Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Atmintis

Prabėgantis vėjas…

Margaritos Dvarionaitės recenzijų žodis

Marija Macijauskienė

(Pabaiga. Pradžia nr. 23)

Margarita Dvarionaitė su Jurgiu Karnavičiumi 1949 metais

Skaudžiausia autorei dabartinė neperspektyvi kultūros politika ir „išbėgančių į areną“ jaunų atlikėjų ar kūrėjų susireikšminimas, paminant mūsų tautai reikšmingus vardus, asmenybes. Štai, kad ir menotyrininkė bei muziejininkė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Nematysime Jos prie savo Brolio, didžiojo žmogaus ir menininko M. K. Čiurlionio paveikslų su komentarais; iš šiandienos Jos reikšmė jau išbraukta. Pasakodama apie Čiurlionių dinastiją, Valerijos Karužienės turtingą namų atmosferą straipsnyje „Bičiulystė“ („Dienovidyje“), M. Dvarionaitė rašė: „Šie namai mokė tesingumo. Motulė – taip buvo pakrikštyta Valerija Karužienė – nešykštėjo globos, visi buvome lygiateisiai jos vaikai, jos išminties auklėtiniai“, kur „namų širdis buvo pavargęs, ne pirmos jaunystės ir sveikatos pianinas, tačiau visada pasiruošęs šėlti ir triukšmauti drauge su mumis...“ Tame pasakojime pro mūsų akis lyg greitasis traukinys nusineša Jadvygos Čiurlionytės, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, dailininkų Antano Žmuidzinavičiaus, Vlado Eidukevičiaus, Petro Rimšos, tėvo ir sūnaus Landsbergių paveikslų siluetus... Arba štai mūsų visų ją pažinojusių ir klausytojų mylimiausia kamerinės muzikos atlikėja Beatričė Grincevičiūtė, kaip mes į ją kreipdamiesi sakydavome, Bėja. Pirmai pažinčiai M. Dvarionaitė niekada negaili biografinių detalių ir trumpos jos charakterio ir dainavimo charakteristikos. „Tai visų pirmiausia giliai mąstantis ir jaučiantis menininkas, kurį žavi tikroji visų žanrų muzika. Beatričė gerai valdo fortepijoną, netgi kuria“. Nors ir akla būdama, ji ir buityje visavertė, išradinga mezgėja, kulinarė – svečiams visad kepdavo pyragus.

Atmintis 

Minės kraštiečio kunigo šimtmetį

Vytautas BAGDONAS

Birželio 14-ąją Svėdasuose bus paminėtos kraštiečio kun. Aleksandro Papučkos gimimo 100-osios metinės. Jubiliejinis renginys prasidės 14 valandą šv. Mišiomis Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po jų Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriuje vyks prisiminimų popietė, kurioje mintimis apie kun. A. Papučką dalinsis jo giminės, šį dvasininką pažinoję kiti kunigai, parapijiečiai.

Atmintis 

Žymus matematikas, gimtojo krašto mylėtojas

Gegužės 23 dieną mirė žymus Lietuvos matematikas, Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius habilituotas daktaras, Pasvalio rajono Garbės pilietis Bronius Grigelionis.

B. Grigelionis gimė 1935 m. lapkričio 1 d. Pasvalio r., Iciūnų k., valstiečių Igno ir Onos Grigelionių 9 vaikų šeimoje. 1949 metais baigė Vaškų progimnaziją, toliau mokėsi Žeimelio vidurinėje mokykloje. Studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete. 1959 metais baigė Universitetą su pagyrimu, po trejų aspirantūros metų Maskvos ir Kijevo universitetuose apsigynė disertaciją, po šešerių – habilituoto daktaro disertaciją. 1972 metais išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, po penkiolikos metų – akademiku. B. Grigelionis dirbo Matematikos ir informatikos instituto Tikimybių teorijos skyriuje, vėliau įkūrė Matematinės statistikos skyrių ir jam vadovavo 35 metus, buvo Lietuvos Mokslų akademijos Tarptautinio statistikos instituto vadovas, Bernulio draugijos, LKMA narys, Vilniaus pasvaliečių bendrijos prezidentas. Jis buvo statistikos mokslinių tyrimų pradininkas Lietuvoje. B. Grigelionis už mokslinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Jam vadovaujant, daktaro disertacijas apgynė 25 matematikai. Profesoriaus moksliniai darbai skelbti Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose. Konferencijos, simpoziumai, mokslininkų susibūrimai visame pasaulyje – tik viena – akademinė – B. Grigelionio gyvenimo dalis. Kita – pasvalietiškoji – nuolatiniai ryšiai su gimtuoju Pasvalio kraštu.

