2014 m. gegužės 23 d.    
Nr. 21
(2092)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Atmintis

Mirė legendinis aktorius Antanas Šurna

Antanas Šurna – Durininkas
spektaklyje „Kovos klubas“

Pirmadienį eidamas 75-uosius metus mirė legendinis Lietuvos teatro ir kino aktorius Antanas Šurna – vienas populiariausių šalies aktorių, sukūręs daugiau kaip 50 įsimintinų teatro ir kino vaidmenų. A. Šurna gimė 1940 m. kovo 27 d. Kaune. 1958–1962 metais studijavo Konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Teatriniame fakultete. Po kelerių metų A. Šurną paskyrė Juozo Rudzinsko asistentu Mokomajame teatre, kuriame jis pradėjo aktoriaus karjerą. 1963 metais dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, o 1964 metais išvyko į Šiaulių dramos teatrą. Nuo 1965 metų buvo Jaunimo teatro aktorius, 1992–1997-aisiais, bene sudėtingiausiu metu, vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui. Kūrybinis aktoriaus kelias Valstybiniame jaunimo teatre siejasi su Aurelijos Ragauskaitės, Vytauto Čibiro, Dalios Tamulevičiūtės, Ginto Žilio ir kitų režisierių darbais. Paskutinieji A. Šurnos vaidmenys – mokytojas Labutis spektaklyje „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus, 2008), Namo šeimininkas spektaklyje „Raštininkas Bartlbis“ (rež. R. Kazlas, 2010), Daktaras Spivis spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“ (rež. V. Griško, 2011), Durininkas spektaklyje „Kovos klubas“ (rež. V. Bareikis, 2012), o Virdžilas spektaklyje „Pabaigos pradžia“ (rež. A. Lebeliūnas, 2014) buvo paskutinis jo vaidmuo.

Kine A. Šurna debiutavo jaunojo Rimšos vaidmeniu režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“ (1963). Vėliau vaidino daugelyje filmų, sukurtų garsiausių Lietuvos kino režisierių  Arūno Žebriūno, Marijono Giedrio, Algimanto Puipos, Raimondo Vabalo, Gyčio Lukšo, Almanto Grikevičiaus, taip pat televizijos režisierių – Broniaus Morkevičiaus, Sauliaus Vosyliaus ir kitų. Jis Sukūrė vaidmenis ir televizijos serialuose bei filmuose „Niekas nenorėjo mirti“ (1963), „Perskeltas dangus“ (1974), „Elzė iš Gilijos“ (1977), „Riešutų duona“ (1977), „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1984), „Chameleonas“ (1989).

Aktorius A. Šurna turėjo subtilų humoro jausmą, o kine jo vaidmenys su nuolatine partnere Eugenija Pleškyte (1938–2012) buvo išskirtiniai. Judviejų meistriškumo viršūnė – Marijono Giedrio filmas „Herkus Mantas“ (1972), kur A.Šurna suvaidino Herkų Mantą, vieną ryškiausių savo kino vaidmenų, o E. Pleškytė – jo žmoną Kotryną.

Į populiarumo aukštumas garsųjį aktorių pakylėjo visų laikų žinomiausias lietuviškas serialas „Giminės“, kuriame aktorius atliko vieną pagrindinių vaidmenų. A. Šurna pastebėjo, jog bene ilgiausiai žmonės jį tapatino būtent su Antanu Šepučiu: „Net gatvėje Šepučiu šaukdavo, – sakydavo aktorius. – Man tai – savotiškas pripažinimas, gal net didesnis nei laiškų rašymas, komplimentų žėrimas ar gėlių teikimas.“ Vienas paskutiniųjų aktoriaus vaidmenų 2011 metais pastatytame filme „Tadas Blinda. Pradžia“.

Neabejotinu A. Šurnos talentu žiūrovai galėjo įsitikinti dar praėjusią savaitę. Į sceną A. Šurna paskutinį kartą lipo praėjusios savaitės ketvirtadienį ir kartu su Gediminu Storpiščiu suvaidino spektaklyje „Pabaigos pradžia“.

2000 metais A. Šurna apdovanotas Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2012 metais jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. A. Šurna niekada nelaikė savęs ypatingu, sakė visada buvęs optimistas. Kalbėdamas apie darbą kine ir teatre, pripažino, kad vaidyba – jo profesija, ir būtent ji labiausiai džiugina.

Aktorius buvo pašarvotas didžiojoje Valstybinio jaunimo teatro scenoje, o palaidotas ketvirtadienį Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

S. Sirutavičiaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija