Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Istorija ir dabartis

Ką byloja Musteikos kaimo kryžius

Rūta Averkienė

Minėjimo dalyviai prie Musteikos kaimo kryžiaus

Pačiame Lietuvos pakraštyje, visai šalia sienos su Baltarusija, pušynais apsisiautusiame Musteikos kaime stovi Atgimimo pradžioje pastatytas kryžius su liūdinčiu Rūpintojėliu ir lentelėje įrašytais žodžiais: „Broliai, Jėzaus Kristaus vardu maldauju Jus, kad visi vienaip sutartumėte, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties“. Šis kryžius pastatytas Musteikos kaimo vyrams, nužudytiems 1944 m. birželio 24 d. Jis liudija prieš 70 metų Joninių dieną Musteikos kaime įvykusią tragediją, kuomet sovietinių partizanų būrys, vadovaujamas Ivano Filinovo, nukankino ir nužudė keturiolika įvairaus amžiaus kaimo vyrų, sudegino beveik pusę kaimo sodybų.

Šiemet, minėdami tragišką sukaktį, Musteikos kaimo žmonės kaip ir kasmet tylūs ir susikaupę susirinko pasimelsti už nekaltai nužudytus savo artimuosius, gimines, kaimynus.

Istorija ir dabartis

Prisiminimai vedė į praeitį

ŠVENČIONĖLIAI. 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėję masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą iki šiol yra tarsi kraujuojanti žaizda, kasmet raginanti atsigręžti į vis labiau tolstančią praeitį. Švenčionėlių kultūros centre jau susiklostė tradicija iškilmingai ir originaliai paminėti šį skausmingą Lietuvos istorijos momentą. Birželio 14 dieną, šeštadienį, Gedulo ir Vilties dienos renginiams buvo skirtas tęstinis projektas „Kelias į praeitį“. Jis prasidėjo 11 val. Šv. Edvardo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Dovydas Grigaliūnas. Po to, nešant Lietuvos Respublikos vėliavą, eisena nužygiavo prie Švenčionėlių geležinkelio stoties, iš kurios prikimšti mūsų žmonių gyvuliniai vagonai dardėjo į atšiauraus ir tolimo Sibiro lagerius. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Švenčionių rajono filialo tarybos pirmininkas Vytautas Tautvaišas pažymėjo, kad buvo kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu pagaminti ir įrengti ant Švenčionėlių geležinkelio stoties pastato atminimo lentą. Juk Švenčionėliai buvo ne šiaip sau eilinė perkrovimo stotelė. Ši geležinkelio stotis visą trėmimų laiką veikė kaip sąstatų formavimo ir žmonių perkrovimo stotis, ji buvo svarbi vežant ne tik trėmimų, bet ir kitų žiaurių represijų aukas. Buvo atliktas didžiulis darbas, surinkta ir pateikta daug medžiagos, svariai prisidėjo Švenčionių rajono savivaldybė, paveldosaugos specialistai ir šiemet memorialinė lenta jau pakabinta ant stoties sienos perono pusėje, o birželio 14-osios renginyje buvo ir pašventinta, prie jos buvo padėtos ir degančios žvakutės.

Bendruomenėse

Atnaujinti bendruomenės namai

Rūta Averkienė

Pirmasis Subartonių bendruomenės pirmininkas Zigmas Kindaris ir dabartinė pirmininkė Ona Slaminienė

SUBARTONYS. Dešimtmetį švenčianti Subartonių kaimo bendruomenė gali džiaugtis sukakties proga gavusi puikią dovaną – atnaujintą bendruomenės pastatą. Pakvietę į džiugią atnaujintų bendruomenės namų atidarymo ir dešimtmečio šventę, subartoniškiai džiaugėsi, kad pagaliau turi jaukias patalpas, į kurias galės susirinkti įvairiomis progomis.