Kronika

„Ežio dvare“ kūrė vaikai

Laureato diplomas įteiktas broliams Dominykui ir Simonui Slančiauskams už piešinį „Žalčio namai“. Dešinėje – dailininkė Sofija Vainilaitienė

Gegužės 17 dieną poeto Martyno Vainilaičio sodyboje vyko tradicinis 4-asis vaikų meninės kūrybos festivalis „Susitikimas Ežio dvare“, kurį organizavo Varėnos viešoji biblioteka. Renginį vedė ir smagiomis dainelėmis džiugino profesionalių aktorių trupės „Teatriukas“ nariai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas.

Susirinko didžiulis būrys Martyno Vainilaičio poezijos gerbėjų, talentingų ir kuriančių vaikų, poeto šeimos narių, žmonių, prisidėjusių prie renginio organizavimo. Sulaukta rašytojų Vytauto Bubnio, Elenos Kurklietytės, Birutės Jonuškaitės, Kazio Sajos, Gražinos Mažeikaitės, Virginos Šukytės, vaikų literatūros tyrinėtojų Kęstučio Urbos, Loretos Žvironaitės-Udrienės. Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas pasveikino „Ežio dvaro“ festivalių iniciatorę ir M. Vainilaičio kūrybos puoselėtoją Sofiją Vainilaitienę. Muziejuje veikė dailininkės Sofijos Vainilaitienės kilimų nuotraukų paroda. Šiemet Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Varėnos viešosios bibliotekos 2007 metais įkurtam M. Vainilaičio skulptūrų parko eksponatų atnaujinimui. Darbus atliks skulptūrų autorius tautodailininkas Adolfas Teresius vasaros pradžioje, o 2016 metais 5-ojo festivalio dalyvius džiugins ryškūs ir nuotaikingi M. Vainilaičio kūrinių herojai.

Kronika

Bibliotekoje susitiko su vaikų poetu

Renginio dalyvių ir svečių nuotrauka atminčiai. Centre – vaikų poetas Jonas Jakštaitis

Gegužės 7 dieną minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Paminėdama šią datą, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė visus mažus ir didelius knygos bičiulius į susitikimą su vaikų poetu Jonu Jakštaičiu.

Poetas gyvena Tauragėje, tačiau yra mūsų kraštietis, buvęs pagėgiškis, baigęs Pagėgių vidurinę mokyklą. Į susitikimą su juo atvyko Pagėgių pradinės mokyklos mokiniai ir jų mokytojos Loreta Chasijeva, Daiva Kuisienė, Laima Kuizinaitė, vaikų tėveliai.

Balandį Pagėgių bibliotekoje vykusioje poezijos pavasario šventėje „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“ dalyvavęs Jonas Jakštaitis bibliotekai padovanojo keturias eilėraščių knygutes vaikams: „Banguoja jūra per laukus“, „Mažos šiltos pasakaitės“, „Pažvelgęs į rytmečio saulę“ ir „Uždainavo vėjas“. Skambūs, melodingi, gyvybe alsuojantys eilėraščiai apie dangų, vėją, medžius, vabalėlius, ramunes paskatino bibliotekos bendruomenę surengti šių knygelių autoriaus susitikimą su jaunaisiais Pagėgių krašto skaitytojais.

Kristijono Donelaičio metai

Gimtosios kalbos šventė

Gegužės 6 dieną Ignalinos krašto muziejuje vyko Ignalinos gimnazijos projekto „Kalbos gimtosios penketukas“ baigiamasis renginys, skirtas Kristijono Donelaičio jubiliejiniams metams. Gimnazijos mokiniai, mokytojai dalyvavo pasirinktose projekto veiklose: rašė diktantą, esė pagal K. Donelaičio kūrybą, atliko kalbos kultūros užduotis, domėjosi krašto etnokultūra ir savo žinias patikrino „Protų mūšyje“.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Dasytė ir lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Trapikienė kiekvienos grupės nugalėtojams įteikė padėkas. Pavaduotoja džiaugėsi, kad dėmesys kalbai nemažėja. Atrodo, net toks ne itin įdomus užsiėmimas kaip diktanto rašymas sulaukė susidomėjimo. Šioje užduotyje dalyvavo apie 40 mokinių ir smagu, kad net keli nepadarė nė vienos klaidos. Mokytoja Marytė Šimonienė pasakojo, kaip sekėsi rašyti esė, kurios temos kvietė jaunimą pamąstyti, kuo per šimtmečius nutolęs grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis aktualus šiandien, kaip jis vertino žmogų ir kokias vertybes laikė svarbiausiomis. Renginyje cituotos prasmingos profesorės Viktorijos Daujotytės mintys, primintas pasididžiavimo vertas faktas, kad 1977 metais K. Donelaičio poema „Metai“ įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Dar galima būti pridėti ir tai, kad šiemet minimos 300-osios poeto gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą. Poema „Metai“ unikaliu meno kūriniu pripažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.