Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus Pranciškaus paskatos Gavėniai

Popiežius Pranciškus, 2013 metų spalį viešėdamas Asyžiuje (Italija), su dovanomis aplankė „Caritas“ globojamą vargšų bendruomenę

Trečiadienį prasidėjo 40 dienų trunkantis Gavėnios liturginis laikotarpis, kuriuo Bažnyčia rūsčiu pelenų simboliu visus savo narius kviečia atgaila, atsivertimu ir artimo meilės darbais pasiruošti Viešpaties Prisikėlimo iškilmei – Velykoms. Šiemetinė Gavėnia, prasidėjusi trečiadienį, kovo 5-ąją, baigsis Didįjį Ketvirtadienį, balandžio 17-ąją, prasidedančiu Velykų Tridieniu bei jo kulminacija – Velykų iškilme, balandžio 20 dieną.

Mindaugas BUIKA

Išlaisvinantis Jėzaus neturtas

Vystydamas Bažnyčios socialinį mokymą apie tai, kaip šiandien krikščionims yra svarbu evangelizavimo ir artimo meilės pastangomis konfrontuoti su įvairaus pobūdžio skurdu, popiežius Pranciškus savo laiške, skirtame šiemetinei Gavėniai, sutelkia dėmesį į teologinį Kristaus neturto aiškinimą. Kovo 5 dieną, Pelenų trečiadienį, prasidėjusi Gavėnia yra svarbus liturginis Kristaus kančiai paminėti maldos ir atgailos laikotarpis, kuriame su ypatingomis labdaros iniciatyvomis vyksta pasirengimas didžiajam Velykų šventimui.

Daugiau drąsos

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai žmonės vadovaujasi sveiku protu, priartėja prie krikščioniškos išminties slenksčio. Mirtino pavojaus akivaizdoje Ukrainos vadovai plėšriajam Rusijos valdžios lokiui tarsi atsuko savo antrąjį skruostą. „Štai mes demonstruojame aukščiausio laipsnio tautos savitvardą – į neturinčią precedento Krymo pusiasalio okupaciją neatsakome ginkluotos partizaninės kovos veiksmais, bet norime visomis įmanomomis taikos priemonėmis išvegti karo, kuriame žūtų tūkstančiai vaikų, senelių, moterų...“ – savo sumaniais veiksmais byloja Ukrainos vyriausybė, už kurią bei visus šios tautos žmones meldžiasi milijonai tikinčiųjų plačiajame pasaulyje. Maldos galia yra stipresnė už nuožmaus priešo artilerijos pabūklus, nes vieningų maldų „šūviai“ skrieja tiesiog į taikinį...

Ukrainos arkivyskupas ragina suprasti ir palaikyti ukrainiečius

Ukrainiečių rytų apeigų katalikų patriarchas Sviatoslavas Ševčiukas

Ukrainos Graikų apeigų katalikų (Unitų) Bažnyčios vadovas, Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas pirmadienį laišku kreipėsi į Bažnyčių, religijų bei tarptautinių institucijų vadovus ir paprašė daugiau solidarumo su ukrainiečių tauta. „Rusijos Federacija pažeidžia Ukrainos suverenumą, nesilaikydama jokių tarptautinių susitarimų ir nukreipdama prieš Ukrainą melo kampaniją. Netiesa, kad mūsų šalyje kas nors diskriminuojamas dėl tautybės, kalbos ar tikybos, – rašo arkivyskupas. – Mes karštai trokštame geresnių, broliškų ir draugiškų santykių su Rusija“. Ukrainos Unitų Bažnyčios vadovas taip pat įspėja, jog jei nebūtų išsaugota taika ir stabilumas Ukrainoje, kiltų rimta grėsmė viso pasaulio taikai ir stabilumui. „Tikimės, kad nebūsite abejingi ir mūsų šalis bus apsaugota nuo agresijos“, – rašo arkivyskupas S. Ševčiukas, kurio laiškas buvo pasiųstas Europos Vyskupų konferencijų tarybos pirmininkui kard. Peteriui Erdui (Péter Erdõ), Europos Sąjungos vyskupų komisijos pirmininkui kard. Reinhardui Marksui (Reinhard Marx), Pasaulinės Bažnyčių tarybos, Europos Bažnyčių komisijos, Pasaulinės liuteronų federacijos vadovams, Kenterberio arkivyskupui Džastinui Velbiui (Justin Welby), JAV ir Kanados vyskupų konferencijų pirmininkams, Pasaulinio žydų kongreso vadovui Ronaldui Lauderiui, taip pat Europos Sąjungos institucijų vadovams Žozė Manueliui Barosui (José Manuel Barroso), Hermanui Van Rompėjui (HermanuVan Rompuy) ir Martinui Šulcui (Martin Schulz).