Šventinio renginio pradžioje simbolinę juostelę perkirpo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, Subartonių bendruomenės pirmininkė Ona Slaminienė, Varėnos krašto Vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas Alvydas Valeiša ir UAB „Varbitas“ statybos darbų vadovas Jonas Vaisieta. Atnaujintus bendruomenės namus pašventino Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Merkinės dekanato dekanas kun. dr. Robertas Rumšas. Drauge su Subartonių kaimo žmonėmis dailiai atnaujintomis bendruomenės patalpomis džiaugėsi ir sveikino Savivaldybės mero pavaduotojas, Varėnos VVG pirmininkas Alvydas Valeiša, Savivaldybės administracijos direktorius Algis Miškinis, Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra, kiti svečiai. Subartonių kaimo bendruomenės pirmininkė O. Slaminienė padėkojo visiems prisidėjusiems, kad ši buvusi parduotuvė taptų jaukiu bendruomenės židiniu. Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas linkėjo, kad į Subartonis sugrįžtų ta bendruomeniškumo dvasia ir entuziazmas, kurie sklandė pirmaisiais gyvavimo metais. Merkinės seniūnas G. Tebėra pasidžiaugė, kad veikli bendruomenės pirmininkė O. Slaminienė šį projektą sugebėjo įgyvendinti ir mažoje bendruomenėje. Jis pažymėjo, kad kiekvienas bendruomenei vadovavęs pirmininkas nuoširdžiai rūpinosi Subartonių kaimo reikalais. Per dešimtmetį bendruomenei vadovavo keturi pirmininkai: Zigmas Kindaris, Danutė Gaidukevičienė, Aušrelė Kibildienė ir dabartinė pirmininkė.

Bendruomenėse

Parapijiečius sukvietė bažnyčia

Bronius VERTELKA

Miežiškių klebonas kun. Rimantas Visockis (kairėje) sveikino kun. Antaną Zuloną Antaninių proga

VELYKIAI. Birželio 15-ąją čia vyko Šv. Antano atlaidai ir kraštiečių šventė. Atvykusius pasitiko 1940 metais statytas ir 2013 metais atnaujintas kryžius, stovintis kitoje kelio pusėje šalia Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios.

Vienas pirmųjų į Velykius automobiliu atvažiavo Antanas Žostautas iš Šeduvos. Dažnokai jis aplanko gimtinę, net turi susirašęs toliau gyvenančių savo tėviškėnų adresus. Žmogus mėgsta judėjimą, nesibaido darbo, todėl atrodo daug jaunesnis nei yra iš tiesų. Sakė, jog tam įtakos turi ir jo pasirinktas sveiko gyvenimo būdas. A. Žostautas prieš atlaidus dar aplankė artimųjų kapus Maženių kapinėse.

Prie bažnyčios rikiavosi vis kiti automobiliai. Į gimtąją parapiją atvyko žmonių iš Pasvalio, Panevėžio, kitų vietovių. Nemažai buvo iš Katinų – kaimyninės Uliūnų parapijos. Svetingai visus juos priėmė berželiais iškaišyta, išblizginta bažnyčia. Šv. Mišias aukojo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rezidentas kun. Antanas Zulonas. Jis sakė, jog Velykiuose jis nesilankė apie 50 metų, todėl džiaugėsi matydamas šventiškai atrodančius tikinčiųjų veidus ir išpuoštą šventovę. Šv. Mišių metu giedojo Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininko Manto Masioko. Kun. A. Zulonas pamoksle kalbėjo apie šv. Antaną, atskleidė jo gerąsias puses, kalbėjo apie žmonių susvetimėjimą, atjautos kito nelaimėje stoką, besaikį godumą, ragino tikinčiuosius arčiau pažinti Dievą. Pasak kunigo, svarbu parodyti Jėzaus veidą šalia esančiam žmogui, nes gyvenimas trapus, jis vis bėga ir bėga. Jeigu žmogus susimąstytų, kitaip gyventų, pamatytų kito žmogaus skausmą. „Ką galės toks parodyti nuėjęs į Dievo teismą? Kad nespėjo nudirbti meilės, kantrumo, aukos, gailestingumo darbų?“ – klausė kunigas.

