Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Telšių vyskupijoje

Akmenės dekanate

Pasveikino kunigą

Kunigai ir parapijiečiai po šv. Mišių. Iš kairės: Akmenės klebonas kan. Egidijus Zulcas, jubiliatas kun. Rimas Lingevičius, Naujosios Akmenės klebonas dekanas kun. Olijandas Jurevičius, Papilės klebonas kun. Jonas Jucys Irenos Braiko nuotrauka

AKMENĖ. Švenčių būna visokių: didelių ir iškilmingų, pakilių ir įspūdingų, džiaugsmingų ir linksmų, o kartais tylių ir ramių. Tokią šventę, tylią ir ramią, vieną gegužės pabaigos pavakarę atšventė būrelis parapijiečių, susirinkusių į savo bažnyčią. Tai – Akmenės kunigo Rimo Lingevičiaus kunigystės šventimų 25-metis – sidabrinis jubiliejus.

Šventė prasidėjo Gegužinėmis pamaldomis, skirtomis Švč. Mergelės Marijos mėnesiui. Po to vyko šv. Mišios, kurias aukojo abu Akmenės kunigai – klebonas kan. Egidijus Zulcas ir kun. Rimas Lingevičius bei atvykę jubiliato pasveikinti svečiai kunigai – Naujosios Akmenės bažnyčios klebonas dekanas Olijandas Jurevičius ir Papilės bažnyčios klebonas Jonas Jucys. Kunigų ir visų susirinkusių tikinčiųjų maldos, Šv. Onos bažnyčios Sumos choro, vadovaujamo Žydrūnės Kazlauskaitės, giedamos giesmės, kilo į Viešpatį, šlovindamos Jį. Po šv. Mišių, chorui sugiedojus giesmę „Viešpats pakrantėj stovėjo“, kunigą Rimą sveikino klebonas kan. E. Zulcas, parapijiečiai. Jam buvo padėkota už tarnystę, palinkėta sveikatos, stiprybės ir kantrumo gyvenime ir savo pašaukime. Pats jubiliatas tardamas padėkos žodį, perfrazavo šv. apaštalo Pauliaus žodžius: „Esu tik menkas Viešpaties ir jūsų tarnas. Nieko ypatingo nepadariau...“ Tačiau gal ne visada ir reikia kalnus nuversti, kad būtum ypatingas...

Kartais užtenka tylaus buvimo su savo žmonėmis ir nuoširdžios maldos. O kunigas Rimas toks ir yra – tylus ir kuklus.

Prisimindamas savo kelią į kunigystę, kunigas pirmiausia kalba apie šeimą. Ji buvo tikinti. Mama buvo bažnyčios pročkelė, skalbė, plovė, tvarkė bažnyčią. Tėvelis irgi padėdavo kuo galėdamas parapijos klebonui. Todėl ir jų pirmagimiui sūnui, kuris į pasaulį atėjo labai sunkiai (buvo siūlyta motinai net atsisakyti būsimo kūdikio), bažnyčia buvo artima. Jau būdamas septintokas, būsimasis kunigas pradėjo patarnauti šv. Mišioms. Baigęs Gargždų vidurinę mokyklą, buvo paimtas į sovietinę armiją. Grįžus reikėjo apsispręsti, kur eiti toliau. Šventoji Dvasia, matyt, darė savo darbą, ir jautri jaunuolio siela pajuto savo pašaukimą. Gal ne veltui motina tik gimusį silpną kūdikį paaukojo Švč. Mergelei Marijai. Taigi, tolimesnis kelias lyg ir buvo aiškus – Kauno kunigų seminarija. Tam jį skatino ir tuometinis ilgametis Gargždų bažnyčios klebonas kun. Leonas Veselis. Tačiau ne visada yra taip, kaip pats planuoji ir nori. Sunki infekcinė liga ilgam prikausto jauną žmogų prie lovos. ,,Turėjau keturiasdešimties dienų rekolekcijas ligoninės palatoje – vienutėje“, – prisimena kunigas. Užteko laiko apmąstyti savo pasirinkimą, išsklaidyti kylančias abejones. Į Kauno kunigų seminariją atvyko jau prasidėjus mokslo metams, gerokai pavėlavęs. Tačiau tai nesutrukdė studijoms. Atėjo 1989 m. gegužės 28 d. – kunigystės šventimai. Kunigas Rimas prisimena, kai per Primicijas susijaudinęs ir džiaugdamasis savo sūnumi – jaunu kunigu – tėvelis susirinkusiems papasakojo, kad pirmas jo sūnaus žodis buvęs ne „mama“, ne „tėtė“, o „avelė“. Tada atrodė labai juokinga, o dabar labai prasminga... Pirmasis kunigo paskyrimas buvo Kaišiadorių vyskupijoje Žiežmariuose, paskui Vievis, Punia, po to grįžo į Telšių vyskupiją – Nevarėnai, Endriejavas, dabar Akmenė. Ir taip jau dvidešimt penkeri metai tarnystės Dievui ir žmonėms. Štai toks lyg ir niekuo neypatingas kun. R. Lingevičiaus kelias, tokia jo ir visų parapijiečių šventė.

Elena GUBOVIENĖ

© 2014 „XXI amžius“