2014 m. gegužės 23 d.    
Nr. 21
(2092)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Istorinio Jeruzalės susitikimo paveldas

Apie ekumeninį popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro bendradarbiavimą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus
ir patriarchas Baltramiejus

Naujos piligrimystės užduotys

Šeštadienį prasidedančios ir tris dienas (gegužės 24–26) truksiančios popiežiaus Pranciškaus piligriminės kelionės į Šventąją Žemę, aplankant Jordaniją, Palestinos autonominį regioną ir Izraelį, programa labai intensyvi – pamaldos švenčiausiose vietose, menančiose Jėzaus Kristaus gyvenimą ir veiklą, tarpreliginiai susitikimai su judėjais ir musulmonais, pokalbiai su valstybių vadovais aptariant Artimųjų Rytų politines bei socialines problemas. Pagrindinis būsimosios piligrimystės tikslas, kaip pripažino pats Šventasis Tėvas, yra ekumeninis, kadangi ji skirta paminėti istorinio popiežiaus Pauliaus VI (1897–1978) ir Stačiatikių Bažnyčios vadovo, Konstantinopolio patriarcho Atenagoro (1886–1972) susitikimo Jeruzalėje 50-ąsias metines. Tas susitikimas, įvykęs 1964 metų sausio 5 dieną, ženklino tikrą proveržį Rytų ir Vakarų krikščionių santykiuose, susitaikymo ir naujo „meilės dialogo“ pradžią. Po minėto susitikimo ir broliško apsikabinimo evangeliniame Alyvų kalne abiejų Bažnyčių vadovai parengė ir paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje buvo atšauktos dar 1054 metų abipusės ekskomunikos, tuomet atvedusios prie didžiojo katalikų ir stačiatikių bendruomenių atsiskyrimo, vadinamosios schizmos.


Tiesos Dvasia, alsuok mumyse!

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievas savo buvimu, artumu ir įvairiomis malonėmis pripildo žmogų. Jis niekada neslopina žmogiškosios prigimties, bet, ateidamas į Jo ieškančiojo širdį, ją taip sukilnina, kad joje prasiveržia maldaujančio šauksmo upokšnis. „Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš galvočiau, kas šventa! Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš mylėčiau, kas šventa! Paremk mane, Šventoji Dvasia, kad aš vis skleisčiau, kas šventa! Globok mane, Šventoji Dvasia, kad neprarasčiau, kas šventa!“ Tai – kupina gyvybės malda, kuria meldėsi šv. Augustinas Aurelijus ir neliko neišklausytas. Jis, pasižymėdamas šventu gyvenimu, Šventosios Dvasios stiprinamas, parašė tokių svarbių ir aktualių krikščioniškų raštų, kurie šį didįjį konvertitą iškėlė į garsiausių krikščionių mąstytojų gretą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija