2014 m. balandžio 25 d.    
Nr. 17
(2088)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.


Kronika

Talentingai menininkei – nelengva kasdienybė

Tautodailininkė, fotomenininkė,
poetė Vilija Visockienė

Dusetos. Kazimiero Būgos bibliotekoje veikia tautodailininkės, fotomenininkės, poetės Vilijos Visockienės karpinių paroda. Tai – labai saviti, labiau primenantys grafikos technika atliktus darbus kūrinėliai. Mintis, pažvelgus į juos, kiekvienam gali kilti vis kitokia. Šie jos darbai man kalba apie stiprų žmogų – kūrėją. Kai kuriuose karpiniuose vyrauja masyvūs juodos spalvos horizontai, abstrakčios juodos paslaptys, kuriuose regisi sukaupta didžiulė energija, nes žiūrėdamas pajunti, kaip iš karpinio tamsos ir pilkumos ištrykšta šviesos srovė, žadėdama kažką viltingo ir džiugaus. Kituose Vilijos karpiniuose – ne tik abstrakčios vizijos, bet ir žmogiškųjų santykių, jausmų, bendrystės grožis, autorės perteiktas su meile ir pasitikėjimu. Atrodo, kad Vilijos jausmai ir kūrybinė nuojauta pavaldūs rankai, kad jie kupini ieškojimų ir atradimų. Norėdama plačiau supažindinti su šia talentinga, kukliai gyvenančia ir kuriančia menininke, pateikiau jai keletą klausimų.


Kronika

Parodose – Tolimųjų Rytų dvelksmas

Panevėžys. Kultūros sostinės programoje didelis dėmesys skiriamas pažinčiai su pasaulio kultūromis. Vasarį „Pasaulio kultūrų“ programoje buvo pristatomi Tolimieji Rytai. Panevėžio m. savivaldybės viešoji biblioteka nuo pat vasario pradžios savo erdves puošė ir lankytojų akis džiugino Kinijai ir Japonijai skirtomis parodomis, edukacine veikla.

Vaikų bibliotekoje „Žiburėlis“ (Parko g. 49) buvo eksponuojama istoriko, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojo Jorio Trachimo fotografijų paroda „Kontrastų šalis – Kinija“, pristatanti spalvotą bei kontrastų kupiną vieno Kinijos gyvenimą. J. Trachimui kartu su teatro trupe teko dalyvauti gastrolėse tris milijonus gyventojų turinčiame Guangdžou mieste, kurį jis įamžino nuotraukose, atspindinčiose prabangų šio miesto gyvenimą, sumišusį su skurdu. Greta galima pamatyti didingus dangoraižius, prabangius automobilius, auksines šventyklų statulas, ir visai čia pat, užsukus už judrios gatvės kampo, gatvės prekeivių vežimėlius su skrudintais vabalais, skalbinių virves, turgaus kamščius...


Kronika

Įteikta rašytojo Jono Marcinkevičiaus premija

Rašytojo Jono Marcinkevičiaus
premijos laureatė, pedagogė
ir kraštotyrininkė Edita Barauskienė
iš Priekulės prie jo portreto

RADVILIŠKIS. Viešojoje bibliotekoje dešimtąjį kartą įteikta kraštiečio rašytojo Jono Marcinkevičiaus premija. Šiemet ji atiteko rašytojai Editai Barauskienei už istorinių pasakojimų knygą „Karūna žalčių karaliui“. Knygoje sudėtos istorijos apie Lietuvą nuo seniausių laikų iki Žemaičių krikšto 1413 metais. Priekulėje gyvenanti pedagogė, kraštotyrininkė E. Barauskienė yra knygų apie Priekulės kraštą, Abraomą Kulvietį, Ievą Simonaitytę, Martyną Mažvydą autorė.


Kronika

Kultūros dieną tryško „Kultūros versmė“

Ramutė Šukienė

Visi nominantai ir nugalėtojai
buvo pakviesti į sceną
bendrai nuotraukai

KĖDAINIAI. Balandžio 15-ąją, Kultūros dieną, Kėdainių kultūros centro darbuotojai, trumpam tapę „dailininkais“, pagrindinėje Kėdainių senamiesčio gatvėje kvietė kėdainiečius ir miesto svečius stabtelėti prie specialaus molberto ir pabandyti jame spalvomis išreikšti kultūros sampratą. Vieni stebėjosi, kiti noriai ėmė teptuką, merkė jį į ryškiaspalvius dažus ir dėjo tašką, piešė gėlę, saulę ar ryškią spalvingą abstrakciją, taip tarsi prisiliesdami prie kultūros. Gatvėje kėdainiečių sukurtas kolektyvinis 3 metrų pločio paveikslas buvo nugabentas į Kėdainių kultūros centrą. Ten šventiškai paminėta Kultūros diena.


Kronika

Kamerinis choras ruošiasi tarptautiniams festivaliams ir konkursams

Ramutė Šukienė

Kėdainių kultūros centro
kamerinis choras „Ave Musica“.
Dešinėje – choro vadovas
ir dirigentas Algirdas Viesulas

Prieš dešimt metų, 2004-ųjų gegužės 1-ąją, kai Lietuva kartu su devyniomis kitomis valstybėmis – Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija – tapo viena iš pilnateisių ES valstybių narių, Kėdainių kultūros centro kamerinis choras „Ave Musica“ (choro vadovas ir dirigentas – Algirdas Viesulas, koncertmeisterė – Sigita Aukštiejūtė-Morkūnienė) kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrėnu buvo deleguoti į Torūnę (Lenkija) ir kartu su keturiais chorais iš Lenkijos dalyvavo koncertinėje programoje įstojimo į Europos Sąjungą proga. Koncerto pabaigoje, prisijungus solistams iš Vokietijos, galingai suskambėjo Liudviko van Bethoveno 9-osios simfonijos finalas „An die Freude“ (Odė džiaugsmui), kurios pagrindinė melodija yra oficialus Europos Sąjungos himnas, dar 1985 metais patvirtintas žymaus dirigento Herberto van Karajano siūlymu.


Kronika

Linkėjo neiškeisti kelio į takelį

Bronius VERTELKA

Tautodailininkės Irena Ona Vilienė
(kairėje) ir Janina Jatautienė
prie margų audimo raštų

PANEVĖŽYS. Tradicija tapo pavasarį rengti Panevėžio krašto tautodailės darbų parodą. Šiemet ji atidaryta kovo 28-ąją Dailės galerijoje. Parodą pristačiusi galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė paminėjo, jog šiemet itin gausus dirbinių derlius – skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, keramikos, pynimo, karpinių, mezgimo, siuvinėjimo bei kitokių žanrų darbai. 243 liaudies meistrai pristatė 891 kūrinį (pernai buvo 217 kūrėjų ir 714 dirbinių). 26 Anykščių krašto autoriai pateikė 157 darbus, 30 Biržų krašto autorių – 111 darbų, 12 Kupiškio krašto autorių – 37 darbus, 10 Pasvalio krašto autorių – 26 darbus, net 117 Panevėžio krašto autorių – 424 darbus, o 34 Rokiškio krašto autoriai – 100 kūrinių, 13 Ukmergės krašto autorių – 36 darbus.


Kronika

Gutenbergo 42 eilučių Biblijos faksimilė

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje – unikalus eksponatas

Parodoje šalia „42 eilučių Biblijos“
eksponuojamas ir odinis lagaminas

Vokiečių spaustuvininkas Johanas Gutenbergas (Johannes Gutenberg, apie 1400–1468) yra spaudos išradėjas. Jis apie 1440 metus išrado metalinių spaudmenų gamybos technologiją, rankines spausdinimo stakles (presą) ir spaustuvinius dažus. Šis išradimas suteikė postūmį vystytis žmonijos pažangai, sukėlė raštingumo protrūkį ir spartų mokslo šuolį. Spaudos atsiradimas kad ir netiesiogiai, tačiau itin rezultatyviai pastūmėjo pramonės vystymąsi. Štai kodėl J. Gutenbergas laikomas genijumi, o jo įnašas į žmonijos civilizaciją ir kultūrą yra neišmatuojamas. Žymiausias J. Gutenbergo leidinys yra 42 eilučių Biblija (B42), išspausdinta Vokietijoje Mainco (Mainz) mieste 1452–1455 metais. Tai – poligrafinio meno šedevras, viena iš gražiausių ir brangiausių pasaulyje knygų, išspausdinta lotynų kalba, gotiškosios tekstūros šriftu, su rankraštinei knygai būdingu puošnumu. J. Gutenbergas siekė, kad šiame leidinyje būtų atgamintas rankraštinės knygos grožis: ne vien įvairios rankraštinei knygai būdingos puošmenos, įmantrūs inicialai, gėlės, bet ir šriftai. Kad atkurtų visas rankraštinio rašto smulkmenas, J. Gutenbergas pagamino 290 spaudmenų. Biblija buvo renkama dviejų skilčių puslapiais po 42 eilutes. Iš čia kilo ir jos pavadinimas. Kiekvienas puslapis, kiekviena skiltis stebina puikiomis proporcijomis, nepaprastu tobulumu. Biblija buvo išleista dviem tomais, turėjo 2564 skiltis, 1282 puslapius.


Kronika

Profesionalių teatrų dienos „Melpomenės dovanos“

Ramutė ŠUKIENĖ

KĖDAINIAI. Visą kovą Kultūros centre tryliktą kartą vyko tradicinės profesionalių teatrų dienos „Melpomenės dovanos“. Iš viso vienuolika spektaklių, sukurtų Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio miestų teatruose, Kėdainių kultūros centre pamatė daugiau kaip 3000 žiūrovų. Panašiu žiūrovų skaičiumi renginio organizatoriai džiaugiasi kiekvieną pavasarį.


Kronika

Trys spektakliai

Vytautas BAGDONAS

Žandaras Ivanas (Vidas Balaišis)
reikalauja ūkininko Petro Žaliūno
(Pranas Maišelis) ir samdinio
Raulo Plutos (Vytautas Dalinkevičius)
atiduoti lietuvišką spaudą

SVĖDASAI. Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriuje puoselėjama graži tradicija kiekvieną pavasarį organizuoti renginį, skirtą tarptautinei Teatro dienai. Tądien svėdasiškių scenoje pasirodo po kelis mėgėjų teatrus. Tos tradicijos Svėdasų skyriaus vadovai Rožė ir Vilius Lapieniai nepažeidė ir šiemet, nes pasikvietė į svečius tris kolektyvus. Kovo 30-ąją į jaukius, neseniai renovuotus Svėdasų kultūros namus gausiai rinkosi vietiniai gyventojai ir svėdasiškių svečiai. Sveikinimo žodį tardama svėdasiškė meno mylėtoja, dramos kolektyvo narė Ramunė Lapienytė, pabrėžė teatro svarbą visuomenės gyvenime ir nelengvą, atsakingą aktoriaus darbą.


Kronika

Liaudies teatro gimtadienis pažymėtas premjera

ŠVENČIONĖLIAI. Liaudies teatras garbingą 55 metų sukaktį pažymėjo premjera – Izabelės Lukšienės „Brangutė“ (režisierė Daiva Pošiūnienė). Į premjerinį spektaklį susirinkę žiūrovai pamatė originalią komišką mizansceną apie teatro gyvenimą, kur buvo trumpai papasakota teatro istorija, paminėti režisieriai, artistai. Nuskambėjus teatro himnui, kurį atliko Marijonas Dieninis, Giedra Kaminskienė ir Vitalijus Laptevas, pakilo uždanga ir į sceną išėjo „Brangutės“ personažai. Neilga ir smagi pjesė apie šių dienų aktualijas, kai ne vienas dėl savo gyvenimo skuba pasitarti pas būrėją, kurios „kortos nemeluoja“, nes ta tetulytė paprastai yra puiki psichologė, gerai išmananti žmogaus sielos slėpinius bei elgesio motyvus, be to, nevengianti surinkti ir po apylinkes vaikštančių gandų, kurie labai praverčia „nuspėjant ateitį“...


Kronika

Teatro dieną – spektakliai kaimynams

DAUGĖLAIČIAI. Kovo 27-ąją minint Tarptautinę teatro dieną, Radviliškio seniūnijos Daugėlaičių pramogų ir šokių salės suaugusiųjų mėgėjų teatro kolektyvas minėjo veiklos 10-metį. Kovo 28 dieną kaimo bendruomenės gyventojams ir svečiams Daugėlaičių salėje surengtoje Teatro šventėje pristatyti Daugėlaičių ir Šniūraičių pramogų ir šokių salės mėgėjų teatro kolektyvų spektakliai. Daugėlaitiškiai (aktorės N. Mėžinienė, A. Venclovienė, V. Šukienė, L. Dzimidienė) suvaidino Vincento Rapackio vieno veiksmo farsą „Ponas Bonifacas“ (režisierė – Virginija Šukienė). Šniūraitiškiai (aktoriai B. Vaitekutienė, U. Elenauskienė, F. Jančenkovas, G. Švedarauskienė, A. Motiejūnienė ir A. Zaturskienė) suvaidino Michailo Bersenevo komediją „Ryškūs žmonos požymiai“ (režisierė – Audronė Motiejūnienė). Pasak mėgėjų teatrų režisierių ir aktorių, pilnutėlė salė žiūrovų suteikė jėgų naujiems darbams ir naujiems iššūkiams. Po spektaklių Radviliškio seniūnijos seniūnas Vidmantas Tamošiūnas įteikė padėkos raštus abiems kolektyvams bei padėkojo už teatrinio meno propagavimą ir palinkėjo kūrybinių minčių ir sėkmingo ateities planų realizavimo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija