Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Pažintis su nereginčiųjų pasauliu

PANEVĖŽYS. Balandžio 28 dieną Smėlynės (Smėlynės g. 49) biblioteka, bendradarbiaudama su aklųjų bibliotekos Panevėžio filialu, organizavo edukacinį renginį – pamoką mažiesiems „Knygos šviesa tamsoje“. Jos metu siekta supažindinti vaikus su Brailio raštu, knygomis akliesiems, praplėsti žinias apie juos. Renginyje dalyvavo „Senvagės“ pagrindinės mokyklos trečiokai. Jie turėjo puikią progą susipažinti su aklųjų pasauliu. Juk žmonės, kurie turi regėjimo negalią, nemato ne tik mus supančios aplinkos, bet ir raidžių, paveikslėlių. Tad šis susitikimas mažiesiems – nauja patirtis, galimybė sužinoti, kaipgi jie skaito, rašo, orientuojasi aplinkoje...

Daugiau kaip valandą bibliotekoje šurmuliavo regintys, vaikai rašė, skaitė ir domėjosi aklųjų knygomis bei gyvenimu. Jaunuosius popietės dalyvius sutiko Panevėžio aklųjų bibliotekos vedėja Nijolė Bielinskienė. Bibliotekininkė papasakojo apie savo darbovietę. „Biblioteka, turi šešis filialus Lietuvoje, ir yra panaši į šią, bet kartu ji ir netradicinė, nes aptarnauja ypatingus vartotojus – netekusius regėjimo žmones. Jau 52 metus garsiname knygas. Pirmosios buvo juostose, ritėse, vėliau kasetėse, o dabar kompaktiniuose diskuose. Sudėtingas įgarsinimo proceso seansas trunka ne ilgiau kaip 3 valandas, prireikia procesą kartoti 5–6 kartus, įrašinėjant storesnę knygą“, – pasakojo ponia Nijolė.

Moksleiviai susipažino su iš 6 taškelių sudaryta Brailio abėcėle, vartė Brailio raštu išleistas knygas. Regintys vaikai sunkiai įsivaizdavo, kaip galima skaityti iškilius taškelius, ir įsitikino, kad pirštų galiukai turi būti ypač jautrūs. Vėliau mokiniai klausėsi garsinės knygos. Tuomet galėjo palyginti, pamatyti skirtumą, kaip knyga atrodo įgarsinus, parašius raidėmis ir Brailio raštu. N. Bielinskienė pasiūlė su Brailio lentele ant specialaus sąsiuvinio grifeliu dar vadinamu plunksnele užrašyti savo vardą. Vėliau užsimerkus pabandyti atspėti, kas gi per vaizdas sudėliotas iš taškelių, kokie daiktai yra taktilinėje (susidedančioje iš detalių, kad neregintis galėtų apčiuopti formas, pajusti paviršių) knygoje.

„Taip gamtoje jau yra, kad jei netenki kokio nors vieno pojūčio, kiti kompensuoja. Padeda orientuotis klausa, lytėjimas, kvapai“, – kalbėjo viešnia ir pasiūlė vaikams dar vieną užduotį. Dalyviai turėjo pabandyti susiorientuoti naudodamiesi neregių pagalbininke – baltąja lazdele. Visi iki vieno, net mokytoja, stengėsi įveikti šią užduotį. Įspūdžiai buvo įvairūs. Vieni sakė, kad buvo nejauku, baisu, kiti, – jog jausmas, panašus, kaip žaidžiant „Aklą vištą“. Tik žaidimas – pramoga, o dabar suvoki, kaip gyvena aklieji, su kokiais nepatogumais susiduria. Vaikai pažadėjo padėti sutiktam neregiui – nelikti abejingi, pasiūlyti pagalbą.

Indrė Lašinytė

© 2014 „XXI amžius“