Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Keturių popiežių diena

Mindaugas BUIKA

Balandžio 27 dieną, Dievo gailestingumo sekmadienį, Romos Šv. Petro aikštėje šventaisiais buvo paskelbti popiežiai Jonas XXIII (1881–1963) ir Jonas Paulius II (1920–2005) Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotraukos

Istorinės kanonizacijos mastas

Taip būtų galima įvardyti pirmąjį įvykį dutūkstantmetėje Bažnyčios istorijoje, kai du popiežiai kanonizavo du savo pirmtakus, kuriuos dar gyvus buvo pažinoję. Praėjusį Dievo gailestingumo sekmadienį, balandžio 27 dieną, Romos Šv. Petro aikštėje šventaisiais buvo paskelbtas popiežius Jonas XXIII (1881–1963) ir popiežius Jonas Paulius II (1920–2005). Jų kanonizavimo šv. Mišioms vadovavo popiežius Pranciškus, o tarp koncelebrantų buvo popiežius emeritas Benediktas XVI. Kartu koncelebravo šimtas penkiasdešimt kardinolų, tarp kurių buvo Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir septyni šimtai arkivyskupų bei vyskupų, tarp jų ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius su visais mūsų šalies vyskupijų ganytojais. Iškilmingose pamaldose dalyvavo šeši tūkstančiai kunigų ir šimtai diakonų, kurie šv. Mišių metu padėjo dalinti Komuniją milžiniškai aštuonių šimtų tūkstančių piligrimų miniai. Joje išsiskyrė lenkų katalikų gausumas, kurie į savo tėvynainio palaimintojo Jono Pauliaus II kanonizaciją buvo atvykę penkiais specialiais traukiniais ir beveik dviem tūkstančiais autobusų! Tarp garbingų dalyvių buvo minimas legendinis „Solidarumo“ sąjūdžio vadovas buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa (Lech Walęsa).

Prezidentė apsilankė Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje

Iš kairės: Lietuvos vyskupai Lionginas Virbalas SJ, Jonas Kauneckas, kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis, vyskupai Rimantas Norvila, Jonas Boruta SJ, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, arkivyskupai Gintaras Grušas ir Sigitas Tamkevičius SJ, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupai Kęstutis Kėvalas, Eugenijus Bartulis, Jonas Ivanauskas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį po popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos iškilmių apsilankė Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje. Čia šalies vadovė susitiko su kanonizacijos ceremonijoje dalyvavusiais Lietuvos arkivyskupais Sigitu Tamkevičiumi SJ ir Gintaru Grušu, vyskupais Eugenijumi Bartuliu, Jonu Boruta SJ, Jonu Ivanausku, Kęstučiu Kėvalu, Rimantu Norvila, Lionginu Virbalu SJ bei emeritais kardinolu Audriu Juozu Bačkiu ir vyskupu Jonu Kaunecku. Susitikime taip pat dalyvavo maldininkų iš Lietuvos ir Romoje studijuojantys dvasininkai.

Romoje 1946 metais įkurta Popiežiškoji lietuvių Šv. Kazimiero kolegija okupacijos metu buvo lietuvybės centras. Šiuo metu čia gyvena ir mokosi apie 30 Lietuvos dvasininkų, kolegija yra ir lietuvių bendruomenės susitelkimo vieta. Kolegijos dvasios tėvas prelatas Stasys Žilys tris dešimtmečius dirbęs Vatikano archyvuose popiežių Joną Paulių II mokė lietuvių kalbos, jam ruošiantis vizitui į Lietuvą.

Visų Motina

Kun. Vytenis Vaškelis

Viskas prasidėjo nuo įvykio, kuris patvirtino logikos nekintamą dėsnį: visada mintis gimdo žodį, o paskui veiksmą. Kuo mintis kilnesnė, tuo didingesnis jos brandinamas vaisiaus gėris. Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (žr. Jn 1, 14). Įsikūnijimo paslapties raktas slypi gyvojo vandens perpildytoje Dievo širdyje, iš kurios įsižiebė tokia Jo minties kibirkštis, kuri per išrinktą Izraelio dukterį Mariją – nuo amžių Viešpaties planuose numatytą naują žmonijos aušrą – uždegė neužgesinamą tikinčiųjų viduje išganymo viltį, be kurios pasaulis neturėtų ateities.

Pažintis

Gerumą ir meilę kunigui vaikystėje dovanojo seneliai

Jūratė Tamošaitytė

Kun. Arnas Budrius po Primicijų (iš kairės) su močiute Regina, teta Rasute, močiutės seserimi Irena

Gelgaudiškio Švento Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje vasario 9 dieną kun. Arnas Budrius aukojo Primicijas – pirmąsias šv. Mišias – savo tėviškėje. Sausio 26 dieną Vilkaviškio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje kunigu įšventintas A. Budrius paskirtas vikaru į Prienus. Šiandien, artėjant Motinos dienai, norisi papasakoti apie jį užauginusius senelius – anksti mirusios mamos tėvelius.