Bendruomenėse

Turiningos Antaninės

Skulptūrą „Gyvybės medis“ šventino kun. Domingo Avellaneda Cabanillas

KRIKLINIAI. Birželio 14–15 dienomis kraštiečiai rinkosi į šventę. Pirmą dieną buvo švenčiamas mokyklos 90-metis. Kriklinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje šv. Mišias aukojo kun. Domingo Avellaneda Cabanillas. Po šv. Mišių aplankytas stogastulpis tremtiniams, kuris pastatytas bažnyčios šventoriuje, prie jo Gedulo ir Vilties dienai atminti uždegtos žvakės.

Prie mokyklos atidengtas mokyklos 90-mečiui skirtas atminties ženklas. Jį atidengė autorius – Jonas Tamulionis. Kriklinių bendruomenės pirmininkė Stanislava Beniulienė pakvietė kun. D. Avellanedą Cabanillą jį pašventinti. Buvo atidengtas bei pašventintas ir kitas gražus medžio kūrinys „Gyvybės medis“, jo autorius – Gražvydas Švaikauskas. Čia pirmininkė padėkojo asmenims, prisidėjusiems prie šio stogastulpio pastatymo, aplinkos tvarkymo.

Bendruomenėse

Filosofo šaknų įamžinimas

AGLUONĖNAI. Gegužės 16 dieną Lietuvininkų ąžuolyne, atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno iš žymiausių visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvainų kaime. Ta proga pasodinti keturi ąžuoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-ąsias gimimo metines šiemet minime, Kristijonui Donelaičiui, jo 300-osioms gimimo metinėms, Spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir ketvirtas – visiems, susirinkusiems į šventę.

Jono Čepo kaimo turizmo sodyboje vyko konferencija ,,XVIII amžiaus šviesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis“. Pranešimus skaitė profesorius Alvydas Jokubaitis, docentės Nerija Putinaitė ir Silva Pocytė.

Anot Agluonėnų seniūnijos seniūnės Laimos Tučienės, postūmį įamžinti Richardo Kanto atminimą krikštu davė prieš metus rajono laikraštyje „Banga“ pasirodęs mokslininkų Nerijos Putinaitės ir Alvydo Jokubaičio straipsnis, kuriame kalbama apie Imanuelio Kanto kilmę iš nedidelio ir jau beveik su Agluonėnais susiliejusio kaimo Kantvainų, kur dar XVII amžiuje gyveno ir užeigą „Verdenė“ laikė jo prosenelis Richardas Kantas.

Bendruomenėse

Padėkos diena

ŠAUKOTAS. Tradicinę čia vykusią Padėkos dieną padėkota šaukotiškiams, prisidėjusiems prie Šaukoto miestelio istorijos, pasidžiaugta miestelio ilgaamžiais, nuveiktais darbais, atidaryta nauja miestelio laidojimo sale. Tradicinės Šaukote vykusios Padėkos dienos iškilmės prasidėjo šventomis mišiomis Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčioje. Po šv. Mišių buvo atidaryti bei pašventinti naujieji Šaukoto miestelio laidojimo namai. Po patalpų apžiūros šaukotiškiai rinkosi į kultūros namus. Renginyje dalyvavo ir gausus būrys svečių: Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys, Savivaldybės administracijos specialistai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Radviliškio rajone specialistas Algimantas Balsys bei Nepriklausomos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Pokario partizanų pagerbimo komiteto pirmininkas Jaroslavas Banevičius. Susirinkusius į šventę pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys. Jis įteikė Radviliškio rajono savivaldybės mero padėkos raštus Adolfinai Balčiūnaitei ir Vytautui Žukauskui už ypatingus nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, Algirdui Adomaičiui – už visokeriopą paramą ir pagalbą Šaukoto kraštui, klebonui kun. Donatui Grabažiui – už nuoširdų sielovados darbą Šaukoto parapijoje, Petronėlei Šagždavičienei – už ilgametę visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Nepriklausomos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Pokario partizanų pagerbimo komiteto pirmininkas J. Banevičius A. Balčiūnaitei ir V. Žukauskui įteikė Laisvės kovų didžiojo kryžiaus apdovanojimus.

Bendruomenėse

Pasitiko vasarą

POCIŪNAI. Čia organizuota šeštoji vasaros atidarymo šventė. Renginys prasidėjo Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. Tomas Kedušis. Bendruomenės namų salėje surengta Mildos Barisevičiūtės rankdarbių paroda. Turi šventė ir savas tradicijas: pakeliama bendruomenės vėliava, dieną vyksta sporto varžybos, vaikai piešia ant asfalto, lauke ant laužo verdama žirnių sriuba, plovas, vakare – oficialioji dalis, koncertas, apdovanojimai, bendras vaišių stalas.

Bendruomenės pirmininkas Rolandas Kazimieras Sikorskis linkėjo gražios šventės. Nepasididžiavo ir šventės neaplenkė Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys ir Pakalniškių seniūnijos seniūnas Kęstutis Ulinskas. Meras patikino bendruomenės narius, kad rajono savivaldybė visada parems gražias bendruomenės iniciatyvas. Planuojama, kad jau kitais metais vietoj palapinės, kuri atstoja sceną, bus pastatyta vasaros estrada.

Istorija ir dabartis

Koplytstulpis dvaro sodyboje

Grupė renginio dalyvių Oginskių dvaro sodyboje, prie Rietavo krašto žmonių atminimui skirto koplytstulpio

RIETAVAS. Birželio 14 dieną prasmingais renginiais pagerbtas sovietmečio tremčių ir pokario rezistencijos aukų atminimas. Nuo ankstyvo rytmečio Laisvės aikštėje, prie savivaldybės įstaigų, organizacijų, privačių namų plevėsavo juodais kaspinais perjuostos vėliavos. Vidurdienį Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Rietavo parapijos klebonas kun. Antanas Gutkauskas kartu su kitais parapijos kunigais aukojo šv. Mišias, pasakė įsimintiną pamokslą. Klebonui pakvietus, buvo pakiliai sugiedotas Lietuvos himnas.

Po pamaldų jaunųjų Rietavo šaulių vedama eisena iš miesto aikštės Žemaitės gatve pasuko į Oginskių dvaro sodybą. Čia rytinėje Malūno tvenkinio pakrantėje, šalia Raudonųjų vartų alėjos, įvyko už Lietuvos laisvę žuvusių Rietavo krašto žmonių atminimui skirto koplytstulpio šventinimo iškilmės. Muziejaus iniciatyva pastatytą išraiškingą, daugiau nei 4 metrų aukščio ąžuolinį koplytstulpį pašventino kun. Paulius Jaraminas.

Istorija ir dabartis

Pivonijos šile – atminimo ženklai

Loreta EŽERSKYTĖ

Prie pašventinto kryžiaus suskambo choro „Tremtinys“ daina

Gegužės 17-ąją, minint Partizanų pagerbimo dieną, Pivonijos šile buvo pašventintas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Ukmergės skyriaus iniciatyva pastatytas naujas kryžius, iškilęs senojo vietoje. Po to kultūros rūmuose vyko vakaronė „Atmintis – tiltas į ateitį“.

Partizanų pagerbimo dienos iškilmės prasidėjo Pašilės šv. Barboros bažnyčioje. Parapijos klebonas kun. Rimantas Laniauskas šv. Mišias aukojo už žuvusius partizanus, gyvus ir mirusius tremtinius, politinius kalinius. Iš Pašilės automobilių kolona pasuko į Pivonijos šilą.

1989 metų vasarą ukmergiškiai sąjūdiečiai kartu su tremtiniais, politiniais kaliniais organizavo rezistentų, partizanų ir kitų Lietuvos gyventojų, nužudytų sovietmečiu, išniekintų ir slėptų įvairiose rajono vietose, perlaidojimą į Dukstynos kapines. Ukmergiškis tremtinys Zigmas Vašatkevičius mena, kad Pivonijos šile, nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose, buvo aptikti 57 partizanų palaikai. 38 nelaimėlių tapatybes pavyko nustatyti, o 19 nužudytųjų į kapą atgulė neatpažinti.