Šventojo jaunimo globėjo Jono Bosko relikvijų kelionė po Lietuvą

Šv. kun. Jonas Boskas

Kovo 2 dieną piligriminę kelionę po Lietuvą keliauti pradėjo šventojo, kunigo, vaikų ir jaunimo globėjo, saleziečių kongregacijos steigėjo, Jono Bosko relikvijos. Tai – pasaulinės šventojo relikvijų kelionės dalis. Ji 2009 metais prasidėjo Italijoje iš Marijos, Krikščionių Pagalbos, bazilikos Turine, keliavo per 130 pasaulio šalių, o kitąmet pasibaigs vėl Italijoje. Relikvijų kelionė skirta šventojo Jono Bosko 200 metų gimimo jubiliejui, kurį minėsime 2015 rugpjūtį. Parengti lietuvius šiam vizitui sausį į Lietuvą buvo atvykęs ir dvasią keliančių knygų autorius salezietis kunigas Brunas Fereras (Bruno Ferrero). Susitikime su visuomene kun. B. Fereras rodė filmą apie šv. Jono Bosko gyvenimą ir jo įkurtus krikščioniškus laisvalaikio centrus, auklėjimo sistemos ypatumus, analizavo jų svarbą šiandienai, akcentuodamas, kad kiekvienas žmogus yra labai vertingas („Dievas nekuria netikusių dalykų“) ir raginęs būti labai paprastiems, apie sudėtingiausius dalykus kalbėti širdimi ir kuo paprastesniais žodžiais. Žymus salezietis B. Fereras prisipažino to mokęsis ir tebesimokąs iš pedagogo, kunigo, visuomenės veikėjo ir kongregacijos steigėjo šventojo J. Bosko.

Ukraina, kaip Lietuvos viltis

Mons. Alfonsas Svarinskas apie lietuvių ir ukrainiečių brolystės sąsajas

Aukščiausias Graikų apeigų katalikų (unitų) arkivyskupas, Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas Josyfas Slipyjus (1892 02 07–1917 09 30–1939 12 22– 1965 01 25–1984 09 07)

Ukrainos revoliucija sujaudino Lietuvą. Kai Kijeve dar prieš porą savaičių liejosi kraujas, Lietuva, prisimindama tragiškus 1991 metų Sausio agresijos laikus, kartu su režimui besipriešinančiais ukrainiečiais palaikė jų sunkią kovą. Iš Lietuvos kunigų skausmingai ukrainiečių likimą išgyveno mons. Alfonsas Svarinskas, visada paprastai jautriai atsiliepiantis į kito nelaimę ir siekiantis kaip nors padėti skriaudžiamam žmogui.

Kai prieš savaitę susitikome su mons. A. Svarinsku, jis pasitiko mus kaip visada su humoru kalbėdamas apie savo dvasinę ir fizinę būklę. „Reikia man jau pasitraukti, nes manęs niekas jau nebebijo, – juokaudamas sakė monsinjoras Alfonsas. – Vaikštau blogai – pusiaujas tirpsta, per Mišias prie altoriaus reikia atsiremti. Bet visa tai prieš amžinybę – tik juokai. Blogiausia, kad negaliu judėti – kojos lyg prisiūtos. Ėjau į vaistinę, kuri yra visai netoli, tai du kartus ilsėjausi. Pirmadienį važiuoju į sanatoriją, bet didelių išlaidų man nepadengia – plaučių uždegimas nėra įtrauktas į sunkių ligų sąrašą. Išeina labai brangiai – 130 Lt per dieną. Abejoju, ar man pagelbės, bet bent pasitarti su gydytojais galėsiu. Greičiausiai būsiu pripažintas „kaip invalidas“ – reikia susitaikyti, kad jau viskas baigta. Mes, dvylika Lietuvos Sąjūdžio tarybos narių, pasirašėme pareiškimą dėl referendumo. Kaip bus išspręstas referendumo dėl žemės pardavimo klausimas, dar neaišku – tik ketvirtadienį (vakar) paaiškės. O jeigu klausiate, ar gali kas nors trukdyti referendumui, tai pasakau, kad jam trukdyti gali visi, kas tik nori, ir jeigu sutrukdys, bus liūdna. Juk už referendumą pasirašė 300 tūkstančių žmonių“, – jaudindamasis kalbėjo 90-uosius metus eiti pradėjęs mons. Svarinskas.

