Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Piligriminė kelionė Lietuvoje po jubiliejinės šventės

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie Šv. Bazilijaus ordiną įamžinančios skulptūros. Iš kairės: Olga Ponajda, s. Magdalyna Čajkivska SSMI, dr. Aldona Vasiliauskienė, mokyklos direktorius Rimantas Gorys, s. Miroslava Jachimec SSMI ir t. Pavlo Jachimecas OSBM

Ukrainiečiai piligrimai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje. Iš kairės Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM, Olga Ponajda, s. Miroslava Jachimec SSMI ir s. Magdalyna Čajkivska SSMI

Berčiūnuose prie prof. Antano Kmieliausko paminklo „Kristaus prisikėlimas“. Iš kairės: t. Pavlo Jachimecas OSBM, s. Magdalyna Čajkivska SSMI, Olga Ponajda ir s. Miroslava Jachimec SSMI

Jubiliejinis ženklas Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios sienoje

Bazilionų vidurinės mokyklos Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje svečiai rado įdomios medžiagos. Iš kairės: t. Pavlo Jachimecas OSBM, Olga Ponajda, mokyklos direktorius Rimantas Gorys, mokytojos Jūratė Formanskė, Laima Perminienė, sekretorė Rita Mažunavičienė, s. Miroslava Jachimec SSMI ir s. Magdalyna Čajkivska SSMI

Birželio 7–9 dienomis Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia minėjo 500 metų jubiliejų. Didingą mūrinę bažnyčią vietoje irstančios medinės, pastatė kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (1460–1530), dėkodamas Dievui už pergalę prie Oršos prieš žymiai gausesnę maskvėnų kariuomenę. Po 1596 metų Bažnytinės Brastos unijos ši cerkvė 1609 metais karaliaus Žygimanto II Augusto įsakymu buvo perduota vienuoliams bazilijonams.

Švč. Trejybės cerkvėje jau nuo 1604 metų meldėsi į vienuolyną įstojęs Ivanas Kuncevičius – būsimasis šventasis Juozapatas (1580–1623). Įstojęs į vienuolyną Ivanas Kuncevičius pasirinko vienuolinį Juozapato vardą. Švč. Trejybės bažnyčioje ir prie jos esančiame vienuolyne Juozapatas su Veljaminu Rutskiu (1574–1637) pertvarkė šv. Bazilijaus Didžiojo (329–379) regulas, pritaikydami tuometinėms sąlygoms. Šių įstatų (statuto) pagrindu 1617 metais buvo suvienyti pirmieji penki bazilijonų vienuolynai (Vilniaus, Biteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko) ir įkurtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas (OSBM) – Švč. Trejybės kongregacija – su centru Vilniuje.

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas, kurio 400 metų jubiliejų minėsime 2017 metais, tapo realiu Brastos Bažnytinės unijos priimtų nutarimų įgyvendintoju.

2014 m. birželio 7–9 d. iškilmingai paminėtas Švč. Trejybės bažnyčios 500 metų jubiliejus (apie šias iškilmes dar rašysime vėliau), kuriame dalyvavo daug garbių ukrainiečių iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų bazilijonų ordino protoarchimandritas kun. t. Genezijus Viomaras iš Romos, Ukrainos Aukščiausiojo arkivyskupo Svetoslavo Ševčiuko patarėjas studitas vyskupas Josyfas Milianas iš Kijevo, Ukrainos Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijos protoigumenas kun. t. Pantaleimonas Salamacha OSBM iš Lvovo, kiti kunigai ir tikintieji iš Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, ir Lietuvos. Šv. Mišiose kartu meldėsi Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana).

Gausi delegacija į Švč. Trejybės bažnyčios 500 metų jubiliejų atvyko iš Ivano Frankivsko: meras Viktoras Anuškevičius, kultūros skyriaus vedėjas Volodymyras Fedarakas (Volodymyr Fedarak), bažnytinis choras „Cantemus“ ir būrys tikinčiųjų. Šv. Mišių metu giedojo bažnytinis choras „Cantemus“, vadovaujamas Igorio Demjaneco (Ihor Demjanec). Pažymėtina, kad choras yra koncertavęs daugelyje Europos šalių. Ir ten, kur nesuprasdavo ukrainietiškų žodžių, juos pajusdavo širdimi. „Cantemus“ atvežė plačią koncertinę, visus sužavėjusią, programą.

Po iškilmių birželio 10 dieną grupelė ukrainiečių svečių iš Nadvirne (Ukraina) – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos (SSMI) vienuolės s. Miroslava Jachimec ir s. Magdalyna Čajkivska bei šio miesto ligoninės dermatologijos skyriaus vedėja, gydytoja Olga Ponajda – kartu su Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonu t. Pavlo Jachimecu OSBM ir juos lydinčia bei supažindinančia su lankomų vietų istorija šio straipsnio autore atliko piligriminę kelionę po Lietuvą: Šiluva–Kryžių kalnas–Bazilionai–Berčiūnai.

Piligrimystės tikslas – melstis už Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyną, sergančią seserį Magdalyną ir individualiai: dėkojant už patirtas malones, prašant įvairios globos.

Šiluvoje melstasi Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje ir Ligonių sveikatos koplyčioje. Ukrainietiškos giesmės Švč. Mergelei Marijai paskatino sugrįžti į šventoves jau išėjusius maldininkus ir išklausyti darniais balsais atliekamų melodijų. Po maldų buvo patenkintas jų smalsumas: kas ir iš kur atvykę taip ypatingai gieda.

