitucinis teismas paskelbė, kad, nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles, Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti.
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Vyriausybė po šio KT nutarimo vėl ketina prašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Komisija anksčiau leido Lietuvos registruose, migracijos dokumentuose vartoti originalias užsienio piliečių pavardes, tačiau atsisakydavo priimti sprendimus dėl nelietuviškų asmenvardžių piliečio pase.
Komisija motyvuodavo ankstesniais Konstitucinio teismo nutarimais, kuriuose teigiama, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Liberalesnio reglamentavimo šalininkai teigia, kad nelietuviškos pavardės neturėtų būti laikomos lietuvių kalbos dalyku.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kritikavo tokį KT sprendimą. Pasak Seimo pirmininkės, tokiu sprendimu KT visą atsakomybę delegavo kalbininkams, nors iš jo paties buvo laukta išsamesnio atsakymo. Konstitucinis teismas nuleido pačią problemą į Kalbos komisijos lygį, tai man šiek tiek keistas tas sprendimas. Politikai tikrai laukė išsamesnio išaiškinimo, interviu radijui Laisvoji banga sakė L. Graužinienė. Dabar pačiai Kalbos komisijai užkrauta didžiulė atsakomybė, teisinės institucijos ir politikai lyg nusiėmė nuo savęs tą atsakomybę ir Konstitucinis Teismas tą atsakomybę delegavo kalbos komisijai. Sprendimus turi priimti politikai, o teismai turi pasakyti, ar jie atitinka Konstituciją, kalbėjo Seimo pirmininkė.
Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl kalbininkų vaidmens paprašė teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Jis ketvirtadienį pranešė, kad Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikus siūlymus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, Teisingumo ministerija tęs Vardų ir pavardžių įstatymo projekto rengimą. Pranešime spaudai ministras teigė, kad Konstitucinio teismo išaiškinimas padės atsakyti į klausimą, kaip, atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio visuomenės pokyčius, emigracijos ir globalizacijos procesus, asmens dokumentuose turėtų būti rašomi nelietuviški asmenvardžiai.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis, paprašytas pakomentuoti šį Konstitucinio teismo nutarimą, į jo sprendimą reagavo su santūriu optimizmu. Paskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas aiškiai patvirtina faktą, kad vardo ir pavardės rašymo klausimas yra susijęs su viena pagrindinių žmogaus teisių teise į originalius vardą ir pavardę. Konstitucinis teismas nurodė, kad šį klausimą turėtų spręsti įstatymų leidėjas kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija, kuri jau anksčiau skelbė, kad vardų ir pavardžių rašymo klausimas nėra lietuvių kalbos dalykas. Kaip matome, lenkų tautinės mažumos nuoseklūs veiksmai ir atkaklumas, nepaisant pasipriešinimo ir sunkumų, galiausiai atneša rezultatus. Kita vertus, kai kurie Lietuvos politikai, su šalies prezidente priešaky, turėtų susigėsti dėl anksčiau skelbtos savo nuomonės šiuo klausimu. Prieš bandydami pasirodyti Konstitucijos žinovais, jie turėtų geriau susipažinti su mūsų šalies pagrindiniu įstatymu ir nepamiršti, kad Konstitucijos nuostatų aiškinimas yra išimtinė paties Konstitucinio teismo kompetencija. Viliamės, kad šiandien paskelbtas palankus nutarimas bus pirmoji kregždė, pranašaujanti teigiamus sprendimus ir kelio į normalumą užtikrinant visas tautinių mažumų teises pradžią. Ateina pavasaris, o kartu su juo tikėjimas, kad šiandien pasirodžiusi kregždė nebus paskutinė, kad bus kitos, pranašaujančios pokyčius į gera sprendžiant ir kitas tautinių mažumų problemas, kurių, deja, šiuo metu netrūksta, kalbėdamasis su portalo L24.lt redakcija pabrėžė LLRA lyderis V. Tomaševskis.
Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos metų metus siekia, kad viešajame gyvenime, taip pat ir įstaigose, būtų įteisintas gimtosios kalbos vartojimas, žemė Vilniaus krašte būtų grąžinta teisėtiems savininkams ir kad būtų grįžta prie ankstesnės Švietimo įstatymo redakcijos.
© 2014 XXI amžius
|