Užaugino seneliai

Arnas dar ankstyvoje kūdikystėje neteko motinos, anūką augino močiutė ir senelis – Regina ir Sigitas Grybinai. Kunigas Arnas užaugo Skaistakaimio kaime prie Gelgaudiškio, ant Nemuno kranto, mokyklą lankė Gelgaudiškyje. Vytauto Didžiojo Universitete studijavo teologiją, baigęs tris kursus, įstojo į Telšių kunigų seminariją. Primicijas, kurios vyko Gelgaudiškio bažnyčioje, ilgai dar prisimins miestelio gyventojai, nes bažnyčia buvo pilna žmonių. Į kun. A. Budriaus Primicijas atvyko daug svečių, kunigų, dėstytojų, visi sveikino, linkėjo meilės, gerumo, tiesos, tvirtybės. Sveikino kaimynai iš Skaistakaimio kaimo, giminės, kun. Vytautas Užkuraitis, senelio Sigito suolo draugas Tvirbūtų pradinėje mokykloje netoli Ilguvos, giesmininkai, draugai iš Alvito, Virbalio, Veisiejų, Lazdijų, Alytaus, Plungės, Gargždų, Palangos, net svečias iš Lenkijos, Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, Telšių kunigų seminarijos, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, kiti kunigai... Jie didžiavosi Arnu. Gerumas, nuoširdumas suvirpino sielas, šviesa nušvietė veidus. Užrašytus sveikinimus, linkėjimus kunigui Arnui Primicijų proga skaičiau atėjusi į namus pas močiutę. Iš sveikinimų būtų galima išsakyti daug gražių, nuoširdžių žodžių.

Kronika

Krašto Metų Mamos

Ramutė Šukienė

Kandidates į Metų Mamas pasveikino Kėdainių dekanato dekanas kun. Gintaras Pūras

Kėdainiuose kasmet išrenkamos septynios Metų Moterys ir Metų Mama

Kėdainių kultūros centro kūrybiniai darbuotojai jau trejus metus iš eilės surengia Kėdainių krašto Metų Moterų rinkimus – ne vienos Metų Moters, o iškart septynių. Šventės iniciatorės ir režisierės Daivos Urbonienės sumanymu, Kėdainiuose šiais, praėjusiais ir užpradėjusiais metais išrinktos Metų Altruistė, Metų Ambasadorė, Metų Atradimas, Metų Įstaigos vadovė, Metų Kūrėja, Metų Specialistė ir Metų Mama. Kandidates į visas nominacijas gali siūlyti visi rajono gyventojai, pateikdami apgalvotą motyvaciją, kodėl jų siūlomą moterį verta pagerbti ir apdovanoti. Pasiūlytos kandidatės pristatomos vietos spaudoje, balsuoti už jas gali visi rajono gyventojai. Daugiausiai balsų ir specialiai sudarytos komisijos pritarimo sulaukusios kandidatės tampa nominacijų laimėtojomis. Visos kandidatės pakviečiamos į šventę „Ačiū, kad šalia esi“, kurią kultūros darbuotojai surengia Tarptautinės moters dienos proga. Šventės metu paskelbiamos nugalėtojos, joms įteikiamos rėmėjų dovanotos autorinės juvelyrinės segės.

Kronika

Priešvelykinėje mugėje – nagingiausių Dzūkijos meistrų darbai

Rūta Averkienė

Verbas ir sausas puokštes siūlė tautodailininkė Eugenija Bakšienė

Varėna. Verbų sekmadienio išvakarėse miesto centre gerą pusdienį smagiai šurmuliavo ketvirtą kartą suorganizuota priešvelykinė mugė „Auksalio kupkas“. Joje dalyvavo, savo rankomis pagamintais dirbiniais bei gaminiais prekiavo, amatus bei kūrybinį procesą pristatė daugiau kaip penkiasdešimt tautodailininkų, amatininkų, ūkininkų, sodininkų, kaimo bendruomenių atstovų ir visų nagingų Dzūkijos žmonių iš Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonų, Alytaus ir Druskininkų miestų. Šventės pabaigoje buvo apdovanoti nagingiausi mugės meistrai, o dalyvius ir svečius linksmino dzūkai muzikantai.

