Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Pažintis

Gerumą ir meilę kunigui vaikystėje dovanojo seneliai

Jūratė Tamošaitytė

Kun. Arnas Budrius po Primicijų (iš kairės) su močiute Regina, teta Rasute, močiutės seserimi Irena

Gelgaudiškio Švento Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje vasario 9 dieną kun. Arnas Budrius aukojo Primicijas – pirmąsias šv. Mišias – savo tėviškėje. Sausio 26 dieną Vilkaviškio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje kunigu įšventintas A. Budrius paskirtas vikaru į Prienus. Šiandien, artėjant Motinos dienai, norisi papasakoti apie jį užauginusius senelius – anksti mirusios mamos tėvelius.

Užaugino seneliai

Arnas dar ankstyvoje kūdikystėje neteko motinos, anūką augino močiutė ir senelis – Regina ir Sigitas Grybinai. Kunigas Arnas užaugo Skaistakaimio kaime prie Gelgaudiškio, ant Nemuno kranto, mokyklą lankė Gelgaudiškyje. Vytauto Didžiojo Universitete studijavo teologiją, baigęs tris kursus, įstojo į Telšių kunigų seminariją. Primicijas, kurios vyko Gelgaudiškio bažnyčioje, ilgai dar prisimins miestelio gyventojai, nes bažnyčia buvo pilna žmonių. Į kun. A. Budriaus Primicijas atvyko daug svečių, kunigų, dėstytojų, visi sveikino, linkėjo meilės, gerumo, tiesos, tvirtybės. Sveikino kaimynai iš Skaistakaimio kaimo, giminės, kun. Vytautas Užkuraitis, senelio Sigito suolo draugas Tvirbūtų pradinėje mokykloje netoli Ilguvos, giesmininkai, draugai iš Alvito, Virbalio, Veisiejų, Lazdijų, Alytaus, Plungės, Gargždų, Palangos, net svečias iš Lenkijos, Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, Telšių kunigų seminarijos, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, kiti kunigai... Jie didžiavosi Arnu. Gerumas, nuoširdumas suvirpino sielas, šviesa nušvietė veidus. Užrašytus sveikinimus, linkėjimus kunigui Arnui Primicijų proga skaičiau atėjusi į namus pas močiutę. Iš sveikinimų būtų galima išsakyti daug gražių, nuoširdžių žodžių.

Pažintis

Sušildo sužvarbusias širdeles

Bronius VERTELKA

Ant Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų pečių laikosi vienintelė Panevėžio rajone šeimyna

Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisija, vadovaujama vicemero Antano Pociaus, nusprendė, kad vienintelių rajone šeimyninių vaikų globos namų Teberešiškių kaime įkūrėja ir vadovė Gražina Grigaliūnienė yra verta tokio vardo. Taip pagerbta pirmoji moteris šalyje, dirbanti tokį darbą. Garbės vardo regalijų įteikimo ceremonija vyko Paįstrio kultūros centro Bernatonių bendruomenės namuose vasario 16 dieną .

Atmintis

Paminėtos rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus gimimo metinės

Kalba Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas

BAGASLAVIŠKIS. Balandžio 4-ąją Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimas „Sugrįžimas į tėviškės padangę“. Renginyje dalyvavo ir buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje, dabar Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas bei Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilija Rutštriom-Ruin (Cecilia Ruthström-Ruin). Jie atidarė dokumentinę parodą „Ignas Šeinius: tarp Švedijos ir Lietuvos“. Į renginį susirinko ir daugiau garbingų svečių: Užsienio reikalų ministerijos atstovai, I. Šeiniaus kūrybą ir gyvenimo istoriją nagrinėjanti profesorė Sigutė Radzevičienė, Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius, mero pavaduotojas Andrius Jozonis, Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, Kultūros centro direktorė Birutė Golubeva, Viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, Bagaslaviškio klebonas kun. Vytas Bučinskas, daug švietimo ir kultūros specialistų, mokytojų, mokinių.