Ukrainiečiai piligrimai buvo sužavėti didžiule aikšte, gėrėjosi skulptūra šv. Jonui Pauliui II, jos postamente esančiais prasmingais istoriniais įrašais, buvo nustebinti Kryžiaus kelio stočių, džiaugėsi, kad iš toli atvykstantiems piligrimams Šiluvoje sudarytos sąlygos susikaupti ir melstis.

Bazilionų miestelis garsus Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia, vienintele tokio titulo bažnyčia Lietuvoje, ir mokykla, kuri, atspindėdama miestelio įkūrėjų atliktus darbus ir pateisindama Bazilionų pavadinimą, yra sukaupusi unikalią medžiagą – nuo 2001 metų organizuotų konferencijų ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ istoriją: ikonas, fotomedžiagą, videofilmus, rašytinius darbus. Ši nuolat pildoma medžiaga susisteminta ir patalpinta 2013 m. gruodžio 19 d. atidarytoje Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje. Tai – ne vienintelė vardinė klasė mokykloje – pagerbta ir šioje mokykloje kadaise dirbusi pedagogė, žinoma vertėja Barbora Mejerytė. Rengiama ir trečia klasė – Mažosios Lituanikos centras.

Piligrimams buvo neįtikėtina nedidelėje miestelio mokykloje ukrainistikai skirtuose stenduose pamatyti pažįstamų mokslininkų bei dvasininkų, besidarbuojančių Ukrainoje, nuotraukas, netikėtai surasti net ir save... Aišku, pirmąsyk išvydę 2009 metų rudenį ukrainiečių ir lietuvių kunigų pašventintą skulptūrą, skirtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, neatsistebėjo – mokykla, neturinti net 200 mokinių, taip prasmingai gebėjo įamžinti ukrainiečius vienuolius bazilijonus – juk tai pirmoji skulptūra Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui visame pasaulyje.

Didelio patrioto Bazilionų vidurinės mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio iniciatyva užsikrėtę ne tik mokyklos pedagogai, bet ir mokiniai, o atvykstantys svečiai, kurių čia netrūksta, sužavėti nedidelės mokyklos atliekamais darbais įamžinant savo krašto istoriją. Ukrainietės seserys sakė: „Mokiniai ne žodžiais girdėdami kalbas, o akivaizdžiai matydami atliekamus darbus ir patys į juos įsijungdami, jau nuo jaunų dienų brandina širdyje meilę Dievui, Tėvynei ir žmogui, atsakomybę ir pareigingumą, o baigę mokyklą, ją paliks mylėdami savo kraštą, gerbdami istoriją ir norėdami darbuotis Lietuvoje ir Lietuvai“.

Pakylėti Bazilionų mokykloje patirtų įspūdžių, mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio ir svečių, laukusių pedagogų dėmesio, piligrimai maldoje pasiekė Kryžių kalną, kuriame yra daug įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų, apkabinėtų rožiniais, apdėliotų kryželiais, medalikėliais. O kiekvienas čia paliktas net ir mažiausias kryželis turi savo istoriją, savo intenciją.

Piligrimai meldėsi prie 1994 metais į Lietuvą atkeliavusio šv. popiežiaus Jono Pauliaus II Krucifikso, surado ir 2000 metų rudenį arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ Šiluvoje pašventintą ir į Kryžių kalną atneštą ukrainiečių kryžių.

Po maldų ir giesmių Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno koplyčioje, piligrimų laukė maloni staigmena – sutiko ukrainietį iš Toronto (Kanados), dalyvavusį 500 metų Švč. Trejybės bažnyčios šventėje, pedagogą Igorį Tomkivą (Ihor Tomkiv).

Paskutinis ukrainiečių piligrimų sustojimas – Berčiūnai. Stabtelėję prie Lietuvos Kankinių bažnyčios (pastatyta 1997 metais) nuo jos galėjo eiti Kryžiaus kelią. Stebėjosi Kryžiaus kelio stočių – koplytstulpių – ansambliu (meistrai – dievdirbiai Adolfas Teresius, Algirdas Varžinskas ir Mindaugas Būga). Piligrimai pasiekė 1957 metais susprogdintą Švč. Jėzus Širdies bažnyčią, kurios griuvėsių vietoje iškilo skulptoriaus prof. Antano Kmieliausko iškaltas didingas paminklas „Kristaus prisikėlimas“ ir didžiulis akmuo – altorius maldai. Ukrainiečiai kalbėjo, kad patys mediniai kryžiai bei koplytstulpiai ir pakeliui į Šiluvą, ir Berčiūnuose kelia žvilgsnį aukštyn su širdies malda.

Ukrainiečiai, iškilmingai paminėję Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios 500 metų jubiliejų, šią šventę pratęsė piligrimyste po Lietuvą. Grįš į Ukrainą išsiveždami lietuvių dėmesį ir pagarbą šventoms vietoms, mokinių ugdymo meilės ir pagarbos savo krašto istorijai dvasia patirtį.

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM, sakė, kad už 500 metų bažnyčios jubiliejų ir artėjantį 400 metų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino jubiliejų reikia dėkoti Aukščiausiajam ir Dievo Motinai Marijai. Tad vykusi piligrimystė – jubiliejinės šventės tąsa.

Asmeninio archyvo nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“