Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šventojo Tėvo velykiniai palinkėjimai „Urbi et Orbi“

Mindaugas BUIKA

Palaiminimas „Urbi et Orbi“

Vėl gausybė žmonių, stebėtojų vertinimais jų buvo apie 150 tūkstančių, Velykų sekmadienį, Kristaus Prisikėlimo šventėje rinkosi į Romos Šv. Petro aikštėje popiežiaus Pranciškaus vadovautą šv. Mišių auką. Po tų balandžio 20 dieną vykusių pamaldų prieš tradicinį iškilmingą apaštalinį palaiminimą „Urbi et Orbi“ (Miestui ir pasauliui) kreipdamasis į džiugiai jį pasitikusius maldininkus, Šventasis Tėvas sakė, kad angelo paskelbta žinia prie Nukryžiuotojo kapo atėjusioms moterims: „Jo čia nebėra, jis prisikėlė…Įeikite ir apžiūrėkite…“ (Mt 28, 5–6), yra viso Evangelijos pasakojimo kulminacija. Iš tikrųjų, patvirtintas paskelbimas apie Jėzaus prisikėlimą yra „Geroji naujiena par excellence“, kuria remiasi visas mūsų tikėjimas ir išgelbėjimo amžinybėje viltis, „nes be prisikėlimo fakto krikščionybė prarastų savo prasmę ir visa Bažnyčios misija netektų įkvėpimo“, – aiškino popiežius Pranciškus. Ir tik dėl žinios apie Prisikėlimą vyksta nuolat atsinaujinantis evangelizacinis veikimas, kuriam vykstant krikščionys skelbia: „Jėzus, įsikūnijusi Meilė, mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, bet Dievas Tėvas prikėlė Jį ir padarė gyvybės ir mirties Viešpačiu“. Anot Šventojo Tėvo, iš čia seka visas Bažnyčios moralinis ir socialinis mokymas apie visuotinę teisingumo pergalę, nes „Jėzaus meilė nugalėjo neapykantą, gailestingumas – nuodėmę, gėris įveikė blogį, o gyvybė – mirtį“.

* * *

Štai kodėl krikščionys ir toliau kiekvienam sako: „Ateikite ir pažiūrėkite, kad meilė galingesnė, meilė dovanoja gyvybę ir meilės dėka dykuma sužydi viltimi“. Ir tai – ne tik teorinis mokymas, bet juo remiasi besąlyginis ir ištikimas meilės liudijimas, kada tikintieji į Kristų „išeina iš savęs“, tampa artimi visiems vargstantiems, nelaimių prislėgtiems žmonėms, pagelbėdami ligoniams, seneliams ir atstumtiesiems. Tęsdamas savo velykinį kreipimąsi, popiežius Pranciškus meldė prisikėlusio Viešpaties padėti įveikti globalinio bado nelaimę, dėl kurios ir XXI amžiuje kenčia beveik milijardas pasaulio gyventojų ir kurį dar labiau apsunkina nesibaigiantys kariniai konfliktai bei besaikis maisto švaistymas, už kurį ypač atsakinga Vakarų visuomenė. Šventojo Tėvo maldoje buvo prašoma padėti apsaugoti visus pažeidžiamuosius, ypač išnaudojamus ir apleistus vaikus, moteris ir senelius. Nukreipdamas žvilgsnį į įvairių nelaimių kankinamus planetos regionus, popiežius Pranciškus meldė pagalbos sunkių epidemijų ir kraštutinio skurdo ištiktoms Afrikos šalims – Gvinėjai, Siera Leonei ir Liberijai. Buvo prisiminti ir įvairiose šio žemyno vietose – Centrinės Afrikos Respublikoje, Nigerijoje, Pietų Sudane – tebesitęsiantys pilietiniai susirėmimai ir teroristiniai išpuoliai ir meldžiama jų pabaigos. Žinoma, Šventasis Tėvas negalėjo likti nepaminėjęs tradiciškai sudėtingos politinės padėties Artimuosiuose Rytuose ir Šventojoje Žemėje, kurią pats rengiasi aplankyti gegužę. „Meldžiamės ypač už Siriją, mylimą Siriją, kad visi kenčiantys dėl karo galėtų sulaukti humanitarinės pagalbos“, – kalbėjo popiežius Pranciškus, ypač pabrėždamas nerimą dėl civilių gyventojų padėties ir vis neatsinaujinančių taikos derybų.

