Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Atmintis

Paminėtos rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus gimimo metinės

Kalba Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas

BAGASLAVIŠKIS. Balandžio 4-ąją Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimas „Sugrįžimas į tėviškės padangę“. Renginyje dalyvavo ir buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje, dabar Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas bei Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilija Rutštriom-Ruin (Cecilia Ruthström-Ruin). Jie atidarė dokumentinę parodą „Ignas Šeinius: tarp Švedijos ir Lietuvos“. Į renginį susirinko ir daugiau garbingų svečių: Užsienio reikalų ministerijos atstovai, I. Šeiniaus kūrybą ir gyvenimo istoriją nagrinėjanti profesorė Sigutė Radzevičienė, Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius, mero pavaduotojas Andrius Jozonis, Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, Kultūros centro direktorė Birutė Golubeva, Viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, Bagaslaviškio klebonas kun. Vytas Bučinskas, daug švietimo ir kultūros specialistų, mokytojų, mokinių.

Susirinkusius sveikino Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos direktorius Pranas Kamienas. Jis nuoširdžiai dėkojo Vyriausybės vicekancleriui R. Motuzui, be kurio didelių pastangų ši paroda nebūtų pasiekusi Igno Šeiniaus gimtųjų vietų. Direktorius prisiminė 1989-uosius, kuomet pirmą kartą buvo minimos rašytojo ir diplomato gimimo metinės, 1999-uosius metus, kuomet mokyklai buvo suteiktas Igno Šeiniaus vardas. Pasak Prano Kamieno, reikia nepamiršti ir rašytojo sūnaus Irvio Šeiniaus dėmesio ir darbo, skirto Lietuvai, Širvintų rajonui, pagalbos šeimoms ir vaikams. Direktorius akcentavo, kad visa tai, kas vyksta šiandien, kas yra daroma kasmet (organizuojami Igno Šeiniaus minėjimai, krosas aplink Stavarygalos ežerą ir kt.), ir yra skiriama būtent vaikams, mokiniams, jų vidiniam pasauliui ir vertybėms ugdyti.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas R. Motuzas džiaugėsi parodos atidarymu, sveikino gausiai susirinkusius žmones. Jis pateikė nemaža faktų iš I. Šeiniaus gyvenimo, akcentuodamas mokiniams, kokį svarų pavyzdį teikia rašytojo ir diplomato gyvenimo istorija, kai būdamas svetimoje šalyje, sukūręs šeimą su kitataute moterimi, jis visą laiką didžiavosi esąs lietuvis, mylėjo ir gerbė gimtinę, visą gyvenimą rūpinosi Lietuvos gerove ir likimu... „Igno Šeiniaus aktyvios veikos dėka Stokholmas Pirmojo pasaulinio karo metu tapo svarbiu lietuvių politinės, informacinės ir kultūrinės veiklos centru. Jo dėka buvo žengti svarbūs žingsniai supažindinant Švediją ir Lietuvą, užmegzti ryšiai su žymiais švedų politikais, iškeltas Lietuvos nepriklausomybės siekio klausimas“, – pasakojo R. Motuzas ir pabrėžė, kad I. Šeinius ne tik sėkmingai atstovavo Lietuvos interesams Švedijoje, bet ir siekė šias šalis suartinti. „Iš Švedijos valstybinio archyvo sugrįžusi gausi su Igno Šeiniaus diplomatine ir kultūrine veikla susijusi medžiaga lietuvių, švedų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis rodo, kad jis savo gyvenimo misiją įvykdė. Šiandien Švedija mums yra labai artima ir svarbi partnerė. Lietuva su šia šalimi ne tik palaiko glaudžius diplomatinius santykius, bendradarbiauja ekonomiškai ir politiškai, tačiau organizuoja įvairias kultūros ir ūkio parodas, koncertus“, – sakė R. Motuzas.

Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje Ignas Šeinius (tikroji pavardė – Jurkūnas) tapo 1915 metais, kai buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. Svarbiausias veiklos tikslas buvo aukų, surinktų iš kitų valstybių bei įvairių fondų, persiuntimas į Lietuvą ir lietuviams pabėgėliams į Rusiją. I. Šeiniaus veiklos metais, Stokholmo skyrius labai greitai išplėtė savo funkcijas įsijungdamas į politinę veiklą. Taip atsirado pirmoji neoficiali Lietuvos atstovavimo užsienyje institucija.

Susirinkusius pradžiugino, o mokinius nustebino lietuviškai apie I. Šeiniaus sąsajas su Švedija, jo palikimo svarbą kalbėjusi Švedijos ambasadorė Lietuvoje C. Rutštriom-Ruin.

Garbingiems svečiams ir mokyklos bendruomenei dėkojo rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius, džiaugdamasis gražiu renginiu.

Mokyklos bendruomenei dėkojo ir 2013 metais susibūrusios grupės, siekiančios I. Šeiniaus atminimą įamžinti paminklu, iniciatorė mokytoja Danutė Miliukienė. Ji padovanojo dailininkės Stasės Rulevičienės darbą su rašytojo citata, linkėdama visiems tokios iniciatyvos ir užsidegimo, kokį parodė Bagaslaviškio mokyklos vaikai, prieš Kalėdas piešę, karpę, lipdę atvirukus, juos mugėje pardavę ir surinktus pinigus įnešę į sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos paminklui pastatyti. Ant šio kūrinio atminčiai ir mokyklos istorijai pasirašė visi renginyje susirinkę garbingi svečiai.

R. Motuzas pažadėjo, kad paminklas I. Šeiniui bus įtrauktas į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą ir tikrai papuoš Širvintų miesto alėją.

Atidaryti parodą ir perkirpti simbolinę juostelę buvo paprašyti Švedijos ambasadorė C. Ruthström-Ruin ir Vyriausybės vicekancleris R. Motuzas. Susirinkusieji susidomėję apžiūrinėjo ekspoziciją, atidžiai nagrinėjo Igno Šeiniaus, jo šeimos nuotraukas, dokumentus. Svečiams buvo parodytas koncertas, savo kūryba dalijosi jaunieji kūrėjai.

Pagal Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnybos
ir Širvintų rajono savivaldybės informaciją
Širvintų rajonas

© 2014 „XXI amžius“