Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Istorija ir dabartis

Koplytstulpis dvaro sodyboje

Grupė renginio dalyvių Oginskių dvaro sodyboje, prie Rietavo krašto žmonių atminimui skirto koplytstulpio

RIETAVAS. Birželio 14 dieną prasmingais renginiais pagerbtas sovietmečio tremčių ir pokario rezistencijos aukų atminimas. Nuo ankstyvo rytmečio Laisvės aikštėje, prie savivaldybės įstaigų, organizacijų, privačių namų plevėsavo juodais kaspinais perjuostos vėliavos. Vidurdienį Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Rietavo parapijos klebonas kun. Antanas Gutkauskas kartu su kitais parapijos kunigais aukojo šv. Mišias, pasakė įsimintiną pamokslą. Klebonui pakvietus, buvo pakiliai sugiedotas Lietuvos himnas.

Po pamaldų jaunųjų Rietavo šaulių vedama eisena iš miesto aikštės Žemaitės gatve pasuko į Oginskių dvaro sodybą. Čia rytinėje Malūno tvenkinio pakrantėje, šalia Raudonųjų vartų alėjos, įvyko už Lietuvos laisvę žuvusių Rietavo krašto žmonių atminimui skirto koplytstulpio šventinimo iškilmės. Muziejaus iniciatyva pastatytą išraiškingą, daugiau nei 4 metrų aukščio ąžuolinį koplytstulpį pašventino kun. Paulius Jaraminas.

Apie žmonių vienybės, pilietiškumo ir atsakomybės reikšmę tolesniam Rietavo savivaldybės ir visos valstybės vystimuisi kalbėjo Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Minėjimą vedęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas išreiškė viltį, kad šis koplytstulpis primins ne tiktai į tolimąją šiaurę ar Sibiro platybes ištremtų Rietavo krašto žmonių likimus, bet ir tuos patriotus, kurie po karo žuvo partizaninėse kovose ar buvo nukankinti miestelio stribų, enkavedistų būstinėse. Jų palaikai, kaip žinia, buvo verčiami į duobes čia pat buvusių Oginskių rūmų dvaro sodybos tvenkinių pakrantėse, oranžerijų prieigose. Per prabėgusį nuo Atgimimo laikotarpį pavyko surasti ir kapinėse perlaidoti arti trisdešimties išniekintų patriotų palaikus. Direktorius pasidžiaugė, kad koplytstulpio šventinimo iškilmėse dalyvauja ne tiktai jaunieji Rietavo šauliai, Vacio Daukšos vadovaujami Rietavo politkaliniai ir tremtiniai, Sausio 13-osios brolijos Rietavo skyriaus atstovai drauge su skyriaus pirmininke Violeta Ledinauskiene, Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Aužbikavičius, bet ir Lauryno Ivinskio gimnazijos, Trečiojo amžiaus universiteto, Žemaičių kultūros draugijos Rietavo skyriaus atstovai. „Tokie minėjimai, – kalbėjo direktorius, – būtini mūsų pačių, o ypač jaunosios kartos atminties ir tapatybės formavimuisi, atsakomybės už tolimesnę Tėvynės istorijos raidą ugdymui“.

Koplytstulpį padirbinusiam Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus meistrui Antanui Šiupariui buvo įteikta puokštė rožių, prisiminta, kad koplytstulpio metalinį kryžių prieš porą dešimtmečių nukaldino šviesaus atminimo Rietavo krašto patriotas Jonas Aleksa, Rūpintojėlį ir nukryžiuotojo kančią iš ąžuolo išskaptavo kuklus rietaviškis tautodailininkas Vytautas Malakauskas.

Po to Gedulo ir vilties dienos minėjimas persikėlė į Rietavo kapines. Čia buvo padėtos baltų bijūnų ir rožių puokštės prie tremtinių paminklo – Sopulingosios motinos skulptūros, partizanų kapo kryžiaus. Buvo uždegtos atminimo žvakės ant netituluoto Lietuvos tremtinių Komijoje ambasadoriaus Algirdo Šerėno kapo, partizanų ryšininkų Vytauto Samsonavičiaus, Zuzanos Bitinienės kapų. Malda, gėlėmis, žvakėmis buvo pagerbtas ir neseniai amžinybėn išėjusių iškilių Rietavo krašto ir Lietuvos patriotų Veronikos Vasiliauskienės, Stepono Eigirdo atminimas.

Otilija Gricienė,
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus muziejininkė

Vyto Rutkausko nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“