2014 m. gegužės 23 d.    
Nr. 21
(2092)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.


Dramaturgas, pedagogas, publicistas

Pedagogo ir rašytojo Marcelino Šikšnio 140-osioms gimimo metinėms

Jūratė Jagminienė

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos
pedagogų kolektyvas. Iš kairės centre
sėdi: P. Gaidelionis, O. Žebrauskaitė,
dail. V. Kairiūkštis; antroje eilėje
sėdi: J. Šlapelis, D. Alseika,
A. Rakštienė-Kairiūkštienė, E. Lanio,
dr. J. Basanavičius, M. Šikšnys,
A. Sudeikienė, J. Šepetys, K. Stašys;
trečioje eilėje stovi: kun. K. Čibiras,
kun. V. Zajančkauskas, S. Kairiūkštis,
Kairiūkštytė, V. Budrevičius,
B. Untulis, B. Bucevičius, P. Karazija,
K. Aleksa, S. Matjošaitis, A. Krutulys,
K. Šepetienė, V. Sakavičius. Vilnius,
1923 m.

Gegužės 14 dieną sukako 140 metų, kai Šiaulių apskrityje, Šiaulėnų parapijoje, Notiniškių kaime gimė garsus lietuvių pedagogas, dramaturgas, publicistas-varpininkas, matematikos vadovėlių autorius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis-Emša (1874–1970).

XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje tarp tautinio atgimimo šauklių, žinomų Lietuvos inteligentų, tokių kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Povilas Višinskis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Jablonskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Pranas Mašiotas ir dar daug kitų, darbavosi ir M. Šikšnys, visą savo gyvenimą paskyręs liaudies švietimui, visuomeninei ir kultūrinei veiklai. Jubiliejinė šios iškilios asmenybės sukaktis bus paminėta Lietuvos švietimo istorijos muziejuje rengiamoje konferencijoje.


Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19)

Universiteto literatai 1956 m. gegužę
Anykščiuose su Antanu Vienuoliu.
Pirmoje eilėje šalia Vienuolio iš
kairės: Aušra Sluckaitė, iš dešinės
Vytenis Karvelis, toliau Vladas
Dautartas, Jonas Semėnas, Raimondas
Kašauskas. Priešpaskutinėje eilėje
iš dešinės: Ričardas Pakalniškis.
Henrikas Čigriejus, su skrybėle
mokytojas Petras Zulonas. Paskutinėje
eilėje – antras iš kairės Adolfas
Sprindis, ketvirtas – mokytojas
anykštėnas Jonas Katinas,
penktas – Jonas Juškaitis

Didžiai gerbiamas,

atleiskite už ilgą tylą. Per Lietuvą ritosi uraganai ir prezidento rinkimai, su gyvenimo nelaimėmis ir darbais, todėl po jų reikėjo pailsėti. Mat ir aš dalyvavau kompanijoje už S. Lozoraitį, buvau komitete, rašiau į spaudą...

O pasibaigė... žinojome, kad tuo pasibaigs. Tauta sukomunistėjusi, penkiasdešimt metų savo padarė. Dabar dar blogiau. Visi, kurie rinkosi Brazauską, išskyrus tuos, kurie pinigų prisiplėšę, apkvailinti tyli. Ką gi – bus kaip Dievas duos. Kad tik ko nepridarytų, slaptai neįpainiotų į tuos nelemtus Rytus.

Dėl poetų tai Jums ir sunkoka orientuotis – Jūsų ir santykiai kiti. Mes čia virėme tame smalos katile, todėl vieni su kitais nė nesišneka. Pats nežinau – ar sveikinti Jus su Gedimino ordino apdovanojimu, ar ne? Jūs ir dailininkas V. Jonynas iš vienos pusės, o iš kitos – Just. Marcinkevičius ir universiteto buvęs rektorius J. Kubilius. Aš tyliu, nors ir šiurpoka, o visi spjaudosi – abu apsikabinėję sovietiniais ordinais. Prieš Kubilių rašė ir spauda, tas kelis Lenino ordinus turėjo, dabar prie jų prikabino... Gedimino. Sako, universitete „ėdęs“ dešiniuosius studentus.


Kronika

Čižiūnų mokyklos ir pedagogų šviesa

Kazys Račkauskas pristato
knygą „Čižiūnų židinio šviesa“

SEMELIŠKĖS. Miestelio bibliotekoje buvo pristatyta pedagogo, bibliotekininko, istoriko, Tėviškės pažinimo draugijos vadovo, ilgamečio laikraščio „Gimtinė“ redaktoriaus Kazio Račkausko knyga „Čižiūnų židinio šviesa“. Pasak autoriaus, pretekstas parengti šią 480 puslapių knygą buvo bendradarbiavimas su mokytoju Vincu Steponavičiumi, „Tėvynės pažinimo“ draugijos garbės nariu, vienu uoliausių tautotyros žinių rinkimo savanoriu, apie 20 metų dirbusiu Čižiūnų mokykloje, ir daug rašiusiu apie tą kaimą tėviškės pažinimo laikraštyje „Gimtinė“. Ar daug tam turėjo įtakos, kad pats K. Račkauskas gimė ir augo vos už 9 km nuo šio kaimo, 1955–1956 metais dirbo Čižiūnų bibliotekos vedėju, vėliau ketverius metus – Aukštadvario vidurinės mokyklos mokytoju, baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą? „Ir aš esu kilęs nuo tų vietų, teko gyventi, dirbti ir Čižiūnuose, bet knygą rengiau ne todėl, kad ten buvau koją įkėlęs, – norėjau išsiaiškinti, kaip mokykla suteikė sparnus naujos kartos pedagogui, tautotyros savanorystei“, – sakė K. Račkauskas, pastebėdamas, kad knyga nepretenduoja į mokyklos istoriją, tai dokumentais ir atsiminimais paremtas pasakojimas apie mokyklos ir mokytojų pasėtus žmogiškos šviesos grūdus, dygusius ir brendusius žiauriausių likimo išbandymų dirvoje. Jam labai apmaudu, girdint menkinančius žodžius apie kaimo mokyklas, jų reikšmę. Šia knyga norėjo atkreipti dėmesį, kokie svarbūs kultūros židiniai buvo kaimo mokyklos, kaip vaisingai dirbo jų pedagogai, rodė mokiniams kelią į gyvenimą ir įspaudė ženklius pėdsakus šalies švietimo ir kultūros pavelde. Iš užmaršties knygoje prikeliami ryškūs 1918–1940 metų, karo ir pokario metų mokytojai, kurių ne vienas dėl uolaus patriotinio, profesinio ir visuomeninio darbo tapo sovietinio teroro ir represijų aukomis, supažindinama su vėlesnių metų darbščiais ir kūrybingais mokytojais, jų ugdytiniais, atskleidžiama pedagoginės veiklos visuomeninė reikšmė, ypatumai ir tendencijos. Pusę knygos sudaro archyviniai dokumentai, o pokario ir prieškario metų mokyklos gyvenimą atspindi 27 pateikėjų atsiminimai, kurie liudija, kaip mokykla gyvavo po antrosios okupacijos iki 2006-ųjų, kai buvo uždaryta dėl dažniausios skaudžios šį amžių kaimo mokyklas ištikusios priežasties – mokinių skaičiaus mažėjimo. K. Račkauskas apgailestavo, kad švietimo skyriai ir pačios mokyklos mažai domisi savo istorija, mažai tėra sukaupusios mokytojų atsiminimų, jaunoji pedagogų ir jų auklėtinių karta nežino savo praeities, iškilių gimtinės švietimo pirmtakų. Knyga, kurią rengiant dalyvavo apie 50 visuomeniniais pagrindais dirbusių tautotyros žinių rinkimo savanorių, vienas uoliausias buvo ir pats V. Steponavičius, išleista aukotojų lėšomis. Renginyje autorius plačiai apžvelgė knygos rengimo kelią nuo archyvinių duomenų, mokytojų biografijų kaupimo, atsiminimų apie juos paieškos, dokumentų, nuotraukų apdorojimo iki patekimo į skaitytojo rankas – trejų metų darbą.


Kronika

Pažintis su nereginčiųjų pasauliu

PANEVĖŽYS. Balandžio 28 dieną Smėlynės (Smėlynės g. 49) biblioteka, bendradarbiaudama su aklųjų bibliotekos Panevėžio filialu, organizavo edukacinį renginį – pamoką mažiesiems „Knygos šviesa tamsoje“. Jos metu siekta supažindinti vaikus su Brailio raštu, knygomis akliesiems, praplėsti žinias apie juos. Renginyje dalyvavo „Senvagės“ pagrindinės mokyklos trečiokai. Jie turėjo puikią progą susipažinti su aklųjų pasauliu. Juk žmonės, kurie turi regėjimo negalią, nemato ne tik mus supančios aplinkos, bet ir raidžių, paveikslėlių. Tad šis susitikimas mažiesiems – nauja patirtis, galimybė sužinoti, kaipgi jie skaito, rašo, orientuojasi aplinkoje...


