Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Istorinio Jeruzalės susitikimo paveldas

Apie ekumeninį popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro bendradarbiavimą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus

Naujos piligrimystės užduotys

Šeštadienį prasidedančios ir tris dienas (gegužės 24–26) truksiančios popiežiaus Pranciškaus piligriminės kelionės į Šventąją Žemę, aplankant Jordaniją, Palestinos autonominį regioną ir Izraelį, programa labai intensyvi – pamaldos švenčiausiose vietose, menančiose Jėzaus Kristaus gyvenimą ir veiklą, tarpreliginiai susitikimai su judėjais ir musulmonais, pokalbiai su valstybių vadovais aptariant Artimųjų Rytų politines bei socialines problemas. Pagrindinis būsimosios piligrimystės tikslas, kaip pripažino pats Šventasis Tėvas, yra ekumeninis, kadangi ji skirta paminėti istorinio popiežiaus Pauliaus VI (1897–1978) ir Stačiatikių Bažnyčios vadovo, Konstantinopolio patriarcho Atenagoro (1886–1972) susitikimo Jeruzalėje 50-ąsias metines. Tas susitikimas, įvykęs 1964 metų sausio 5 dieną, ženklino tikrą proveržį Rytų ir Vakarų krikščionių santykiuose, susitaikymo ir naujo „meilės dialogo“ pradžią. Po minėto susitikimo ir broliško apsikabinimo evangeliniame Alyvų kalne abiejų Bažnyčių vadovai parengė ir paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje buvo atšauktos dar 1054 metų abipusės ekskomunikos, tuomet atvedusios prie didžiojo katalikų ir stačiatikių bendruomenių atsiskyrimo, vadinamosios schizmos.

Laukiant gegužės 25 dieną įvyksiančio popiežiaus Pranciškaus ir dabartinio Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus susitikimo ir Jeruzalės Jėzaus šv. kapo bazilikoje bendro pareiškimo pasirašymo, verta dar kartą apžvelgti prieš penkis dešimtmečius paskelbtą minėtą ekumeninį dokumentą, kuris rodo nuostabų atleidimo ir susitaikymo pavyzdį, pripažįstant praeityje padarytas klaidas. Tai ir dabar svarbu siekiant vaisingo dialogo sprendžiant įvairias tarpkonfesines problemas.

Tiesos Dvasia, alsuok mumyse!

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievas savo buvimu, artumu ir įvairiomis malonėmis pripildo žmogų. Jis niekada neslopina žmogiškosios prigimties, bet, ateidamas į Jo ieškančiojo širdį, ją taip sukilnina, kad joje prasiveržia maldaujančio šauksmo upokšnis. „Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš galvočiau, kas šventa! Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš mylėčiau, kas šventa! Paremk mane, Šventoji Dvasia, kad aš vis skleisčiau, kas šventa! Globok mane, Šventoji Dvasia, kad neprarasčiau, kas šventa!“ Tai – kupina gyvybės malda, kuria meldėsi šv. Augustinas Aurelijus ir neliko neišklausytas. Jis, pasižymėdamas šventu gyvenimu, Šventosios Dvasios stiprinamas, parašė tokių svarbių ir aktualių krikščioniškų raštų, kurie šį didįjį konvertitą iškėlė į garsiausių krikščionių mąstytojų gretą.

„Metų gausi šeima“ – Stonkai iš Palangos

Daiva Červokienė

Apdovanojama „Metų gausi šeima“ – Daiva ir Audrius Stonkai iš Palangos, turintys keturis vaikus

Gegužę Vilniuje apdovanota „Metų gausi šeima“. Ja tapo Daiva ir Audrius Stonkai iš Palangos, pedagogai, turintys keturis vaikus, kurių jauniausiam treji, o vyriausiajai – 24 metai. Mama Daiva – Palangos senosios gimnazijos dailės mokytoja, „Šilko“ klubo įkūrėja, tėtis Audrius – tos pačios gimnazijos istorijos mokytojas. Šeima kartu ne tik namuose, bet ir darbe, be to, kartu žaidžia tenisą. Draugiškos ir kūrybingos šeimos sūnūs turi didelių pasiekimų sporte, vyriausioji dukra Viktorija – ekonomistė. Įdomu tai, kad Stonkų šeima gyvena be interneto, o tėtis yra kilęs iš gausios – penkių vaikų – šeimos, kurioje yra vyriausias sūnus. Paklausta, ar pati norėtų turėti gausią šeimą, vyriausioji šios šeimos atžala Viktorija Stonkutė sakė, kad kitokios ir neįsivaizduoja.