Vyskupijos kunigų susirinkimas ir akolitų skyrimas

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Vyskupai Linas Vodopjanovas OFM ir Jonas Boruta SJ bei TKS II teologijos kurso klierikai (centre iš kairės) Antanas Budreckas ir Donatas Litvinas

Vasario 18 dieną Telšiuose vyko kasmėnesinis Telšių vyskupijos kunigų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Susirinkimas pradėtas bendra malda – Liturginių valandų Rytmetine. Bendrai maldai vadovavo Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Po bendros maldos į susirinkusiuosius kreipėsi Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Jis ir Lietuvos bei Telšių vyskupijos katechetikos centro direktorius mons. Rimantas Gudlinkis pristatė svečią ir pagrindinį pranešėją – Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovą doc. dr. Artūrą Lukaševičių. Jis dalijosi įžvalgomis ir pastebėjimais apie katechezės organizavimą ir Naujosios evangelizacijos parapijose vykdymą šiandienos kontekste. Prelegentas pateikė 2013 metais Lietuvoje vykdyto sociologinio tyrimo apie žmonių katalikiškumą rezultatus ir išryškino kai kuriuos duomenis. Paaiškėjo, jog vidutiniškai tik 13 proc. katalikų reguliariai dalyvauja šv. Mišiose, 42 proc. katalikų šv. Mišiose dalyvauja 1–2 kartus per metus ir kartą per metus praktikuoja atgailos sakramentą. Dar kita dalis katalikų į bažnyčias ateina rečiau, tik tam tikromis progomis (laidotuvės, krikštynos, vestuvės). Kalbėtojas išryškino vieną didžiausių ir skaudžiausių problemą – jaunimo katalikiškumo mažėjimą. Aptartoje katechizavimo ir evangelizavimo metodikoje buvo išryškinti šie aspektai: priartėti prie atvirų religinio gyvenimo nepraktikuojančių katalikų ir su jais suradus kontaktą pakviesti tikėjimo pažinimui ir gilinimui; būtinas asmeninio santykio su Jėzumi pristatymas ir pakvietimas jam (kad ir per Alfa kursą); išryškinti bendruomeniškumo tikėjimo kelionėje būtinybę ir svarbą. Viskas turėtų būti orientuota į praktiką ir pasirengimą jai – sakramentų ir Eucharistijos liturgijos šventimą, misijų, katechezės, pastoracinės veiklos vystymą. Tada yra vilties, kad ši veikla taps vaisinga. Atsiranda būtinybė katekizuoti paauglius, ruošiant juos Sutvirtinimo sakramento priėmimui nuo 15 metų, bei rūpintis suaugusiųjų katekizavimu. Norint pasiekti svarbių ir svarių rezultatų būtina atkreipti dėmesį į ypač problemines sritis – paauglių lytiškumo ugdymą, socialinius katechezės parapijoje klausimus ir kitus, iš minėtos veiklos išplaukiančius aspektus. Dr. A. Lukaševičius dalinosi ir asmenine patirtimi, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus planus Bažnyčios gyvenime, rekomendavo įvairią pagalbinę metodinę literatūrą, tinkamą ir reikalingą vykdant aptartą veiklą parapijose.

Kad amžinybė būtų netuščia...

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS

2013 metais pasirodė eilėraščių rinkinys „Kad amžinybė būtų netuščia“ – habil. dr. profesoriaus prelato Vytauto Stepono Vaičiūno OFS pirmoji poezijos knyga. Ilgametis Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektorius ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS – plačiai žinomas mokslo, kultūros ir daugelyje kitų svarbių veiklos sričių, šiomis dienomis mini 70-ąsias gimimo metines. Visas kilnaus dvasininko gyvenimas – kelionė į Amžinybę, kurią lydi jau atliktų ir tebedirbamų prasmingų darbų virtinė, skleidžianti Dievo Meilę, liudijanti meilę artimui...

