Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Gutenbergo 42 eilučių Biblijos faksimilė

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje – unikalus eksponatas

Parodoje šalia „42 eilučių Biblijos“ eksponuojamas ir odinis lagaminas

Vokiečių spaustuvininkas Johanas Gutenbergas (Johannes Gutenberg, apie 1400–1468) yra spaudos išradėjas. Jis apie 1440 metus išrado metalinių spaudmenų gamybos technologiją, rankines spausdinimo stakles (presą) ir spaustuvinius dažus. Šis išradimas suteikė postūmį vystytis žmonijos pažangai, sukėlė raštingumo protrūkį ir spartų mokslo šuolį. Spaudos atsiradimas kad ir netiesiogiai, tačiau itin rezultatyviai pastūmėjo pramonės vystymąsi. Štai kodėl J. Gutenbergas laikomas genijumi, o jo įnašas į žmonijos civilizaciją ir kultūrą yra neišmatuojamas. Žymiausias J. Gutenbergo leidinys yra 42 eilučių Biblija (B42), išspausdinta Vokietijoje Mainco (Mainz) mieste 1452–1455 metais. Tai – poligrafinio meno šedevras, viena iš gražiausių ir brangiausių pasaulyje knygų, išspausdinta lotynų kalba, gotiškosios tekstūros šriftu, su rankraštinei knygai būdingu puošnumu. J. Gutenbergas siekė, kad šiame leidinyje būtų atgamintas rankraštinės knygos grožis: ne vien įvairios rankraštinei knygai būdingos puošmenos, įmantrūs inicialai, gėlės, bet ir šriftai. Kad atkurtų visas rankraštinio rašto smulkmenas, J. Gutenbergas pagamino 290 spaudmenų. Biblija buvo renkama dviejų skilčių puslapiais po 42 eilutes. Iš čia kilo ir jos pavadinimas. Kiekvienas puslapis, kiekviena skiltis stebina puikiomis proporcijomis, nepaprastu tobulumu. Biblija buvo išleista dviem tomais, turėjo 2564 skiltis, 1282 puslapius.

Nėra tikslių duomenų, kokiu tiražu buvo išspausdinta 42 eilučių Biblija, tačiau manoma, kad šio unikalaus leidinio buvo išspausdinta 180–200 egzempliorių: 30–35 egzemplioriai ant pergamento, o likusieji – ant popieriaus. Iki šių dienų pasaulyje yra išlikę tik 48 pirmosios spausdintos knygos egzemplioriai, iš kurių 28 nepilni, išlikę tik po vieną tomą arba abu tomai su didesniais ar mažesniais pažeidimais.

Pelplino (Pelplin, Lenkija) 42 eilučių Biblija yra vienas iš brangiausių ir labiausiai knygos ir spaudos istorikų vertinamų J. Gutenbergo Biblijos egzempliorių, išlikusių pasaulyje iki šių dienų. Originalas priklauso Pelplino kunigų seminarijos bibliotekai ir nuo 1988 metų saugomas Pelplino vyskupijos muziejuje. Kuo šis egzempliorius yra ypatingas? Ši J. Gutenbergo išspausdinta Biblija yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių egzempliorių, šimtmečių bėgyje yra mažiausiai fiziškai pažeistų. Ji turi autentišką XV amžiaus odinį viršelį. Tačiau svarbiausias dalykas, dėl kurio šis Pelplino Biblijos egzempliorius yra unikalus, – nedidelė spaustuvinių dažų dėmė pirmojo tomo 46 puslapio apatiniame laukelyje. Kaip teigia mokslininkai, dėmė atsirado knygos spausdinimo metu iš spausdinamosios formos iškritus spaudmeniui (literai). Ši spaustuvininko „klaida“ neginčijamai patvirtina J. Gutenbergo išradimą – spausdinimo būdą renkamaisiais metalo spaudmenimis.

