2014 m. birželio 20 d.    
Nr. 25
(2096)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

TIE-SOS

Dalius Stancikas

Kažin ar kas nors tikėjosi kitokio Konstitucinio teismo sprendimo dėl Seimo narės Neringos Venckienės. Yra toks vienas viešai kalbantis pranašas – buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, kuris per žiniasklaidą iš anksto paskelbia būsimas šio teismo išvadas, netgi tuomet, kai dar byla nepradėta. Todėl kas gali paneigti, kad svarbiausi Konstitucinio teismo sprendimai yra priimami ne šiame pastate, o kokiame nors elitiniame politikų ir teisininkų būrelyje? Taigi V. Sinkevičius dar iki Seimo kreipimosi į Konstitucinį teismą jau paskelbė, kad galima nuteisti N. Venckienę už akių, ir tai bus teisinga. Būtent šiuo aspektu ir tebuvo įdomus Konstitucinio teismo sprendimas, nes kitu požiūriu su viskuo tektų sutikti – jei Seimo narys be rimtos priežasties nesilanko posėdžiuose, nedalyvauja visavertiškai Seimo darbe, jis iš tiesų deramai neatlieka Seimo nario pareigų ir turėtų netekti mandato. Žinoma, yra valstybių, kur išrinkti parlamentarai netenka mandato tik įvykdę itin baisų nusikaltimą (t.y. ne nelankomumo atvejais), nes ten vyrauja labai aiški samprata, kad valstybės tikroji valdžia – ne politikai, teisininkai ar prezidentai, o piliečiai, todėl ir ypač gerbiama tik jų vienų teisė suteikti ar atimti kažkam mandatą. Ir visgi, Konstitucinio Teismo logika, kad piliečiai, išrinkdami savo atstovą, su juo sieja ir viltis, kad jis rimtai dirbs jų labui, man atrodo įtikinama ir pakankamai teisinga. Tačiau N. Venckienės atžvilgiu yra vienas bet...  


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija