Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Istorinis pašto kelias: 800 kilometrų karietomis

Pašto karieta važiuoja per Karmėlavą

Svečius pasitinka į pašto viršininką persikūnijęs Karmėlavos klebonas kun. Virginijus Veprauskas

Šiais laikais laiškus siunčiame elektroniniu paštu – pakanka paspausti vieną mygtuką ir žinutė tą pačią akimirką gali nukeliauti net ir už tūkstančių kilometrų. Tačiau juk taip buvo ne visada. Ilgus šimtmečius žmonės rašė popierinius laiškus ir laukė ištisas savaites ar net mėnesius, kol atkeliaus žinutė. Ką turėjo patirti paštininkai ir laiškanešiai, kuriems buvo pavesta pristatyti siuntinius? Atsakymo į šį klausimą nutarė paieškoti – keliauninkų entuziastų grupė.

Idėjos autoriai Giedrius Klimkevičius ir Gintautas Babravičius iš viešosios įstaigos „Klajūnų klubas“ sutelkė dar kelių bendraminčių būrį ir, padedami Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos žirgyno, išsiruošė į kelionę per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Tai – 800 km, kuriuos patyrę karietų važnyčiotojai ir juos lydintys raiteliai nukeliaus gegužės 12 – birželio 1 dienomis senuoju Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva arklių pašto keliu, šiandien jungiančiu keturias nepriklausomas valstybes: Lietuvą, Latviją, Rusiją ir Lenkiją.

Savo laiku vienos moderniausių magistralių Europoje istorija šiandien siekia beveik 180 metų, ji nutiesta 1831–1836 metais. Joje gausu istorinių įvykių ir žymių asmenvardžių. Pašto traktas, atvėręs carinei Rusijai duris į Vakarus, tapo didžiuliu strateginiu, politiniu, ekonominiu bei kultūriniu reiškiniu. Šalia šio kelio augo miestai, vystėsi prekyba, plėtėsi paslaugų rinka, juo nuolat migravo žmonės, o su jais ir informacija bei novatoriškos idėjos. Sankt Peterburgo ir Varšuvos universitetai išugdė būrį Lietuvos šviesuolių, kurie vėliau statė atsikuriančios valstybės pamatus. Istorijos pėdsakus – šaltiniuose randamos informacijos fragmentus ir šurmuliuojantį arklių pašto kelią menančius išlikusius objektus – siekiama sujungti į vientisą mozaiką, kuri ne tik leistų tinkamai įvertinti istorijos paveldą, bet ir padėtų aktyvinti politinius, kultūrinius, ekonominius ir socialinius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis. „Sekti istoriniais pėdsakais, atgaminti nūdienos kasdienybės akimirkas, o svarbiausia, įtraukti į projektą ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją. Tai –ne tik labai graži, bet ir svarbi šalies istorijai idėja, todėl ją palaiko ir aktyviai dalyvauja Žemės ūkio ministerija“, – kalbėjo žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos patarėja Jolanta Butkevičienė.

Kelionė istoriniu pašto keliu prasidėjo gegužės 12-ąją Latvijoje, mažame Nesteri miestelyje. Vėliau žygio dalyviai užsuko į Adamovo, Rezeknės gyvenvietes bei į nedidelį miestelį egzotišku pavadinimu – Malta. O gegužės 17-ąją dvi karietos ir būrys raitelių atvyko į Lietuvą. Jų kelionė prasidėjo Zarasuose ir truko šešias dienas. Keliaudami po Lietuvą žygio dalyviai aplankė mažesnius ir didesnius šalies miestus, visiems primindami apie istorinį pašto kelią.

Gegužės 20 dieną pašto karieta atvyko į Turžėnų pašto stotį. Svečius pasitiko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir į pašto viršininką trumpam persikūnijęs Karmėlavos klebonas kun. Virginijus Veprauskas. Siaučiant liūčiai, klajūnus svetingai priėmė Turžėnų bendruomenė, o vėliau – ir karmėlaviškiai. Jie vaišino svečius savo garsiaisiais cepelinais, gira ir alumi. Karmėlavoje buvo leista pailsėti ir pašto arkliams, kurie rupšnojo pievelėje lietaus nuplautą žolę.

Norint patekti į Turžėnus, reikia nuo Karmėlavos pasukti į kairę Zatyšių kryptimi. Įsukus kelias susiaurėja, abipus jo dunksantys seni medžiai grąžina keleivį į Sankt Peterburgo–Varšuvos traktą. Čia pat, šiaurinėje pakelėje, stovi buvusi Turžėnų stotis – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Nuo stoties atsiveria gražus Šešuvos slėnis. Turžėnų pašto stotis statyta 1833–1835 metais. Du vienodos išvaizdos namus jungia aukšta mūro tvora su didingais vartais. Kiemo erdvę nuo laukų pusės riboja medinė ratinė, arklidės. Stotyje būdavo raštininkas, už nedidelį mokestį rašydavęs laiškus. Stotis veikdavo visą parą, poilsio kambariuose pakeleiviai galėdavo pernakvoti, o smuklėje – pavalgyti ir pasilinksminti.

Gegužės 21 dieną žygio dalyviai atvyko į Kauną. Čia pavakare juos pasitiko žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

© 2014 „XXI amžius“