Bendruomenėse

Žaliuos ąžuolai

Bendra ąžuoliukų sodintojų Dusetose nuotrauka

DUSETOS. Balandžio 16 dieną, trečiadienį, būreliai dusetiškių ir svečių pėsčiomis ir su automobiliais vyko į prie autobusų stoties, Vytauto ir Vienažindžio gatvių sankryžoje, esančią aikštelę. Čia, 15.30 val. prasidėjo ąžuoliukų sodinimo šventė. Sodinukai pavadinti istoriniais, nes jie išauginti iš 2009 metais (tais metais Lietuva šventė savo tūkstantmetį) subrandintų gilių. Jas surinko, pasodino, prižiūrėjo ir beveik penkerius metus globojo Panevėžio gamtos mokyklos bendruomenė. 50 gražiausių sodinukų dusetiškiai išsikasė patys, nuvykę į Panevėžį. Taip užsimezgė graži draugystė tarp Dusetų ir Panevėžio gamtos mokyklos bendruomenių, nes panevėžiečiai rinks informaciją ne tik apie Dusetose augančius medelius, bet ir apie Dusetų bendruomenę, kurios iniciatyva buvo įvykdyta ši graži ir labai prasminga akcija. Juk ąžuolas – Lietuvos garbės ir stiprybės simbolis, o šio medžio sodinimas – žmonių pilietškumo, vienybės ir draugystės pasireiškimo aktas.

Kristijono Donelaičio metai

Prisimintas prie paminklo ir konferencijoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Kristijono Donelaičio draugijos nariais

MARIJAMPOLĖ. Kristijono Donelaičio draugijos kvietimu balandžio 8 dieną Sūduvos sostinėje lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė dalyvavo K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtuose renginiuose. Prie lietuvių grožinės literatūros pradininko paminklo, kuris pastatytas pernai K. Donelaičio draugijos narių rūpesčiu, Prezidentė padėjo gėlių ir pasveikino respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu“ dalyvius ir marijampoliečius. Viešnią vizito Marijampolėje metu globojo Savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Pasak Prezidentės, Suvalkijos žmonių meilė kalbai ir knygai yra pavyzdys visai Lietuvai. Šis kraštas nuo seno garsėjo darbščiais ir kūrybingais, savitą tarmę ir jos grynumą išsaugojusiais žmonėmis. Čia įsikūrė darbšti K. Donelaičio draugija, sutelkusi žmones ir bendromis pastangomis pastačiusi lietuvybės puoselėtojui paminklą.

Atmintis

Paminėtos rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus gimimo metinės

Kalba Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas

BAGASLAVIŠKIS. Balandžio 4-ąją Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje vyko rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimas „Sugrįžimas į tėviškės padangę“. Renginyje dalyvavo ir buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje, dabar Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas bei Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilija Rutštriom-Ruin (Cecilia Ruthström-Ruin). Jie atidarė dokumentinę parodą „Ignas Šeinius: tarp Švedijos ir Lietuvos“. Į renginį susirinko ir daugiau garbingų svečių: Užsienio reikalų ministerijos atstovai, I. Šeiniaus kūrybą ir gyvenimo istoriją nagrinėjanti profesorė Sigutė Radzevičienė, Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius, mero pavaduotojas Andrius Jozonis, Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, Kultūros centro direktorė Birutė Golubeva, Viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, Bagaslaviškio klebonas kun. Vytas Bučinskas, daug švietimo ir kultūros specialistų, mokytojų, mokinių.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis

Akcija „Padovanok savo šypseną Europai“ Simono Daukanto aikštėje Kirilo Čachovskio (lrp.lt) nuotrauka

Gegužės 1 dieną sukako 10 metų po didžiausios iki šiol buvusios ES plėtros. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise ES nare. Tą pačią dieną prie ES prisijungė Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.

Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas trečiadienį Prezidentūroje surengė konferenciją „Dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų“. Popiet Simono Daukanto aikštėje taip pat vyko šiai sukakčiai skirtas renginys. Prezidentės Dalios Grybauskaitės globotoje akcijoje „Padovanok savo šypseną Europai“ buvo formuojama „gyva“ ES vėliava. Prie akcijos S. Daukanto aikštėje, prisijungė apie 1000 moksleivių iš 40 Lietuvos mokyklų, vilniečių ir miesto svečių, taip pat konferencijos „Dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų“ dalyviai. „Šiandien Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis ir dėl ko plačiai šypsotis. Jau dešimt metų esame Europos Sąjungos nariais. Mylėkime savo Lietuvą ir visi kartu kurkime ir puoselėkime mūsų europietišką valstybę. Nusiųskime savo lietuviškas šypsenas Europai ir parodykime, kad esame laimingi gyvendami europietiškoje Lietuvoje“, – sakė Prezidentė.  Susirinkusieji taip pat turėjo galimybę išgirsti šiuolaikinę ES himno „Odė džiaugsmui“ interpretaciją ir populiariausias visų 28 ES šalių narių dainas.

