Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos reakcija į įvykius Ukrainoje

Kovo 3 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Deividu Kameronu (David Cameron) ir aptarė situaciją Ukrainoje, galimas pasekmes regiono ir visos Europos saugumui bei derino Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijas dėl neatidėliotinų priemonių konfliktui sureguliuoti. Lietuvos vadovė ir JK premjeras griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje, pabrėždami, kad tarptautinė bendruomenė turi ieškoti bendrų sprendimų ir išeičių iš šios grėsmingos situacijos. Anot D. Grybauskaitės, Lietuvos ir JK pozicijos sutampa dėl planuojamų priemonių ES ir NATO lygmeniu. ES ir NATO esą turi pasiųsti aiškų signalą, kad visi, taip pat ir Rusija, privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir jų laikytis. Pirmadienį Lietuvos vadovė kalbėjo ir su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorovskiu. Su juo aptarė galimybę inicijuoti NATO šalių konsultacijas pagal 4 straipsnį. Per visą NATO istoriją tai buvo tik ketvirtasis kartas, kai pasitelkiamos konsultacijos pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, o tai dar labiau parodo situacijos rimtumą.

Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad Ukrainos smogikai buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino kaip propagandą. Prezidentė sakė: „Tokie pareigūnai Lietuvoje nebuvo rengiami. Mes tik priėmėme sužeistuosius gydytis Lietuvoje. Visa propaganda, kuri yra Rusijos viešojoje erdvėje, rodo labai vienašališką informacijos pateikimą. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje beveik visi ambasadoriai pasisakė prieš Rusijos veiksmus, o Rusijos televizijos rodė tik savo ambasadoriaus pareiškimą ir nieko daugiau. Mes matome labai atvirą vienašališką propagandą, kuri yra nukreipta tiesiogiai prieš Vakarus, nesibodint prikurti įvairiausių dalykų, kad pateisintų savo antivakarietišką isteriją“.

Pirmadienį Prezidentė kartu su premjeru Algirdu Butkevičiumi bei Seimo atstovais aptarė, kokią grėsmę Lietuvai gali sukelti Rusijos manevrai Ukrainoje. Sprendžiant strateginius ypatingos svarbos klausimus, yra labai svarbu susitelkti bendram darbui, koordinuotis ir visiems kartu imtis atsakomybės už šalies saugumą. Lietuva išlaiko tą pačią poziciją už kraujo praliejimą Ukrainoje atsakingų asmenų atžvilgiu – jiems esą turi būti skirtos sankcijos: turi būti nustatyti kelionių arba vizų apribojimai, atvykstant į ES, ir kai kuriais atvejais – sąskaitų užšaldymas. Deja, europiniu lygiu tai tik sutarta, tačiau kol kas neįgyvendinta. Buvo pabrėžta, kad Rusija Ukrainoje kartoja tai, ko pasaulis nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – kėsinasi į suverenios šalies teritorinį vientisumą, nors tam neturi jokios teisės, net ir pagal dvišalius susitarimus su Ukraina. Rusijos sutartys su Ukraina dėl karinės bazės Kryme labai aiškiai apibrėžia, kokio dydžio daliniai ten gali būti dislokuoti. Po Antrojo pasaulinio karo yra labai mažai atvejų Europoje, kad kas nors net kvestionuotų nustatytas sienas. Dabar turime Ukrainos – suverenios valstybės – teritorinio vientisumo pažeidimą. Jokia valstybė negali šiaip įsiveržti į kitos valstybės teritoriją ir vykdyti ten kariuomenės veiksmus, nepaisant to Ukraina ir Rusija turi dvišalį susitarimą dėl karinės bazės Sevastopolyje, kuris tiksliai apibrėžia, kiek Rusijos karių ir kokiose vietose turi būti.

Pirmadienio rytą bendrame neeiliniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetų (URK) posėdyje įvykiams Ukrainoje aptarti dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina neslėpė, kad yra informacijos apie informacines provokacijas. Skandalingai pagarsėjęs Rusijos televizijos „Pirmasis kanalas“ paskelbė išsiaiškinęs, esą Lietuvoje, Trakuose, vienoje kaimo turizmo sodyboje, buvę rengiami kovotojai, kurie įvykdė perversmą Ukrainoje. Taktika esanti paprasta: pirmiausia kuo nors apkaltinti, o paskui bandyti išsiderėti politiniuose klausimuose“. Tačiau, anot G. Grinos, daugiau Lietuvoje provokacijų nepastebima. Saugumo vadovas sutiko, kad Rusijos žiniasklaida ir politikai suaktyvino informacinį karą prieš Ukrainą. Tai matyti iš atitinkamų portalų, laikraščių. Tačiau priemonių kovoti su informacinėmis provokacijomis VSD vadovas nepateikė.