Savaitgalis Kaune paliko neišdildomus įspūdžius

Riteriai prie Kauno pilies

Praėjusį savaitgalį Kaunas minėjo 606-ąjį gimtadienį. Jis tapo išskirtine švente, nes alsavo viduramžių dvasia. Tris dienas trukusioje miesto gimtadienio šventėje atgijo riteriai, Hanza sąjungos pirkliai, viduramžių žonglieriai ir juokdariai.

Penktadienį šventę atidarė pasaulinio garso saksafonininkas Federico Mondelci drauge su Kauno simfoniniu orkestru. Susirinkusiems miestiečiams gerą nuotaiką dovanojo atlikėja Monika Linkytė bei Donatas Montvydas.

Istorinis pašto kelias: 800 kilometrų karietomis

Pašto karieta važiuoja per Karmėlavą

Šiais laikais laiškus siunčiame elektroniniu paštu – pakanka paspausti vieną mygtuką ir žinutė tą pačią akimirką gali nukeliauti net ir už tūkstančių kilometrų. Tačiau juk taip buvo ne visada. Ilgus šimtmečius žmonės rašė popierinius laiškus ir laukė ištisas savaites ar net mėnesius, kol atkeliaus žinutė. Ką turėjo patirti paštininkai ir laiškanešiai, kuriems buvo pavesta pristatyti siuntinius? Atsakymo į šį klausimą nutarė paieškoti – keliauninkų entuziastų grupė.

Profsąjungos dėmesys jaunimui

Benjaminas ŽULYS

Grupė akcijos dalyvių su baltomis mimų kaukėmis. Antras iš dešinės – Kęstutis Juknis Ievos Žekevičiūtės nuotrauka

Gegužės 1 dieną neįprasta eisena nusitęsė nuo Kauno Laisvės alėjos vidurio (čia įsikūrusi Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“) iki Vytauto Didžiojo paminklo šalia miesto Savivaldybės. Tos eisenos dalyviai buvo ant veidų užsidėję baltas mimų kaukes. Įspūdingas renginys buvo pavadintas „Išgirskime jaunimą – jis nori dirbti Lietuvoje“. Renginio organizatorius – Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“, jos pirmininkas Kęstutis Juknis, jaunimo savanoriai.

Vyskupijos patarnautojų susitikimas

Telšių vyskupijos šv. Mišių patarnautojai prie Tauragės bažnyčios šventoriuje esančios Švč. Mergelės Marijos statulos gieda Gegužines pamaldas

Gegužės 3 dieną, pirmąjį gegužės šeštadienį, Tauragėje tradiciškai vyko visuotinis Telšių vyskupijos šv. Mišių patarnautojų – ministrantų – susitikimas. Jį visada organizuoja Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Šiais metais didelį indėlį įnešė ir Tauragės Švč. Trejybės parapija. Nuo pat šeštadienio ryto į Tauragę rinkosi ministrantai iš visos Telšių vyskupijos. Čia jie buvo registruojami, suskirstyti į grupes pagal amžių, susipažino su susitikimo programa. Daugiau nei 50 įvairaus amžiaus ministrantų susibūrimą pirmiausia pasveikino Tauragės dekanato dekanas, Tauragės parapijos klebonas kan. Alvydas Bridikis, sveikinimo žodį tarė Tauragės parapijos vikaras kun. Karolis Petravičius. Su patarnautojais iki šv. Mišių bendravo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas ir prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas bei seminaristai.

Gegužinių pamaldų pradžia

Palangiškiai procesijoje iš Liurdo į bažnyčią

Gegužės 1 dieną tradiciškai prie seniausios Lietuvoje ir Telšių vyskupijoje Liurdo grotos rinkosi tikintieji. Ten buvo giedamos Gegužinės Švč. Mergelės Marijos garbei skirtos pamaldos. Joms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, kartu meldėsi Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai ir jų vadovybė, Palangos parapijos kunigai, jaunimas bei nemažas tikinčiųjų būrys. Gegužinių pamaldų pradžioje pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ ir priminė šv. Jono Pauliaus II mokymą apie Dievo Motiną Mariją ir paragino nuoširdžiai įsijungti į šią maldos praktiką čia, prie Palangos Liurdo, ir kasdien savo parapijos bažnyčiose bei namuose.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Paminėjo buvusį kleboną

ŠLAVANTAI. Gegužės 10 dieną Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčioje buvo paminėtos kun. Juozo Zdebskio 85-osios gimimo metinės. Iš įvairių Lietuvos vietų prisirinko pilnutėlė šventovė maldininkų. Atvyko ir kartu su kunigu ėję išbandymų, kančios ir aukos bendrystės kelią kan. Vytautas Vaičiūnas ir ses. Birutė Žemaitytė. Į iškilmes atvykę žmonės galėjo apžiūrėti autentiškai suremontuotą kleboniją. Tai, gerbdami kunigo atminimą, savanoriškai atliko kun. J. Zdebskį pažinoję, su juo bendravę Dalius ir Daiva Blaževičiai bei Antanas Gervelis. Ses. B. Žemaitytė papasakojo apie paskirtį kambarėlių, kuriuose stovėjo kuklūs kunigo baldai. Prisiminė, kaip krosnies orkaitėje kepė žąsį, o ant namelio aukšto laikinai apgyvendindavo iš Pavolgio atsivežtus vokietukus. Atnaujintoje klebonijoje parapijiečiai sumanė kun. J. Zdebskio garbei įkurti muziejų. Suteikti pagalbą dar pernai pažadėjo rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jau renkami eksponatai. Konkretesnę informaciją apie tai tikintieji galėjo gauti bažnyčioje. Tą dieną muziejui buvo padovanota daugiau daiktų. Kun. J. Zdebskio dukterėčia Lina Sutulienė atvežė kopiją dokumento dėl Lazdijų rajono Garbės piliečio vardo po mirties suteikimo kunigui, kovotojui už Lietuvos nepriklausomybę bei tikinčiųjų teises kun. Juozui Zdebskiui. Prie klebonijos pritvirtinta memorialinė lenta. Ją iš ąžuolo išdrožė parapijietis meistras Jonas Savukynas. Beje, jo pernai padaryti du kryžiai ir koplytstulpis jau puošia bažnyčios šventorių.

Kauno Arkikatedroje įšventinti trys kunigai

Kunigystės šventimų Kauno Arkikatedroje šv. Mišias su Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi SJ aukoja įšventinti kunigai (iš kairės): kun. Valdas Šidlauskas, kun. Robertas Urbonavičius, kun. Nerijus Pipiras, prel. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, patarnauja diak. Andrius Končius ir klier. Raimundas Šnapštys Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotrauka

Gegužės 18 dieną, sekmadienį, 12 val. iškilmingose šv. Mišiose Kauno Arkikatedroje Bazilikoje arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ suteikė kunigystės šventimus Nerijui Pipirui, Valdui Šidlauskui, Robertui Urbonavičiui, kurie baigė Kauno kunigų seminariją, o prieš šventimus atliko sielovadinę praktiką kaip diakonai Arkikatedros, Kristaus Prisikėlimo bei Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijose. Iškilmėse dalyvavo seminarijos bendruomenė, šventinamųjų artimieji, bičiuliai, parapijų kunigai bei gausiai arkikatedroje susirinkę tikintieji.