Bendruomenėse

Žaliuos ąžuolai

Bendra ąžuoliukų sodintojų Dusetose nuotrauka

DUSETOS. Balandžio 16 dieną, trečiadienį, būreliai dusetiškių ir svečių pėsčiomis ir su automobiliais vyko į prie autobusų stoties, Vytauto ir Vienažindžio gatvių sankryžoje, esančią aikštelę. Čia, 15.30 val. prasidėjo ąžuoliukų sodinimo šventė. Sodinukai pavadinti istoriniais, nes jie išauginti iš 2009 metais (tais metais Lietuva šventė savo tūkstantmetį) subrandintų gilių. Jas surinko, pasodino, prižiūrėjo ir beveik penkerius metus globojo Panevėžio gamtos mokyklos bendruomenė. 50 gražiausių sodinukų dusetiškiai išsikasė patys, nuvykę į Panevėžį. Taip užsimezgė graži draugystė tarp Dusetų ir Panevėžio gamtos mokyklos bendruomenių, nes panevėžiečiai rinks informaciją ne tik apie Dusetose augančius medelius, bet ir apie Dusetų bendruomenę, kurios iniciatyva buvo įvykdyta ši graži ir labai prasminga akcija. Juk ąžuolas – Lietuvos garbės ir stiprybės simbolis, o šio medžio sodinimas – žmonių pilietškumo, vienybės ir draugystės pasireiškimo aktas.

Bendruomenėse

Valdo Adamkaus akmuo – gamtosaugos idėjoms stiprinti

Prezidento Valdo Adamkaus bareljefas

VILKIJA. Balandžio 27 dieną, sekmadienį, Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje atidengtas memorialinis akmuo su prezidento Valdo Adamkaus bareljefu. Jį pašventino Vilkijos klebonas kun. Virgilijus Dudonis. Bareljefas sukurtas ir pastatytas kaip padėka V. Adamkui už nuopelnus gamtosaugai. Valdas ir Alma Adamkai yra pasodinę net 5 tūkst. ąžuolų. Prezidentas yra visuomeninio sambūrio „Gerumo ąžuolas“ garbės narys, Vilkijoje auga jo pasodintas ąžuoliukas. Visuomeninį sambūrį „Gerumo ąžuolas“ 2006 metais įkūrė tekstilės įmonės „Vilkijos gija“ direktorius Valdas Pacevičius, alaus darymo įranga ir ingredientais prekiaujančios bendrovės „Sulivesta“ direktorius Donatas Berulis, Kauno klinikų Akių ligų skyriaus vadovas Vytautas Jašinskas, KTU docentas Vidmantas Mačerauskas ir „Enerstenos“ vadovas Valdemaras Beržinskas. Iš pradžių sambūryje dalyvavo tik jo įkūrėjai su šeimomis, vėliau jis išsiplėtė ir dabar vienija daugiau kaip 100 narių. V. Pacevičius pasakojo, kad sambūrio nariai sodina ąžuolų giraites, kelia inkilus, valo miškus, veža jaunimą į pažintines ekskursijas, renka medžiagą apie ąžuolą ir jo reikšmę lietuvių tautos gyvenime. Pernai sambūris Kalvarijos savivaldybėje pasodino 1 200, o Šilininkuose (Šakių r.) – 3 600 ąžuolų. 2012 metų rugsėjį į sambūrio veiklą įsitraukė ir V. Adamkus, pasodinęs ąžuoliuką Vilkijos bažnyčios šventoriuje, šalia tremtiniams skirto kryžiaus. „Valdas Adamkus yra ne tik prezidentas, bet ir gamtosaugininkas, todėl jo autoritetas ir patarimai mums itin svarbūs“, – tvirtino V. Pacevičius. „Ąžuolas lietuviams – šventas medis. Jau mūsų atgimimo šaukliai pastebėjo, kad beatodairiškai kertant miškus, pakertamas ir tautos pasitikėjimas savimi, menksta energetinis ryšys su žeme. Todėl „Gerumo ąžuolo“ draugijos veikla yra labai prasminga“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Bendruomenėse

Bendruomenės 10-metis

Šaukotas. „Kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažo žingsnelio“, – toks, pasak Šaukoto bendruomenės pirmininkės Gražinos Brusokienės, pagrindinis visų didelių darbų pradžios motyvas. Būtent jis ir vedė bendruomenę visus dešimt aktyvios veiklos metų per darbus, renginius, rūpesčius ir džiaugsmus. „Rodos, taip neseniai susibūrėme bendriems darbams, sugalvojome pirmąsias idėjas veiklai, o praėjo jau dešimt metų“, – susitikime kalbėjo Šaukoto bendruomenės nariai. Į šventę susirinkę jie prisiminė, kaip sekėsi bendruomenei pradžioje, kokie darbai pakylėjo, pasvarstė apie ateities planus, aptarė būsimus darbus.