Kronika

Poeto eiles pristatė pradinukai ir folkloro ansamblis

Poetą Joną Mališauską pristato
bibliotekos vedėja Danutė Zuozienė

PANEVĖŽYS. Didelius ir mažus panevėžiečius į Šiaurinę biblioteką (Pušaloto g. 55) sukvietė kraštietis Jonas Mališauskas. Čia įvyko ką tik išleistos jo pirmosios eilėraščių knygelės „Vaivorykščių žemė“ , skirtos vaikams, pristatymas. Pasveikinti autorių atvyko tikrai spalvinga ir įvairi publika: poeto artimieji, bičiuliai, Sausio 13-osios brolijos draugijos nariai, buvusi mokytoja, Kristaus Karaliaus Katedros vikaras kun. Dainius Matiukas, Ramygalos gimnazijos mokiniai ir visi, besidomintys poezija, kam prie širdies paprastai parašyti, jausmingi, skambūs, liaudiška kūrybos tradicija pagrįsti, eilėraščiai.


Kronika

Skaitytojų klubo dialogai

IGNALINA. Viešosios bibliotekos skaitytojų klubas, iki šiol aptardavęs perskaitytas knygas, organizuodavęs susitikimus su rašytojais, rengdavęs jubiliejines kūrėjų šventes, dabar pradėjo naują savo veiklos kryptį – dialogus su klubo nariais ar kitais iškilesniais Ignalinos krašto žmonėmis. Dialoge dalyvaujantis žmogus sutinka atsakyti į klausimus apie save, tuo būdu jis žodžiu kuria savo gyvenimo istorijas. Klausytojai turi galimybę pažinti kitokias žinomo žmogaus charakterio ir gyvenimo spalvas.


Apdovanoti geriausi Klaipėdos krašto bibliotekininkai ir bibliotekos

Iš kairės: vyr. bibliotekininkė
Izita Čepulienė, Klaipėdos
apskrities I. Simonaitytės
viešosios bibliotekos direktorius
Juozas Šikšnelis, Lietuvos
bibliotekininkų Tauragės skyriaus
pirmininkė Birutė Lukoševičienė
ir Tauragės B. Baltrušaitytės
viešosios bibliotekos direktorius
Sigitas Kancevyčius
Tauragės B. Baltrušaitytės
bibliotekos nuotrauka

Balandžio 29 dieną, baigiantis kasmetinei nacionalinei bibliotekų savaitei, Seime buvo pasveikinti geriausi 2013 metų bibliotekininkai. Trečią kartą Klaipėdos krašto bibliotekininkams ir bibliotekoms buvo įteikti ir Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio įsteigti apdovanojimai „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“.


Kronika

Zanavykų muziejus įsikūrė dvare

Robertas BUCKUS

Simbolinę atidarymo juostą
pasiruošę perkirpti (iš kairės):
Lukšių seniūnas Vidas Cikana,
Šakių rajono meras Juozas Bertašius,
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja
Augenija Kasparevičienė, Zanavykų
muziejaus direktorė Rima Vasaitienė

Lukšiai. Balandžio 5 dieną Zyplių dvaro vežiminėje surengtos Zanavykų muziejaus įkurtuvės. Į šventę sugužėjo didžiulis būrys svečių – kolegų iš Vilkaviškio, Širvintos krašto muziejų, Rumšiškių liaudies buities muziejaus, Šakių rajono valdžios, Vilniaus ir Kauno zanavykų bendrijų atstovų. Iš esmės pasikeitė ne tik muziejaus vieta (anksčiau muziejaus būstinė buvo Girėnų kaime prie pat Šakių), pastatas, vadovas, sutrumpėjo pavadinimas (anksčiau vadintas Zanavykų krašto muziejumi), bet atsinaujino ir kolektyvas, ketinantis kurti naujo, modernaus, traukiančio užsukti, pažinti muziejaus viziją.


Kronika

Renovuotas Kultūros centras

UTENA. Čia atidarytas renovuotas Kultūros centras, kuris tapo vienu patraukliausių ir šiuolaikiškiausių pastatų mieste. Dabar jame vyksta koncertų bumas, o vienas pirmųjų – lietuviškos estrados klasiko Algimanto Raudonikio jubiliejinis koncertas „Skinsiu raudoną rožę...“, skirtas kompozitoriaus 80-mečiui paminėti. Prieš koncertą buvo surengtas Utenos kultūros centro atidarymas, į kurį atvyko Seimo narė Milda Petrauskienė, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė, Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, statybinių organizacijų, renovavusių Centrą, vadovai ir darbuotojai, kiti svečiai.


