Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika 

Dainų šventė – jau 90 metų

Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Birželio 28 dieną Kaune, Dainų slėnyje, prasidės Dainų šventės Lietuvoje 90-mečio minėjimas. Dainų dienoje dalyvaus apie 2770 dalyvių, kurie sudarys 80 chorų, atvykusių iš 27 Lietuvos miestų ir miestelių. Šventėje taip pat pasirodys 14 šokėjų kolektyvų. Renginio metu bus atliktos 35 dainos, kurioms diriguos 34 dirigentai iš visos Lietuvos, iš kurių pusė – kauniečiai. Jiems akomponuos Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Šventėje pasirodys ir choras „Kamer“ iš Latvijos. Pirmoji Dainų diena surengta 1924 metais Kaune, Parodų aikštėje. Joje dalyvavo 86 chorai ir apie 3000 dainininkų.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai liepos 2–6 dienomis Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Iš viso Dainų šventėje dalyvauja vidutiniškai 30 tūkstančių dalyvių – vaikų, moksleivių, jaunimo, suaugusiųjų ir vyresniojo amžiaus žmonių kolektyvai.

Paveldas

Atgyjantis dvaras

Bronius VERTELKA

Antano Smetonos dvaro rūmai

1934 metais, minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla. Tik kelias vasaras valstybės vadovas sugebėjo čia praleisti, nes 1940-aisiais, Lietuvą okupavus rusams, dvaras buvo nacionalizuotas. Pokaryje Užugiryje veikė tuberkuliozės gydykla, narkologinis dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas.

Tik 2012 metų gegužės 2-ąją, gavus finansavimą, Kauno UAB „Struktūra“ pradėjo dvaro restauravimo darbus. Apie tai, ką jau pavyko padaryti, pasakojo atsitiktinai Užugiryje sutiktas bendrovės techninis direktorius Vladas Petrauskas. Jis sakė, kad dvaro centrinių rūmų ir kumetyno restauravimui, šių pastatų aplinkos tvarkymui, inžinerinių tinklų tiesimui ir kitiems darbams išleista 5,6 milijono litų. UAB „Struktūra“ atliko bendrastatybinius darbus: padarė apdailą, perdengė stogus, nutinkavo fasadus, sudėjo langus, suklojo parketą.

Etnografija

Lietuvių tautinių šokių šventės išeivijoje – paskata išsaugoti lietuvybę

II Tautinių šokių šventė 1963 metais vyko Čikagoje, į ją susirinko daugiau kaip 1700 šokėjų

Jau rytoj Lietuvoje, Kaune, prasideda Dainų šventė, kuri po to tęsis Vilniuje visą savaitę, baigdamasi liepos 6-ąją Vingio parke. Dainų šventės turi ištakas Nepriklausomoje Lietuvoje. Jos vyko ir sovietinėje Lietuvoje su didele propagandine potekste. Tačiau tokia šventė, peraugusi į Lietuvių tautinių šokių šventę, vykdavo ir išeivijoje, o labiausiai – didžiausiame lietuvių emigrantų telkinyje – Čikagoje (JAV). Verta prisiminti šį emigrantams labai reikalingą renginį, padėjusį susitelkti svetimame krašte gyvenusiems tautiečiams.

1944 metais, Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos, maždaug 70000 lietuvių pasitraukė į Vokietiją. 1945 metais, karui pasibaigus, lietuviai buvo apgyvendinti įvairiose stovyklose. Čia prasidėjo lietuvių kultūrinis gyvenimas: įsteigtos mokyklos, gimnazijos, teatrai, chorai ir tautinių šokių grupės. 1948–1949 metais prasidėjo lietuvių emigracija į įvairias pasaulio valstybes. Didesni lietuvių židiniai susitelkė Kanadoje ir JAV. Dirbdami sunkų fizinį darbą, lietuviai nepamiršo kultūrinio: organizavo lituanistines mokyklas, tautinių šokių grupes ir chorus, atgaivino seną lietuvių tradiciją – išeivijoje ėmė rengti Dainų ir tautinių šokių šventes. Negalėdami palaikyti ryšių su giminėmis už Geležinės uždangos, jie bijojo prarasti savo kultūrinį paveldą – kalbą, muziką, šokius, papročius. Todėl iš karto ėmė kurti lietuviškas šeimas, steigti lituanistines mokyklas, kurti lietuviškas parapijas, organizuoti šokių, teatro, bei choralines grupes tam, kad išlaikytų savo paveldą gyvą atminty. Lietuviai ypatingai brangino dainas ir šokius. Ypač tautiniai šokiai jungė išeivius.