Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Šventojo jaunimo globėjo Jono Bosko relikvijų kelionė po Lietuvą

Kun. Alessandro Barelli SDB spaudos konferencijoje

Šv. kun. Jonas Boskas

Kun. Brunas Fereras SDB kalba su vertėja susitikime Vilniuje

Kovo 2 dieną piligriminę kelionę po Lietuvą keliauti pradėjo šventojo, kunigo, vaikų ir jaunimo globėjo, saleziečių kongregacijos steigėjo, Jono Bosko relikvijos. Tai – pasaulinės šventojo relikvijų kelionės dalis. Ji 2009 metais prasidėjo Italijoje iš Marijos, Krikščionių Pagalbos, bazilikos Turine, keliavo per 130 pasaulio šalių, o kitąmet pasibaigs vėl Italijoje. Relikvijų kelionė skirta šventojo Jono Bosko 200 metų gimimo jubiliejui, kurį minėsime 2015 rugpjūtį. Parengti lietuvius šiam vizitui sausį į Lietuvą buvo atvykęs ir dvasią keliančių knygų autorius salezietis kunigas Brunas Fereras (Bruno Ferrero). Susitikime su visuomene kun. B. Fereras rodė filmą apie šv. Jono Bosko gyvenimą ir jo įkurtus krikščioniškus laisvalaikio centrus, auklėjimo sistemos ypatumus, analizavo jų svarbą šiandienai, akcentuodamas, kad kiekvienas žmogus yra labai vertingas („Dievas nekuria netikusių dalykų“) ir raginęs būti labai paprastiems, apie sudėtingiausius dalykus kalbėti širdimi ir kuo paprastesniais žodžiais. Žymus salezietis B. Fereras prisipažino to mokęsis ir tebesimokąs iš pedagogo, kunigo, visuomenės veikėjo ir kongregacijos steigėjo šventojo J. Bosko.

Daiva ČERVOKIENĖ

Įsidėmėti gyvenimo momentai

Šventasis Jonas Boskas gimė 1815 m. rugpjūčio 16 d. Mažojo Jonuko tėvas mirė nuo plaučių uždegimo, kai šiam buvo treji. Likusi našle su trimis sūnumis motina Margarita, nepaisydama skolų, ėmėsi tvarkyti šeimos ūkį, atstodama vaikams ir tėvą. Kai Jonukui buvo devyneri, jis susapnavo pranašišką sapną, savo gyvenimo kelrodį: tarsi būdamas netoli namų su daugybe vaikų, kurie keikėsi, mušėsi, bandė juos atskirti. Pasirodė Jėzus ir tarė, kad ne taip turi paveikti vaikus, o švelnumu laimėti jų širdis. Kaip tai padaryti? „Aš tau duosiu mokytoją“, – atsakė Kristus, patardamas, kad jis turi būti kuklus ir stiprus, tada kartu su juo eis daug žmonių.

Mokslui Jonukas buvo labai gabus. Ganydamas ir daug ką dirbdamas vis turėdavo knygų greta savęs. Jis mėgo lankytis vietose, kur pasirodydavo žonglieriai, akrobatai, įdėmiai stebėjo jų triukus, stengėsi išmokti ir pakartoti. Taip išmoko vaikščioti lynu ir daug kitų dalykų. Tai buvo naujovės, būdas suburti kaimynų jaunimą, vaikus. Parodęs mini spektaklį Jonas paprašydavo žiūrovų „susimokėti“, drauge sukalbėti rožinį, pakartodavo bažnyčioje girdėtą pamokslą. Ši tradicija tęsėsi. Italijos žonglierių kapelionas buvo salezietis, jis kasmet rengė susitikimus šv. Jono Bosko gimtinėje greta Turino, laikė mišias ir rengė įvairių triukų kupinus pasirodymus.

Šv. J. Boskui teko dirbti pas siuvėją, batsiuvį, padavėju kavinėje – šių darbų vėliau mokė ir jaunuolius profesinėse mokyklose. Net sakoma, kad pirmosios profesinės mokyklos Italijoje atsirado kunigo J. Bosko dėka. Pirmąsias darbo sutartis tarp profesijos besimokiusių jaunuolių ir darbdavių kaip liudininkas pasirašė ir kun. J. Boskas.

Kriksčioniški laisvalaikio centrai

Valdoke J. Boskas išsinuomojo pirmą stoginę būsimam krikščioniškam laisvalaikio centrui. Pasak pedagogo, kunigo, visuomenės veikėjo, parašiusio daug knygų, vaikų auklėjimui svarbu keturi dalykai: kiemas, bažnyčia, namai, mokykla.

Kieme galima su draugais linksmai leisti laiką, bažnyčia padeda artėti prie Dievo, namai – jausti šeimos dvasią, mokykla – išmokti gyventi. Jis pasikvietė ir savo motiną Margaritą į Turiną, kad ji padėtų kurti namų dvasią, dalintųsi meile su gatvės vaikais, iš prostitucijos kylančiomis merginomis.

