Svetainė
įkurta 2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE | Reklamos
kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius
prašome kreiptis į Redakciją |
|
Popiežius
Pranciškus: mafija ekskomunikuota Bažnyčia skatinama
dvasiškai kovoti prieš organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos blogį
Mindaugas BUIKA
| Fondo
Libera surengta mafijos aukų artimųjų protesto manifestacija Romoje |
Pinigų adoravimo stabmeldystė Laukiant
dar vieno pastoracinio popiežiaus Pranciškaus vizito pačios Italijos teritorijoje
(liepos 5 dieną, šeštadienį, jis aplankys Kampobaso arkivyskupiją ir Izernijos
vyskupiją Molizės provincijoje), svarbu pabrėžti, kad tokių kelionių geografijoje
Šventasis Tėvas pirmenybę teikia periferinėms, sunkiausių socialinių problemų
ištiktoms vietoms. Kampobaso, kurį netrukus aplankys Popiežius, ganytojas arkivyskupas
Džankarlas Marija Bregantinis (Giancarlo Maria Bregantini) kaip tik buvo parengęs
šių metų Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio Romos Koliziejuje meditacijas, kuriose
irgi palietė daug skaudžių šiuolaikinės visuomenės gyvenimo klausimų. Arkivyskupas
Dž. Bregantinis, kuris vadovauja Italijos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų,
teisingumo ir taikos komisijai, yra gerai žinomas Bažnyčios istorikas bei teologas
ir įvairių socialinių iniciatyvų sumanytojas, ypač mobilizuojant pilietinę visuomenę
kovai prieš organizuotą nusikalstamumą, Italijoje gerai žinomas mafijos struktūras. Didelio
atgarsio susilaukė jo knyga Maldos iššūkis mafijai, kurioje pabrėžiama, kad
nuolatinėje dvasininkų formacijoje turi būti akcentuojamas pastoracinis nusistatymas
prieš visas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos apraiškas kuriant naują
pranašiškos Bažnyčios veidą. Arkivyskupas Dž. Bregantinis yra žinomas kaip vienas
pirmųjų Italijos Bažnyčios hierarchų, kuris savo diecezijoje paskelbė viešą ekskomuniką
(atskyrimą nuo Bažnyčios) sunkius nusikaltimus padariusiems vietos mafijos nariams.
| |
Per tiesą į šviesą
Kun. Vytenis Vaškelis Kai
mūsų vidinis gyvenimas kasdien stiprinamas krikščioniškų knygų, straipsnių, ypač
Šventojo Rašto, skaitymu, mąstymu bei pasiryžimu pažintas tiesas vykdyti, tada
nejučiomis formuojasi tvirta mūsų motyvacijos kryptis visa, kas mums pučia bet
kokį melo burbulą, nedvejojant atmesti, o tai, kas veda į tiesą, palaikyti bei
puoselėti. Jei savo intelektą stimuliuosime skaitydami vien apie finansus, sodininkystę
ar sportą, būsime didesni šių sričių žinovai. Tačiau tai vargu ar mums padės tą
gyvenimo akimirką, kai reikės padaryti neatidėliotiną sprendimą atsisakyti paikos,
gundančios nusidėti minties. Be jokios abejonės, jei skirsime
daugiau laiko dvasinio gyvenimo ugdymui, suvoksime tiesą: kaskart tobulindami
savo mąstymo nuostatas, tobulinsime ir tikėjimo inspiruojamus ir motyvuotus savo
kasdieninius veiksmus. Teologas Mutzas rašė: Be tvirtų moralinių principų, kurie
kiekvienu momentu pristato valiai stiprių motyvų, mus parblokštų aistra, panašiai
kaip stipri srovė paglemžia ir nuneša į vandenį įmestą skiedrelę. Remdamiesi tvirtais
principais, pagrįstais giliu svarstymu, įstengsime nuslopinti ir ramiai suvaldyti
šėlstančią aistrą. Tvirti principai suteikia valiai griežtumo ir žaibiško veikimo
malonę ir tuo užtikrina pergalę. |
|
Prasmingas kunigystės 25-metis
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Kun. Virgilijus Liuima (dešinėje) bendrauja su
skapiškiete Aldona Kytriene | Garsios
Aukštaitijos krašto giminės Liuimų atstovas Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės
Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima gegužės 28 dieną minėjo kunigystės
25-metį. Šioje giminėje išaugo kunigai jėzuitai Antanas ir Pranas, vienuolė Elena.
Tai kun. Virgilijaus dėdės ir teta. Jų poveikis, kad ir netiesioginis laiškai
buvo labai svarbus būsimam kunigui. Mons. Petras Baltuška (1930 11 201954 09 122012 10 13)
yra sakęs, kad jei nebūtų giminėje taip ryškiai švietusi Kristaus šviesa, kažin
ar Virgilijus būtų atėjęs į kunigystę. Liuimų
giminė Liuimų giminę labiausiai išgarsino Virgilijaus dėdė
profesorius kun. Antanas Liuima SJ (1910 01 281942 05 132000 07 26) pirmasis
profesorius lietuvis Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1957), Lietuvių
katalikų mokslo akademijos (LKMA) akademikas (1959), Vytauto Didžiojo universiteto
Garbės daktaras (1992), Utenos miesto Garbės pilietis (1994), 1995 metais apdovanotas
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu, daug nuveikęs
Lietuvos mokslui ir kultūrai, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijoje: ilgametis
jos pirmininkas (19591992), vėliau Garbės pirmininkas (19922000), daug nuveikęs,
kad LKMA sugrįžtų į Lietuvą. 1940 metų sausio pradžioje išvykus studijuoti į Vakarus,
į Prancūziją, į Lietuvą leista atvykti tik 1989-aisiais (dalyvavo šv. Kazimiero
palaikų perkėlime (nuo 19551956 metų galėjo tik susirašinėti). |
|
Tėviškę saugo kunigo pašventinti kryžiai
| Kun.