Šventasis Kazimieras ir jo sekėjai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Paroda Dievo tarnui kun. Alfonsui Lipniūnui ir šventajam Kazimierui Panevėžio Katedros parapijos namų salėje. Prie kun. A. Lipniūno portreto. Iš kairės: Katedros klebonas kun. Eugenijus Troickis, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Krekenavos Bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas

Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros centrinį kupolą, virš Kristaus Karaliaus skulptūros, puošia šv. Kazimiero atvaizdas. Galima surasti gražių sąsajų ir su vyskupu Kazimieru Paltaroku (1875 10 22–1902 03 22–1926 04 05–1958 01 03), Katedroje pagerbusiu vienintelį Lietuvos šventąjį karalaitį Kazimierą (1458 10 03–1484 03 04).

Lietuva negali pasigirti šventaisiais ar palamintaisiais – jų tėra tik du: 1604 metais į Lietuvą buvo atvežta bulė „Quae ad sanctorum“ apie karalaičio Kazimiero paskelbimą šventuoju (1602 m. lapkričio 7 d. brevės forma duotu dekretu popiežius Klemensas VIII pripažino karalaičiui Kazimierui šventojo garbę). Šia bule Lenkijoje ir Lietuvoje leista švęsti Šventojo Kazimiero šventę (1517 metais popiežius Leonas X pradėjo jam kanonizacijos procesą, tačiau šį teiginį paneigė prof. kun. Paulius Rabikauskas SJ, detaliai ištyrinėjęs įvairiausius archyvus).

2014 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė

2014 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Laima Bucevičiūtė

2014 m. vasario 12 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje nuspręsta, kam bus paskirta 2014 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Šių metų konkursui reikalingus dokumentus pateikė 6 kandidatai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantai Norbertas Černiauskas ir Aistė Petrauskienė, dr. Justinas Dementavičius (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantė Julija Rėklaitė, dr. Laima Bucevičiūtė (Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų institutas), Karolis Žibas (Lietuvos socialinių tyrimų centras).

Patriotiškiausių knygų autoriai

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys (dešinėje) ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas (kairėje) su 2013 metų Patriotų premijų laimėtojais, patriotinės mokslinės knygos „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“ rengėjai

Agnė Žagrakalytė, Andrius Tapinas ir grupė istorikų – 2013 metų Patriotų premijų laimėtojai. Jiems krašto apsaugos viceministras Antanas Valys ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas vasario 20 dieną Vilniaus knygų mugėje įteikė nugalėtojų apdovanojimus.

„Gera knyga yra tas mokytojas, kuris pasiekia kiekvieno širdį. O krašto apsaugai labai svarbu, kad knyga žadintų mūsų patriotizmą – tiek vidinį žmogaus nusiteikimą, tiek viešą dialogą visuomenėje“, – laureatų apdovanojimo ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras.

Pasaulis smerkia Ukrainos okupaciją, tačiau padėti negali

Vasario 28-ąją, penktadienį, praėjus kelioms dienoms po revoliucijos Kijeve pergalės, prasidėjo Rusijos karinių dalinių invazija į Ukrainai priklausantį Krymą – padedant kariškiams be atpažinimo ženklų, o vėliau, įžengus ir Rusijos kariškių dalims, buvo užimti administraciniai Krymo autonominės respublikos pastatai, apsupami ir puolami kariniai objektai, šios savaitės viduryje užimtos ir dvi Ukrainos gynybos raketų bazės. Ukrainos kariniai daliniai ir Juodojoje jūroje esantis karinis jūrų laivynas prisiekė ištikimybę kovoti už Ukrainą. Laikinasis Ukrainos prezidentas kreipėsi į tautą: vyksta Ukrainos okupacija, skelbiama visuotinė mobilizacija. Kovo 1-ąją, šeštadienį, sušaukiama Rusijos Federacijos taryba vieningai balsuoja: įvesti Rusijos kariuomenę į Krymą, esą nuo „fašistų“, „banderovcų“ ir „antisemitų“ ginant persekiojamus Kryme gyvenančius rusus bei tokios pagalbos prašant „legitymiam“ prezidentui V. Janukovyčiui, pabėgusiam į Rusiją.