ES kaukės Lietuvoje

Zigmas VAIŠVILA

Balandžio 3 dieną Seimui priminiau mūsų patirtį TSRS liaudies deputatų suvažiavimuose 1989 – 1990 metais, kada Lietuvoje rinkti TSRS liaudies deputatai veikė kaip viena grupė (deputacija) ir laužė TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes atsakingai suvokė savo atsakomybę ir tai, kad Lietuvos suverenitetas yra aukščiau už centrinių TSRS valdžios institucijų sprendimus, jei jų nėra patvirtinusi Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Ginant valstybės interesus, būtina veikti išvien. Gegužės 25 dieną vyks rinkimai į Europos parlamentą (toliau – EP), kuriame veiks Lietuvoje išrinkti deputatai neprisiekę Lietuvos Respublikai ir ne kaip viena deputacija. Tokiu būdu jie negina ir neturi realios galimybės ginti Lietuvos valstybės interesus EP, verčiami jame dalyvauti šio parlamento neegzistuojančių partijų frakcijose, neginančiose EP narius rinkusių valstybių rinkėjų interesus. Seimui pateikiau LR rinkimų į Europos parlamentą įstatymo pakeitimo projektą – pasiūliau įteisinti privalomą Lietuvoje išrinkto EP nario priesaiką Seime Lietuvos Respublikai, įsipareigojimą veikti vienoje mūsų valstybės deputacijoje, apkaltos procesą sulaužius šią priesaiką. Siūlyta ir atsisakyti Lietuvos piliečių teisės dalyvauti EP rinkimuose kitose valstybėse, atitinkamai ribojant ir kitų šalių piliečių teises dalyvauti šiuose rinkimuose, kas jau įteisinta mūsų savivaldos tarybų rinkimuose. Balandžio 18 dieną gavau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Virginijos Baltraitienės atsakymą – siūlomi įstatymo pakeitimai negalimi, nes „...Europos Parlamentas Sąjungos lygiu tiesiogiai atstovauja visiems Europos Sąjungos, o ne atskirų valstybių piliečiams“. Todėl, šiukštu, negalima kalbėti apie priesaiką mūsų valstybei, įsipareigojimą veikti vienoje deputacijoje ir apkaltą mūsų Seime. V. Baltraitienės nuomone, siūlomi pakeitimai dėl ribojimų kitų šalių piliečiams būti renkamiems ir dalyvauti rinkimuose Lietuvoje nesiderina su „1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatančia išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiams, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, todėl negali būti keičiamos nepakeitus minėtos direktyvos.“ Štai taip. Leis Europos Sąjunga (toliau – ES) – keisime, neleis – nekeisime. Tačiau kai klausimas paliečia mūsų „išrinktųjų kastą“, tai galima ignoruoti ES nurodymus – Seimas ką tik atsisakė leisti užsieniečiams (atsiprašau, ES piliečiams iš kitų šalių-narių) steigti politines partijas ir dalyvauti jų veikloje.

Prisilietęs prie Kryžiaus slėpinio

A†A  kun. Rimantas MASKOLIŪNAS
(1961 06 08–1990 05 27–2014 04 20)

Kun. Rimantas Maskoliūnas

Viešpats Jėzus Kristus nugalėjęs mirtį, Šv. Velykų dieną į amžinybę pasišaukė Vilniaus arkivyskupijos kunigą Rimantą Maskoliūną.

Kun. R. Maskoliūnas gimė tikinčių tėvų šeimoje 1961 m. birželio 8 d. Ceikinių parapijos Busilų kaime, buvo pakrikštytas kaimyninėje Švenčionių bažnyčioje. Užbaigęs Švenčionių Zigmo Žemaičio vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus elektromechanikos technikume. 1985 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir 1990 m. gegužės 27 d. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje arkivyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas kunigu. Kunigišką tarnystę vykdė šiose parapijose: nuo 1990 06 12 –Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras; nuo 1990 10 04  – Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero parapijos vikaras; nuo 1992 04 03 – Kalesninkų parapijos klebonas; nuo 1993 10 21 – Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras; nuo 1996 05 08 – Švenčionių parapijos vikaras; nuo 1997 04 21 – Rūdninkų parapijos administratorius, o nuo 2007 06 22 – klebonas (1999 02 18 – 2002 07 16 laikinai ėjo ir Parudaminio parapijos administratoriaus pareigas); nuo 2011 06 27 – Karvio parapijos klebonas. Dėl silpstančios sveikatos 2012 07 10 kun. R. Maskoliūnas buvo atleistas iš Karvio parapijos klebono pareigų, leidžiant apsigyventi Antavilių pensionate. Paskutiniu metu jo sveikata vis silpo, o balandžio 20 dieną kunigo Rimanto gyvybė užgeso.