Kronika

Liaudiškos muzikos ir šokių festivalis

IGNALINA. Balandžio 21 dieną kultūros ir sporto centre vyko respublikinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Oi padainuosim ir pašoksim suėję“. Jame dalyvavo Zarasų rajono Antaliepties kaimo kapelos „Un tą lieptą“, Panevėžio rajono Raguvos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kukalis“, Švenčionių rajono Adutiškio liaudiškos muzikos kapela, Utenos rajono Daugailių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Indraja“, Zarasų rajono Sadūnų kaimo kapela, Ignalinos kultūros ir sporto centro liaudiškos muzikos kapela „Ringė“ ir tautinių šokių kolektyvas „Gaja“.  Šv. Velykų proga dovanotas nuotaikingas tris valandas trukęs koncertas, kuriame pasirodė šešios kapelos ir „Gajos“ šokėjai. Mėgstantiems lietuvių liaudies muziką ir šokius reginys, matyt, neprailgo. Salėje atsirado ir kartu dainuojančių, ir linguojančių, o plojimų užteko visiems artistams. Svečius scenon kvietė, juos gražiai pristatė ir linksmai pokštavo šventės šeimininkai – du broliai šaunuoliai (Marius Vilčinskas ir Eimantas Ramanauskas). Kiekvienos kapelos vadovui jie siūlė iš krepšelio išsirinkti patikusį margutį. Visos kapelos buvo skirtingos tiek dalyvių skaičiumi, tiek repertuaru, tiek nuotaika. Bene patys trankiausi ir labiausiai žiūrovus išjudinę – „Sadūnų“ ir „Kukalio“ muzikantai. Koncerto pabaigoje visos kapelos sukviestos į sceną. Kartu su žiūrovais sudainuota „Žemėj Lietuvos...“ Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas kolektyvams įteikė padėkas bei dovanas. Vėliau visi meno mėgėjai pakviesti pasibūti vakaronėje.


Kronika

Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija įteikta kraštotyrininkui

Viekšniai. Gimnazijos salėje vyko iškilmingas rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos įteikimas. Šiemet apdovanojimas bus įteiktas ilgamečiam bibliotekininkui, kraštotyrininkui Bronislovui Keriui. Po premijos įteikimo vyko Vilniaus dailės akademijos išleistos knygos „Viekšniai: istorija ir kultūra“ pristatymas, kuriame dalyvavo knygos autoriai ir leidėjai.


Atmintis

Mirė legendinis aktorius Antanas Šurna

Antanas Šurna – Durininkas
spektaklyje „Kovos klubas“

Pirmadienį eidamas 75-uosius metus mirė legendinis Lietuvos teatro ir kino aktorius Antanas Šurna – vienas populiariausių šalies aktorių, sukūręs daugiau kaip 50 įsimintinų teatro ir kino vaidmenų. A. Šurna gimė 1940 m. kovo 27 d. Kaune. 1958–1962 metais studijavo Konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Teatriniame fakultete. Po kelerių metų A. Šurną paskyrė Juozo Rudzinsko asistentu Mokomajame teatre, kuriame jis pradėjo aktoriaus karjerą. 1963 metais dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, o 1964 metais išvyko į Šiaulių dramos teatrą. Nuo 1965 metų buvo Jaunimo teatro aktorius, 1992–1997-aisiais, bene sudėtingiausiu metu, vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui. Kūrybinis aktoriaus kelias Valstybiniame jaunimo teatre siejasi su Aurelijos Ragauskaitės, Vytauto Čibiro, Dalios Tamulevičiūtės, Ginto Žilio ir kitų režisierių darbais. Paskutinieji A. Šurnos vaidmenys – mokytojas Labutis spektaklyje „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus, 2008), Namo šeimininkas spektaklyje „Raštininkas Bartlbis“ (rež. R. Kazlas, 2010), Daktaras Spivis spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“ (rež. V. Griško, 2011), Durininkas spektaklyje „Kovos klubas“ (rež. V. Bareikis, 2012), o Virdžilas spektaklyje „Pabaigos pradžia“ (rež. A. Lebeliūnas, 2014) buvo paskutinis jo vaidmuo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija