Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Bendras NSGK ir URK pareiškimas dėl priemonių Rusijos agresijai prieš Ukrainą sustabdyti

Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai,

smerkdami Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies Ukrainos teritorijos okupaciją;

primindami tarptautinius Rusijos Federacijos įsipareigojimus gerbti valstybių suverenitetą, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisės viršenybei, kylančius iš jos narystės Jungtinių Tautų organizacijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose;

sveikindami aktyvias Rusijos pilietinės visuomenės pastangas išreikšti tvirtą poziciją, nukreiptą prieš neteisėtus Rusijos valdžios sprendimus dėl agresijos prieš Ukrainą;

reikšdami tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, pasiryžimą pritarti Lietuvos dalyvavimui visuose formatuose ir visomis įmanomomis priemonėmis, kurios paverstų šią paramą realiais veiksmais;

laikydamiesi nuomonės, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių saugumui ir stabilumui;

akcentuodami, kad vienas iš pagrindinių NATO uždavinių, numatytų NATO Strateginėje koncepcijoje, yra krizių, kurios gali grėsti Aljanso saugumui, valdymas;

primindami nepakankamą tarptautinės bendruomenės atsaką į Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008 metais, dėl ko didelė dalis Gruzijos teritorijos iki šiol yra okupuota;

pabrėžia būtinybę laikytis 1994 metų Budapešto memorandume įtvirtintų įsipareigojimų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, politinės nepriklausomybės ir sienų neliečiamumo ir mano, kad šio memorandumo šalys turėtų užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą, kad jų neįgyvendinimas netaptų papildomu argumentu branduoliniam ginklavimuisi;

kreipiasi į Rusijos Federacijos tarybą ir ragina atšaukti sprendimą dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, ragina nutraukti melagingos informacijos skleidimą apie tariamą Lietuvos vaidmenį įvykiuose Ukrainoje;

ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis priemonių atkurti tarptautinę taiką ir saugumą;

pabrėžia, kad Rusijos Federacijai tenka visa atsakomybė už galimą kraujo praliejimą dėl įtampos didinimo ir provokacijų Pietų ir Rytų Ukrainoje;

mano, kad politinis ir ekonominis atsakas į Rusijos agresiją turėtų būti paremtas ir adekvataus NATO galimo karinio atsako į krizę Ukrainoje planavimu, įskaitant galimą paramą Ukrainos kariuomenei NATO šalių narių turimais unikaliais pajėgumais;

kviečia Šiaurės Atlanto Tarybą priimti sprendimą dėl karinių pajėgų Europoje laikino perdislokavimo sustiprinant NATO rytinės dalies, įskaitant ir Baltijos valstybes, saugumą;

kreipiasi į Europos Sąjungos institucijas ir ragina paruošti ekonominių ir politinių sankcijų Rusijos Federacijai paketą ir svarstyti jų taikymo galimybę;

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę inicijuoti bendrą Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių sprendimą dėl ginklų, karinės technikos ir įrangos tiekimo Rusijos Federacijai sustabdymo;

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, kartu, 2015 metų valstybės biudžeto projekte krašto apsaugai numatant ne mažiau kaip 0,9 procento bendrojo vidaus produkto bei ieškoti galimybių jau šiais metais krašto apsaugai papildomai skirti bent 100 mln. litų, kurie būtų panaudoti prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos priemonėms įsigyti;

kreipiasi į Europos Sąjungos institucijas, Europos Sąjungos ir NATO valstybių vyriausybes ir parlamentus, Rusijos Federacijos vadovus, Jungtinių Tautų organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir tarptautinę bendruomenę kviesdami imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą ir užtikrintas Ukrainos ir Rusijos Federacijos susitarimų, apibrėžiančių Rusijos karinių pajėgų Kryme buvimo teisinį statusą, nepažeidžiant Ukrainos įstatymų, laikymasis.

 Pareiškimą pasirašė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

© 2014 „XXI amžius“