Kovo 4-ąją socialdemokratų lyderis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė nepritariantis siūlymams įvesti sankcijas Rusijai dėl agresijos prieš kaimyninę Ukrainą, nes dėl to nukentėtų verslininkai. A. Butkevičius, dieną anksčiau viešai paskelbęs neteisingą informaciją, esą rusų armija palieka Krymą, antradienį teigė, kad „šitą problemą galima išspręsti tik dialogu“. A. Butkevičius paragino „jokiu būdu nedemonstruoti kažkokių priemonių“, o opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus pasiūlymą pradėti rengti sankcijas Rusijos režimui ir įvesti prekybos sankcijas pavadino konservatorių lyderio „nuolatinės kovos su Rusija“ dalimi. Pirmadienį A. Butkevičius su žurnalistais pasidalijo vėliau nepasitvirtinusiomis žiniomis, esą rusai traukiasi iš Krymo. „Ir paskutinė informacija, kurią gavau iš mūsų ambasadoriaus Ukrainoje, kad jau du trečdaliai Rusijos armijos iš Krymo yra išvesta“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė A. Butkevičius. Vėliau antradienį vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą spaudai, kuriame ministras pirmininkas papildė savo išsakytą poziciją dėl sankcijų. Pranešime premjeras jau teigė, kad pritaria užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus išsakytai nuomonei, jog Lietuva turi taikyti sankcijas Ukrainos pareigūnams, tiesiogiai prisidėjusiems prie smurto šalyje. Tačiau esą negalima „suplakti į vieną“ ir sankcijas verslui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius neatmetė sankcijų Rusijos pareigūnams galimybių. „Mes įvesime nacionalines vizų ribojimo sankcijas Ukrainos pareigūnams, atsakingiems už smurtą Kijeve. Jei ateityje situacija negerės ir toliau eskaluosis, neatmesčiau tokių sankcijų ir Rusijos pareigūnų atžvilgiu“, – sakė ministras. Lietuva nusprendė uždrausti atvykti į šalį buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir dar 17 buvusios Ukrainos valdžios pareigūnų, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimais, prievartos ir jėgos prieš taikius protestuotojus panaudojimu. Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui antradienį pateikė 18 asmenų sąrašą, kuriems bus taikomos Lietuvos sankcijos – draudimas atvykti į šalį.

Prezidentė D. Grybauskaitė antradienį telefonu kalbėjosi su JAV viceprezidentu Džo Baidenu (Joe Biden), su kuriuo aptarė padėtį Ukrainoje. Prezidentūra pranešė, jog aptarta ne tik padėtis Kryme, bet ir Rusijos pratybos Kaliningrade bei galimas saugumo NATO šalyse stiprinimas. Pasak Prezidentės, Lietuva remia pasiūlymą į Krymą siųsti tarptautinę stebėtojų misiją ir yra pasiruošusi pati tokioje misijoje dalyvauti. Pasak prezidentės, pratybos Kaliningrade yra „akylai stebimos“. Prezidentė ir JAV viceprezidentas aptarė Lietuvos ir Lenkijos kreipimąsi NATO konsultacijoms pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį. Esant būtinybei, saugumas NATO šalyse narėse bus stiprinamas. Anot Prezidentūros, „vykdomos visos priemonės, kad būtų užtikrintas Lietuvos ir Baltijos šalių saugumas“.

Baltijos šalių ir JAV kariuomenių vadai antradienį aptarė saugumo situaciją Baltijos regione ir Ukrainoje. Pokalbyje telefonu su JAV Jungtinių štabų vadu generolu Martinu E. Dempsey Lietuvos kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius teigė, kad Ukrainos karinis personalas bus ir toliau rengiamas Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Baltijos gynybos koledže Tartu. Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai pasidalijo informacija apie tolesnius karinio bendradarbiavimo su Ukraina planus. Lietuvos kariuomenės vadas pabrėžė, kad Lietuva tęs iniciatyvą formuoti bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis, komentuodamas ES Užsienio reikalų ministrų Tarybos išvadas dėl Ukrainos, teigė manantis, kad Europos Parlamentas (EP) galėtų padėti Tarybai kalbėti aiškiau. Didžiausios EP Europos liaudies partijos frakcijos Užsienio reikalų darbo grupės posėdyje kalbėjusio V. Landsbergio įsitikinimu, išvadose turi būti aiškiai pažymėta, kad „agresijos veiksmus įvykdė ne Rusijos karinės pajėgos tartum prieš Ukrainos karines pajėgas, bet Rusija prieš Ukrainą“. „Leidimas Rusijos Prezidentui buvo ne kažkodėl suteiktas, bet Rusijos Prezidentas pareikalavo iš Federacijos tarybos to „leidimo“ ir t.t. Bet čia tik detalės“, – aiškino politikas. Anot jo, pirmiausia, reikėtų iškelti reikalavimą Rusijai nustoti remti V. Janukovyčių, kaip tariamai dar „legitimų“ Ukrainos vadovą. Europarlamentaras ragino JTO prisiimti atsakomybę už tarptautinę taiką pagal Generalinės Asamblėjos 1950 metų deklaraciją „Vieningi vardan taikos“ tokiems atvejams, kai Saugumo Taryba yra paralyžiuota vetuojant vienai nuolatinių narių, kuri pati ir yra agresorė (Rusija, kaip nuolatinė JT ST narė, bet kada gali vetuoti bet kurią ją drausminančią rezoliuciją).

Vakar, kovo 6-ąją, Briuselyje susirinkę 28 Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėjo aptarti situaciją Ukrainoje ir kalbėti apie priemones, skirtas Europos saugumui užtikrinti. Taip pat kalbėt apie galimą ES paramą Ukrainai. Šioje neeilinėje EVT pakviestas dalyvauti ir Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.

Pasak prezidentės D. Grybauskaitės, ES valstybės narės glaudžiai koordinuoja savo poziciją ir veiksmus sprendžiant Ukrainoje susidariusią krizę. Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės intervencija į suverenios valstybės Ukrainos teritoriją kelia grėsmę visos Europos stabilumui ir saugumui. EVT posėdyje vadovai kalbėjo apie situacijos stabilizavimą ir taikaus sprendimo galimybes, galimą Europos šalių pagalbą Ukrainai, prekybos su Ukraina skatinimą bei apie tarptautinių stebėjimo misijų siuntimą į Krymą. Lietuva į Ukrainą išsiuntė du stebėtojus į misiją, kurioje dalyvaus 12 valstybių. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ruošiasi į Ukrainą siųsti dar dvi misijas – tautinių mažumų klausimais ir rinkimų stebėtojų misiją.

© 2014 „XXI amžius“