Pasirinkimas

Romas BACEVIČIUS

Sekmadienį Lietuvoje – vėl rinkimai. Bandysime antrajame ture rinkti ne tik Prezidentą, bet ir Europos Parlamento narius. Turime du kandidatus – 45,89 proc. rinkėjų balsų pirmajame balsavime surinkusią dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę ir 13,63 proc. gerbėjų turėjusį Zigmantą Balčytį. Primenu, kad prieš penkerius metus už D. Grybauskaitę jau pirmajame ture balsavo 69 proc. rinkėjų. Skirtumas tarp pretendentų rezultatų – daugiau nei trys kartai, tačiau visai gali būti, kad tas skirtumas nieko nereikš. Juk prisiminkime, kad Lietuvos Prezidento rinkimų istorijoje yra buvę panašių situacijų, kai į antrą rinkimų turą kandidatas patenka atsilikdamas didžiuliu balsų skirtumu, tačiau jam pasiseka laimėti rinkimus. Taip jau yra atsitikę ankstesniuose rinkimuose, kai pirmajame ture atsilikęs Rolandas Paksas įveikė gerokai pirmavusį Valdą Adamkų. Pirmajame ture turėjome septynis kandidatus. Kalbėdama apie buvusius konkurentus, D. Grybauskaitė užsiminė, kad kai kurie jų dalyvavo rinkimuose vien tam, kad užkulisinių susitarimų pagrindu išskaidytų balsus, o ne tam, kad laimėtų. Tačiau vis dėlto kad ir kokiais tikslais tie kandidatai besivadovaudami rinko rėmėjų parašus ir ėjo į rinkimus, jie turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę įvairiais klausimais. Svarbiausia yra tai, kad visiems kandidatams esant drauge, jie galėjo išgirsti vienas kito mintis. Kartais atrodė, kad Prezidentė tik iš konkurentų sužinodavo apie vieną ar kitą jų pasakytą dalyką. O tų aptariamų dalykų būta nemažai. Kai kuriais klausimais jie visi atrodė teisūs ir verti rinkėjų balsų. Vis dėlto kiekvieną kandidatą tinkamiausia vertinti pagal jo iki šiol atliktus darbus. Bet ar domėjomės tuo? Ar prisimename, kokius sprendimus priėmė kiekvienas iš jų? Galbūt žvelgėme tik į tai, kaip vienas ar kitas iš jų buvo apsirengęs, ar gražiai šypsojosi, ar buvo atvykęs į jūsų miestą ar miestelį ir su jumis pasisveikino, su kuo nusifotografavęs puikavosi laikraščių ir žurnalų pirmuosiuose puslapiuose? Labai gaila tokių žmonių, kurie tik taip kandidatus vertino ir viską matė tik pagal savo sugedimo laipsnį. Geriau tokie išvis neitų balsuoti. Tačiau ateinantį sekmadienį vėl reikės rinktis. O ką rinktis žmogui, kuris, vertindamas pagal darbus ir matydamas daugybę dabartinės prezidentės D. Grybauskaitės padarytų klaidų bei abejotinų sprendimų, pirmajame ture balsavo ne už ją ir ne už Z. Balčytį, o už žmogų, kuris irgi gyvenime yra klydęs, bet pagal atliktus darbus atrodė esąs labiau tinkamas ir galbūt norėdamas jam atsidėkoti už tai, ką gero jis padarė? Rinkimų naktį viena iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) vadovių Seimo narė Rasa Juknevičienė visus tokius išvadino balsavusiais prieš Lietuvos ateitį (suprask – už praeitį, arba už Rusiją). Taigi kurį kandidatą į Prezidentus rinktis tokiems Lietuvos priešams, kurie 2012 metų Seimo rinkimuose balsavo už TS-LKD? Tikrai siūlyčiau tokiems eiti į rinkimus, ir, jei esate įsižeidę, kad R. Juknevičienė, už kurios partiją balsavote Seimo rinkimuose, jums jaučia didelę neapykantą, sugadinkite balsavimo biuletenį, o už ką balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, spręskite patys. Šita ponia į Europos Parlamentą nekandidatuoja.