Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio–Krekenavos dekanate

Pašventino atstatytus bažnyčios bokštus

NAUJAMIESTIS. Gegužės 4-ąją, Motinos dienos sekmadienį, pašventinti atstatytieji Šv. Mato bažnyčios bokštai. Iškilmei vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Gaisras, suniokojęs Naujamiesčio Šv. Mato bažnyčią, įvyko 2008-ųjų rugpjūtį, tuoj po Žolinės. Du pasaulinius karus atlaikiusi, net varpus per visas istorines pervartas išsaugojusi šventovė, ugniai pasidavė: sudegė ir sugriuvo ką tik uždengtas stogas, vargonai, šoninis altorius, virto pelenais du didieji ir mažasis bokštai, išsilydė galingi Valdajaus vienuolių padovanoti varpai – Naujamiesčio pasididžiavimas. Per tuos atstatymo metus naujamiestiečiai beveik susitaikė su mintimi, kad jų šventovės bokštai liks tik šviesūs prisiminimai, dar nuotraukos, atsidūsėjimai ir nevalingai kylantis žvilgsnis aukštyn, grįžtant iš kur nors namo – bokštai iš toli pasitikdavo. Svarbiausia buvo atstatyti bažnyčią. Tik tuometinis klebonas kun. Algirdas Dauknys, blaškydamasis tarp gausybės darbų, rūpesčių, regėjo bokštus... Svajonė virto projektais, prašymais, ieškojimais. Paversti tai realybe teko labai santūriam, kukliam, dirbančiam tyliai, atkakliai, tvirtai jau naujam klebonui kun. Raimundui Kazlauskui. Kai vėlų 2013 metų rudenį Naujamiestis nušvito bokštais, net baugu būdavo džiaugtis: po stipresnio vėjo, auštant visų akys prilipdavo prie langų – ar bokštai dar stovi?

Ruošiantis šventinimo iškilmei ieškota tekstų, kuriuose skambėtų bokštų galia, jų simbolika ir prasmė. Neteko jų išsakyti, nes pamoksle vyskupas L. Virbalas SJ pasakė tai, ko naujamiestiečiai ilgai ieškojo. Belieka pakartoti tai, kas surasta iš tapytojo, dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus mąstymų: „Bažnyčių su bokštais ir varpinėmis statyba – tai noras nugalėti žemės trauką, pažvelgti už horizonto, pakilti virš kasdienybės. Miestas be bokštų – miestas be svajonių ir siekių. Bokštas – tai svajonė, jos įsikūnijimas realybėje, ryšys su anapusiniu pasauliu (...), nes pasaulis be meno ir Dievo man būtų beprasmis“.

Naujamiesčio žmonės dėkoja abiems ganytojams – vyskupams L. Virbalui SJ ir J. Kauneckui, kunigams Algiui ir Raimundui, budėjusiems ir budintiems prie jų varpų ir svajonių.

Albina Saladūnaitė

© 2014 „XXI amžius“