|
Pasaulis smerkia Ukrainos okupaciją, tačiau padėti negali
Vasario 28-ąją, penktadienį, praėjus kelioms dienoms po revoliucijos Kijeve pergalės, prasidėjo Rusijos karinių dalinių invazija į Ukrainai priklausantį Krymą padedant kariškiams be atpažinimo ženklų, o vėliau, įžengus ir Rusijos kariškių dalims, buvo užimti administraciniai Krymo autonominės respublikos pastatai, apsupami ir puolami kariniai objektai, šios savaitės viduryje užimtos ir dvi Ukrainos gynybos raketų bazės. Ukrainos kariniai daliniai ir Juodojoje jūroje esantis karinis jūrų laivynas prisiekė ištikimybę kovoti už Ukrainą. Laikinasis Ukrainos prezidentas kreipėsi į tautą: vyksta Ukrainos okupacija, skelbiama visuotinė mobilizacija. Kovo 1-ąją, šeštadienį, sušaukiama Rusijos Federacijos taryba vieningai balsuoja: įvesti Rusijos kariuomenę į Krymą, esą nuo fašistų, banderovcų ir antisemitų ginant persekiojamus Kryme gyvenančius rusus bei tokios pagalbos prašant legitymiam prezidentui V. Janukovyčiui, pabėgusiam į Rusiją.
|
|
Lietuvos reakcija į įvykius Ukrainoje
Kovo 3 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Deividu Kameronu (David Cameron) ir aptarė situaciją Ukrainoje, galimas pasekmes regiono ir visos Europos saugumui bei derino Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijas dėl neatidėliotinų priemonių konfliktui sureguliuoti. Lietuvos vadovė ir JK premjeras griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje, pabrėždami, kad tarptautinė bendruomenė turi ieškoti bendrų sprendimų ir išeičių iš šios grėsmingos situacijos. Anot D. Grybauskaitės, Lietuvos ir JK pozicijos sutampa dėl planuojamų priemonių ES ir NATO lygmeniu. ES ir NATO esą turi pasiųsti aiškų signalą, kad visi, taip pat ir Rusija, privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir jų laikytis. Pirmadienį Lietuvos vadovė kalbėjo ir su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorovskiu. Su juo aptarė galimybę inicijuoti NATO šalių konsultacijas pagal 4 straipsnį. Per visą NATO istoriją tai buvo tik ketvirtasis kartas, kai pasitelkiamos konsultacijos pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, o tai dar labiau parodo situacijos rimtumą.
|
|
Bendras NSGK ir URK pareiškimas dėl priemonių Rusijos agresijai prieš Ukrainą sustabdyti
Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai, smerkdami Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies Ukrainos teritorijos okupaciją; primindami tarptautinius Rusijos Federacijos įsipareigojimus gerbti valstybių suverenitetą, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisės viršenybei, kylančius iš jos narystės Jungtinių Tautų organizacijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose;
|
|
Ukrainos kelias. Naujas Europos vektorius
Lietuvos Respublikos Seime vykusio tarptautinio apskritojo stalo viešas pareiškimas dėl paramos Ukrainai
Apskritojo stalo dalyviai, išklausę Ukrainos atstovų informaciją bei Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių politikos apžvalgininkų pranešimus apie demokratines permainas Ukrainoje, apie dabartines problemas ir pavojus, p a r e i š k i a: 1. Tarptautinė bendruomenė turėtų griežčiau įvertinti Rusijos institucijų paramą politinėms ir militarizuotoms jėgoms, kurios kėsinasi į Ukrainos teritorinį vientisumą Kryme ir kitur, užkirsti kelią Rusijos kariniam kišimuisi į Ukrainos vidaus reikalus. 1994 metais daugiašalėje sutartyje, kuri vadinama Budapešto memorandumu, Rusija kartu su JAV įsipareigojo gerbti Ukrainos sienų neliečiamybę, jos teritorinį vientisumą. Dabartinė Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu laužo Rusijos tarptautinius įsipareigojimus ir kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui bei stabilumui.
|
|
|