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje eksponuojama vienintelės Lenkijoje, Pelplino miestelyje esančios 42 eilučių Biblijos faksimilė. Žodis faksimilė kilo iš lotyniško fac simile, reiškiančio „daryti tapatų“. Kitaip tariant, faksimilė yra autentiška, kiek įmanoma artimesnė originalui, legali kopija. Leidžiant faksimilinį leidinį, buvo įvertinta viskas: popieriaus spalva, faktūra, purumas ir storis, vandenženkliai, popieriaus linijos, įrišimo tipas ir siūlai, viršelio oda, jos faktūra ir meninis apipavidalinimas, metalinė viršelio apdaila. Prie šio leidybos projekto keletą metų dirbo įvairių sričių specialistai ir mokslininkai iš Lenkijos ir Japonijos.

Eksponuojamoje faksimilėje ant specialiai šiam tikslui pagaminto popieriaus su keturių tipų vandens ženklais tiksliai perteiktas Gutenbergo 42 eilučių Biblijos originalo tekstas ir poligrafinis apipavidalinimas. Laikydamiesi XV amžiaus technologijų, dailininkai kaligrafai dviem spalvomis – mėlyna ir raudona – rankomis nuspalvino inicialus ir ornamentus. Atliekant šį nepaprastai kruopštų darbą, į akis krito įdomi detalė: autentiškai pakartoti puošnius originalaus leidinio inicialus ir atkurti subtilią ornamentiką geriausiai sekėsi tiems dailininkams, kurie buvo kairiarankiai. Iš to galime daryti prielaidą, kad prie Pelplino Biblijos egzemplioriaus XV amžiuje dirbo kairiarankis dailininkas iliuminatorius. Faksimilėje, kaip reikalauja tokio tipo leidiniai, palikti originalaus leidinio lapų pažeidimai, įplyšimai ir sutepimai, atsiradę amžių bėgyje, atkurtas autentiškas knygos įrišimas ir Biblijos odinis viršelis su puošniais ornamentais, kurį XV amžiaus viduryje sukūrė ir pagamino Henryk Coster Lubek.

Faksimilė išleista 198 egzempliorių tiražu Pelplino vyskupijos leidykloje Bernardinum, bendradarbiaujant su leidybos namais Orbis pictus. 2002–2003 metais buvo išleista pirmoji 99 egzempliorių laida, o 2012 metais išspausdinta likusi tiražo dalis, dar 99 egzemplioriai. Pirmasis faksimilės egzempliorius 2003 metais buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II jo pontifikato 25-ųjų metinių proga ir šiuo metu saugomas Vatikane. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje eksponuojamas 103-iuoju numeriu pažymėtas egzempliorius.

Parodoje šalia 42 eilučių Biblijos eksponuojamas ir odinis lagaminas, kuris neatsiejamas nuo Pelplino Biblijos egzemplioriaus ir turi įdomią istoriją. 1939 metais prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Pelplino kunigų seminarijos bibliotekos vadovas kun. A. Lydkė (A. Liedtke, 1904–1994) rūpinosi išsaugoti nuo sunaikinimo unikalius bibliotekos dokumentus – senąsias knygas ir rankraščius. Reikšmingiausi dokumentai buvo supakuoti į maišus, o J. Gutenbergo 42 eilučių  Biblijai buvo pagamintas specialus lagaminas iš kiaulės odos, kuriame pirmoji spausdinta knyga kartu su XVI amžiaus Dovydo psalmių rankraščiu nugabenta į Paryžių, 1940 metais – į Londoną, o vėliau laivu išplukdyta į Kanadą. Šios Lenkijai priklausančios kultūros vertybės dvidešimt metų buvo laikomos Otavos banko saugyklos seife. Tik 1959 metais kardinolo S. Vyšinskio (Stefan Wyszyński, 1901–1981) rūpesčiu ir didelių pastangų dėka, J. Gutenbergo 42 eilučių Biblija kartu su kitais vertingais leidiniais buvo sugrąžinta atgal į tėvynę.

Nuoširdžiai dėkojame vilniečiui leidėjui ir bibliofilui ponui Tadui Radjušui (Tadeusz Radjusz) už suteiktą galimybę šį unikalų ir vienintelį Lietuvoje leidinį, esantį privačioje kolekcijoje, eksponuoti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Visus senosios knygos mylėtojus maloniai kviečiame apsilankyti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje (Kalvarijų g. 325, Vilnius). Ekspozicija veiks iki gegužės 31 d. Informacija teikiama tel. (8-5) 271 2251.

Irena Aleksandravičienė,
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos bibliotekos direktorė

© 2014 „XXI amžius“