Popiežiaus mokymas apie kunigystės džiaugsmą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus Didžiojo ketvirtadienio Krizmos šv. Mišiose

„Dievo mažutėlių“ pašaukimas

Pasitinkant Kristaus Prisikėlimo šventę Romoje, ypatingo tarptautinio dėmesio susilaukė popiežiaus Pranciškaus sakyta ilgesnė nei paprastai Didįjį ketvirtadienį aukotų Krizmos šv. Mišių homilija. Tose balandžio 17 dieną Vatikano bazilikoje vykusiose pamaldose, kuriose, kaip ir visoje pasaulio diecezijų katedrose kunigai vienybėje su savo vyskupu atnaujina sakramentiniuose šventimuose duotus pažadus, Šventasis Tėvas labai įtikinamai mokymui apie kunigystę pritaikė savąją dvasinio džiaugsmo doktriną. „Džiaugsmo“ tema yra viena iš svarbiųjų daugiau nei prieš trylika mėnesių į apaštalo šv. Petro sostą išrinktam popiežiui Pranciškui, kurio programinis dokumentas – apaštalinis paraginimas – tiesiog taip ir pavadintas: „Evangelijos džiaugsmas“ („Evangelii Gaudium“). Dabar jis šį magisteriumo bruožą išvystė mokymui apie dvasinius pašaukimus minėtose Didžiojo ketvirtadienio pamaldose kreipdamasis į kartu celebravusių daugiau nei 1,5 tūkstančio Romos kunigų, Tarp jų buvo dešimtys Italijos sostinėje reziduojančių ir Šventojo Sosto institucijose besidarbuojančių kardinolų ir vyskupų. Savo homilijoje Šventasis Tėvas dažnai vartojo „patepimo aliejumi“ sampratą, kuri Krizmos šv. Mišioms yra labai tinkama, nes tik jose kartą per metus yra pašventinami aliejai, kurie naudojami teikiant krikšto, sutvirtinimo, dvasinių šventimų ir ligonių sakramentus, kaip Dievo malonės veikimo ženklą.

Panevėžio vyskupas su Šv. Velykomis pasveikino prekybos centrų darbuotojus

Lina Kiršaitė

Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ per Šv. Velykas pasveikino prekybos centrų darbuotojus

Balandžio 20-ją, Velykų dieną, po Prisikėlimo šv. Mišių, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, lydimas generalvikaro kun. Eugenijaus Styros, dviejų seserų kotryniečių ir dviejų pasauliečių, lankėsi „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“ prekybos centruose Panevėžyje bei sveikino Šv. Velykų proga jų darbuotojus, kuriems tenka dirbti netgi per didžiąsias šventes. Per pusantros valandos ganytojas asmeniškai pabendravo su keliomis dešimtimis žmonių.

Jo gailestingumas beribis

Kun. Vytenis Vaškelis

Ne tuščias kapas, o Viešpaties pasirodymai mokiniams yra svarbiausi Jo prisikėlimo iš numirusiųjų liudijimai. Kape Kristaus kūno neradimas – tik mirties despotizmo nugalėjimo ir didžiojo žmonijos širdžių perkeitimo aušra. Prisikėlusiojo pasirodymai – esminio pasaulio istorijos lūžio patvirtinimas Jo prisikėlimo antspaudu – nuo šiol kiekvieno tikinčiojo gyvybė, net atsidūrusi mirties glėbyje, yra neįveikiama, nes turi nemirtingumo pradą gailestingiausioje Dievo širdyje.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Šeši akolitai

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir šeši akolitais paskirti Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai

Telšiai. Kovo 18 dieną, pasibaigus kasmėnesiniam Telšių vyskupijos kunigų bei klierikų susirinkimui, Katedroje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo Telšių vyskupijos kunigai ir svečias iš Marijampolės, Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris kun. dr. Žydrūnas Kulpys. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupas priminė, jog šv. Mišių metu suteiks šešiems Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikams akolitų skyrimus, ir kvietė melsis už būsimuosius akolitus, kurie bus paskirti šiai atsakingai ir svarbiai altoriaus tarnystei. Šv. Mišių pradžioje vyskupas kartu su kunigais meldėsi kalbėdami Liturginių valandų Dieninę, o po Evangelijos būsimieji akolitai buvo pristatyti vyskupui. Penkis Telšių vyskupijos klierikus pristatė Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, o vieną, Vilkaviškio vyskupijos klieriką, studijuojantį Telšių kunigų seminarijoje, pristatė ir akolito skyrimus suteikti paprašė Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris kun. Žydrūnas Kulpys. Po klierikų pristatymo apie akolito tarnystės svarbą ir šių pareigų kilnumą pamoksle kalbėjo vyskupas J. Boruta SJ. Jis išryškino meilės būtinumą Eucharistijai ir ryšį su Eucharistiniu Jėzumi ir drąsino visus atverti savo širdis jo veikimui, jo malonei ir gyventi su juo atsidavimo dvasioje. Šv. Mišių metu Telšių vyskupas J. Boruta SJ akolito tarnystei paskyrė šiuos šešis Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikus: IV teologijos kurso – Aidą Domeikį ir Edviną Bružą, III teologijos kurso – Vidmantą Daugėlą, Rolandą Kazlauską, Gediminą Paulių ir Valdemarą Mačį.

Kronika

Gutenbergo 42 eilučių Biblijos faksimilė

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje – unikalus eksponatas

Parodoje šalia „42 eilučių Biblijos“ eksponuojamas ir odinis lagaminas

Vokiečių spaustuvininkas Johanas Gutenbergas (Johannes Gutenberg, apie 1400–1468) yra spaudos išradėjas. Jis apie 1440 metus išrado metalinių spaudmenų gamybos technologiją, rankines spausdinimo stakles (presą) ir spaustuvinius dažus. Šis išradimas suteikė postūmį vystytis žmonijos pažangai, sukėlė raštingumo protrūkį ir spartų mokslo šuolį. Spaudos atsiradimas kad ir netiesiogiai, tačiau itin rezultatyviai pastūmėjo pramonės vystymąsi. Štai kodėl J. Gutenbergas laikomas genijumi, o jo įnašas į žmonijos civilizaciją ir kultūrą yra neišmatuojamas. Žymiausias J. Gutenbergo leidinys yra 42 eilučių Biblija (B42), išspausdinta Vokietijoje Mainco (Mainz) mieste 1452–1455 metais. Tai – poligrafinio meno šedevras, viena iš gražiausių ir brangiausių pasaulyje knygų, išspausdinta lotynų kalba, gotiškosios tekstūros šriftu, su rankraštinei knygai būdingu puošnumu. J. Gutenbergas siekė, kad šiame leidinyje būtų atgamintas rankraštinės knygos grožis: ne vien įvairios rankraštinei knygai būdingos puošmenos, įmantrūs inicialai, gėlės, bet ir šriftai. Kad atkurtų visas rankraštinio rašto smulkmenas, J. Gutenbergas pagamino 290 spaudmenų. Biblija buvo renkama dviejų skilčių puslapiais po 42 eilutes. Iš čia kilo ir jos pavadinimas. Kiekvienas puslapis, kiekviena skiltis stebina puikiomis proporcijomis, nepaprastu tobulumu. Biblija buvo išleista dviem tomais, turėjo 2564 skiltis, 1282 puslapius.

Kronika

Talentingai menininkei – nelengva kasdienybė

Tautodailininkė, fotomenininkė, poetė Vilija Visockienė

Dusetos. Kazimiero Būgos bibliotekoje veikia tautodailininkės, fotomenininkės, poetės Vilijos Visockienės karpinių paroda. Tai – labai saviti, labiau primenantys grafikos technika atliktus darbus kūrinėliai. Mintis, pažvelgus į juos, kiekvienam gali kilti vis kitokia. Šie jos darbai man kalba apie stiprų žmogų – kūrėją. Kai kuriuose karpiniuose vyrauja masyvūs juodos spalvos horizontai, abstrakčios juodos paslaptys, kuriuose regisi sukaupta didžiulė energija, nes žiūrėdamas pajunti, kaip iš karpinio tamsos ir pilkumos ištrykšta šviesos srovė, žadėdama kažką viltingo ir džiugaus. Kituose Vilijos karpiniuose – ne tik abstrakčios vizijos, bet ir žmogiškųjų santykių, jausmų, bendrystės grožis, autorės perteiktas su meile ir pasitikėjimu. Atrodo, kad Vilijos jausmai ir kūrybinė nuojauta pavaldūs rankai, kad jie kupini ieškojimų ir atradimų. Norėdama plačiau supažindinti su šia talentinga, kukliai gyvenančia ir kuriančia menininke, pateikiau jai keletą klausimų.

Seimui pristatyta šešioliktosios Vyriausybės metinė ataskaita, kurią opozicijos lyderis įvardino kaip neveiklos ataskaitą

Antradienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius plenariniame posėdyje pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą ir pažymėjo, kad 2013 metais Vyriausybė toliau nuosekliai vykdė savo veiklos programą ir įgyvendino užsibrėžtus tikslus.

„Siekėme įrodyti ir įrodėme, kad mūsų siūlomos priemonės ekonominės krizės pasekmėms įveikti yra tinkama alternatyva prieš tai vykdytai drastiškai taupymo politikai. Pasirinkome veiksmų prioritetus, garantuojančius gyventojų pajamų didėjimą, verslo ir darbo rinkos plėtrą, socialinės atskirties mažinimą. Tai ir buvo mūsų ekonominio augimo varikliai“,  – sakė A. Butkevičius. Vyriausybės ataskaitos prioritetinių sričių apžvalgoje pabrėžiama, kad Lietuvos ekonomikos augimas – vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, nors ekonomikos atsigavimo pavyzdžių nėra daug: „Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) viršija aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Nepaisant lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo, negerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto šalyse, Lietuvos eksportas augo 6,5 procento ir sudarė beveik 84,8 mlrd. litų“. Ataskaitoje rašoma, kad BVP augimas, 2013 metų trečiąjį ketvirtį kiek stabtelėjęs, per paskutinę metų atkarpą atgavo buvusią spartą ir pasiekė 3,3 procento lygį.