Kun. J. Boskui svarbu buvo ne tik pamaitinti šiuos jaunus žmones, bet ir duoti jiems dvasinio maisto, kalbėti apie tikėjimą, išganymą, mokyti gyventi pagal krikščioniškas vertybes.

Beje, šv. J. Boskas buvo ir palaidotas Valdoke, Marijos Krikščionių Pagalbos, bazilikoje, kurią pastatė ten, kur kūrė savo darbo principus ir pradėjo saleziečių veiklą. Ne vienas iš pirmųjų jo auklėtinių tapo saleziečiu. Iš Marijos, Krikščionių Pagalbos, bazilikoje esančios urnos paimtos jo relikvijos ir keliauja po pasaulį.

Kaip akcentavo Vilniaus Šv. J. Bosko parapijos klebonas kun. Aleksandras Barelis (Alessandro Barelli) SDB, šv. J. Bosko paliktas laimės receptas moko, kad nepaisant visų sunkumų, blogio, reikia būti optimistais, nes Jėzus yra kartu su mumis. Parodytas filmas paliudijo, kad pagal šv. J. Bosko pavyzdį įkurtuose krikščioniškuose laisvalaikio centruose sportuoja, meistrauja ir žaidžia, kuria 15 tautybių vaikai. Kai kurie juose laikinai ir apsigyvena.

Relikvijų kelionės prasmė

Kodėl sumanyta relikvijų kelionė? Saleziečių kongregacijos vyriausieji nutarė siųsti relikvijas po pasaulį, kad visi apie šv. J. Boską girdėję žmonės galėtų prie jų prieiti. Minint 150-ųjų saleziečių kongregacijos steigimo metų sukaktį, 2009 m. balandžio 25 d. iš Marijos, Krikščionių Pagalbos, bazilikos Turine iškeliavo urna su šv. J. Bosko relikvijomis į piligrimystę per 130 pasaulio šalių. Iš Italijos urna pasiekė Čilę bei Argentiną, vėliau – Šiaurės Ameriką, Aziją, Okeaniją ir Afriką. Po maždaug dvejų metų ji grįžo į Europą ir čia tęsia kelionę. Piligrimystė pasibaigs 2015 m. rugpjūčio 16 d., minint kun. J. Bosko 200 metų gimimo jubiliejų.

Pasak Vilniaus Šv. J. Bosko parapijos klebono kun. A. Barelio, relikvijų pagarbinimas Katalikų Bažnyčioje yra priimtas. Prieiti prie relikvijų, šventojo kūno likučių – ne ėjimas prie magiškų galių turinčio daikto, o prisiminimas šventojo liudijimų ir galimybė būti įkvėpiamiems jo meilės Dievui bei artimui, daugiau sužinoti apie šventąjį, jo asmenybę. Tai paskatina krikščionišką asmens gyvenimą, stiprina tikėjimą šventojo užtarimu, skatina mąstyti apie jį, jo gyvenimą ir darbus.

Urnos su kun. J. Bosko relikvijomis kelionė po pasaulį bus proga daugybei žmonių, negalinčių nukeliauti į Turiną, kur ilsisi šventojo jaunimo globėjo palaikai, jį pagerbti, patikėti jam savo intencijas, prašyti melsti Dievo Malonės.

Šv. J. Bosko relikvijų kelionės tikslas – suvienyti skirtingų kraštų istorijas, kultūras, pasaulėjautą ir drauge švęsti reikšmingą 200 metų jo gimimo ir 80 metų paskelbimo šventuoju sukaktį.

Po pasaulį keliauja iš vaško padaryta šventojo jaunimo globėjo kun. J. Bosko statula, kuri yra tiksli Marijos, Krikščionių Pagalbos, šventovėje Turine stovinčios statulos kopija. Statulos veidas padarytas pagal šventojo kun. J. Bosko pomirtinės kaukę, jos viduje į užantspauduotą metalinę dėžutę sudėtos relikvijos – dešiniosios rankos, kuria šventasis laimino tikinčiuosius, kaulai. Kaip pabrėžė kun. A. Barelis, iš šv. J. Bosko kūno liko tik kaulai, o ant rankų kaulų liko ir odos. Tai – ne mumifikacijos proceso išdava, o unikalus fenomenas.

Prevencijos samprata

Paprastos aviakompanijos nesuteikia relikvijų transportavimo paslaugos, tai daroma specialiu lėktuvu. Iš Italijos specialus lėktuvas relikvijas kovo 1 dieną atskraidino į Kauno oro uostą, kovo 2 dieną jos pradėjo kelionę po Lietuvą. Relikvijos aplankys visų septynių vyskupijų katedras. Visose jose jaunimo globėjo relikvijas lydintys saleziečiai ves ir konferencijas, kuriose nagrinės bažnyčios sampratą apie šventųjų relikvijas ir pagarbą joms, vaikų ir jaunimo globėju paskelbto šv. kun. J. Bosko gyvenimą, jo propaguotą dėmesį jaunimui ir vaikams. Pasak saleziečių, svarbiausia – ne istorija, o tai, ką šv. J. Bosko dvasingumas reiškia šiandien.

„Daug kas žino, kad šv. J. Boskas dirbo su našlaičiais, gatvės vaikais. Saleziečiai rūpinasi vaikų ir jaunimo auklėjimu. Bažnyčia gatvės vaikų nelaiko problema. Kiekvienas vaikas – Dievo sukurtas žmogus kaip mes visi. Jei šeima, mokykla, bažnyčia, valstybė jam skirs pakankamai dėmesio ir tinkamai ugdys, jis augs sveikas ir bus visuomenės naudingas. Jei bus apleistas, netinkamai auklėjamas, taps problema“, – pastebėjo kun. A. Barelis SDB.

Pasak jo, nepakanka prevenciją suprasti kaip informavimą apie blogų įpročių žalą. Tikra prevencija – ne kalbėti apie alkoholio, narkotikų žalą, mirties kultūrą, o siūlyti alternatyvią turiningą veiklą vaikams pagal jų amžių.

Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija Lazdynuose organizuoja vasaros stovyklas vaikams, kuriose dalyvavimas nemokamas. Ar jos patinka vaikams? „Vaikai sako, kad jose linksma, nors mes ištisai nepasakojame anekdotų ir nesimeldžiame. Kažką darome, žaidžiame. Aš, kaip kunigas, ir savanoriai suprantame, kad vaikas – Dievo dovana“, – sakė kun. A. Barelis SDB.

Sutikimas Lietuvoje

Relikvijų kelionę lydi kunigai saleziečiai – svečias iš Turino kun. Luca Barone SDB, Kauno Palemono parapijos klebonas kun. Jacek Paszenda SDB ir Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas kun. Aleksandras Barelis SDB.

Relikvijų sutikime Kaune arkivyskupas Sigitas Tamkevičius paragino šia proga garbinti Viešpatį, šventumo šaltinį, su pagarba žvelgti į šventojo Jono Bosko ištikimybę Dievui, kuri subrandino jo gyvenime gražių šventumo vaisių, ypač dirbant su jaunimu. 12 val. šv. Mišioms Arkikatedroje vadovavęs arkivyskupas akcentavo, kad šv. J. Bosko relikvijos – proga ir matomas ženklas pastebėti, koks šviesus yra Jėzaus parodytas kelias, kuriuo pašaukti eiti visi – vyskupai, kunigai ir pasauliečiai. Jis pabrėžė ypatingą pasišventimą, su kuriuo kun. J. Boskas dirbo su gatvės vaikais, suteikdamas jiems prieglobstį, mokydamas amatų ir tikėjimo. Šventojo gyvenimas rodo, kiek daug gali nuveikti ir vienas žmogus, eidamas Evangelijos keliu.

Homilijoje kun. L. Barone SDB džiaugėsi, kad daug žmonių, ateidami pagerbti relikvijų, išreiškė troškimą būti artimesni Dievui per užtarimą šventojo, kuris labai norėjo, kad žmonės būtų laimingi šioje žemėje ir amžinybėje. Prie keliaujančių relikvijų svečias salezietis ragino prašyti trijų dovanų: kad Viešpats laimintų Lietuvą ir jaunimą; šventojo pavyzdžiu pasiryžti.

Saleziečiai dabar sėkmingai plėtoja savo steigėjo misiją daugelyje pasaulio šalių. Jo įkurti saleziečiai ir Marijos, Krikščionių Pagalbos, dukterys dirba 132 šalyse 5 žemynuose. 1934 metų birželį į Lietuvą atvyko Saleziečių centro atstovas kun. P. Tirone, palaimino Lietuvos saleziečių veiklą Jurbarko rajone. Dabar Lietuvoje veikia dvi vyrų saleziečių bendruomenės: Kaune, Palemono parapijoje, ir Vilniuje, Lazdynų parapijoje, ir dvi moterų – Kaune ir Kaišiadoryse.

Pirmadienį šv. Jono Bosko relikvijos buvo pagerbtos Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, paskui – Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, (Palemono) bažnyčioje, kovo 4-ąją – Marijampolės Bazilikoje ir Alytaus Angelų Sargų bažnyčioje, kovo 4–6 dienomis Alytaus Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčioje, kovo 6-ąją – Vilniaus Arkikatedroje, kovo 6–10 dienomis – Šv. Jono Bosko bažnyčioje. Kovo 10–11 dienomis šv. Jono Bosko relikvijos bus pagerbtos Panevėžio Katedroje, kovo 11-ąją – Molėtų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kovo 11–13 dienomis – Kaišiadorių Katedroje, kovo 13-ąją – Šiluvos Bazilikoje, kovo 13–14 dienomis – Šiaulių Katedroje, kovo 14-ąją – Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje, kovo 14–15 dienomis – Telšių Katedroje, kovo 15-ąją – Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kovo 15–16 dienomis – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kovo 16-ąją – Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje.

Autorės nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“