Petras Purlys prie 2004 10 03 pašventinto kryžiaus | Jau
septintus metus iš sunkaus insulto pasekmių vaduojasi kun. Petras Purlys, paskutinę
tarnystę Dievui ir žmonėms atlikęs Ukmergės Švč. Trejybės parapijoje. Kai prieš
kelias savaites aplankėme kunigą, besigydantį Abromiškių reabilitacijos ligoninėje,
matėme jį sveikesnį: jis jau gerai vaikščioja pasiremdamas lazda, gerai supranta
visus jam sakomus žodžius, tik kalbėti dar sekėsi sunkiai. Gal dvi valandas nusivedęs
į gražų sanatorijos koridorių aiškino apie jo tėviškėje Aginčiuose pastatytus
tris kryžius. Prieš karą 48 gyventojus turėjusiuose Aginčiuose buvo septyni kryžiai.
Dabar, tik vieną gyventoją teturinčiuose Aginčiuose, stovi trys kun. Petro pastatyti
ir pašventinti kryžiai taip jis nori įamžinti tėviškės atminimą. Aginčių kaimas
anksčiau priklausė Ukmergės apskr. Balninkų valsčiui, o dabar Želvos seniūnijai.
Tai 2,5 km nuo parapijos centro Želvos nutolęs kaimas. 1922 metais jame gyveno
42 gyventojai, o 1997 metais liko tik šeši gyventojai, trys su Purlių pavarde.
Pernai lapkritį mirus kunigo Petro broliui Antanui, g. 1951 metais ir gyvenusiam
gimtajame kaime, jame teliko vienas gyventojas. |
|
Kauno arkivyskupijoje Kėdainių
dekanate Padėkota už meilės artimui
darbus
| Kėdainių
Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius ir Caritas
pirmininkė Malenija Pivorienė (dešinėje) tarp parapijiečių |
KĖDAINIAI. Birželio 15-ąją, sekmadienį,
Šv. Jurgio bažnyčioje, švenčiant Švč. Trejybės atlaidus, buvo paminėtos sovietinės
okupacijos ir tremties aukos. Parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius šv.
Mišių įžangoje priminė, kad okupantas pirmiausia naikino šviesiausius ir darbščiausius
Lietuvos žmones, uždraudė patriotines ir bažnytines organizacijas. Viena iš jų
Caritas. Kun. A. Stanevičius kvietė melstis ne tik už žuvusius tremtyje ar
kalėjimuose, visus kankinius ir kovotojus už Lietuvos laisvę, bet ir už jau mirusius
Caritas narius ir jų artimuosius. |
|
Kauno arkivyskupijoje Ukmergės
dekanate Kalvarijose
| Vyskupą
Kęstutį Kėvalą pasitinka vepriškiai, klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas
ir kunigai | Vepriai. Ši
vietovė garsėja 1846 metais įkurtomis ir kasmet per Sekmines maldininkų gausiai
lankomomis Kalvarijomis. Miestelio pietrytine dalimi nusitęsęs 5,5 km ilgio 35
stočių Kryžiaus kelias, žymimas koplytėlėmis ir vartais. Tai unikali vietovė
ir išskirtinis Kryžiaus kelias, nesikartojantis niekur kitur. Kryžiaus keliui
per Sekmines paprastai vadovauja vyskupas, tad ir šiemet birželio 8 dieną maldininkai
jo laukė. Iki tol pamaldos vyko įprasta tvarka. Klebonas aukoja Votyvą. Po jos
galingai sugriaudėjusi suvirpina neogotikinius Švč. Mergelės Marijos Rožančinės
bažnyčios skliautus baigiamoji giesmė vyriška sutartinė. Tai tie balsingi
vidurio Lietuvos vyrai, kurių giesmių ir dainų svetimoj bolševikinės imperijos
padangėj ilgėdavosi poetas Antanas Miškinis, netoli nuo čia gimęs ir augęs. Jis
sakydavo: Vyrai, truktelkit Čiulba ulba volungė. Mes, jaunimas, traukdavome
visa krūtine galingai, bet trumpai, nes ir tai buvo draudžiama imperijos pragaro
įsčiose. Tik dabar supratau, kodėl ilgėdavosi Antanas tų skambių balsingų vyrų
sutartinių tarp Psalmių kūrybinių pertraukų to pragaro devintajame rate. |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Šakių
dekanate Pagerbė kunigus
| Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio
klebonas kan. Donatas Jasulaitis kun. Sigitui Matusevičiui įteikė popiežiaus
Pranciškaus apaštalinį palaiminimą | ŠAKIAI.
Birželio 22-oji Šv. Jono Krikštytojo parapijai buvo ypatinga. Ji šventė
ne tik titulinius atlaidus ir Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmes (Devintines),
bet ir klebono kun. Sigito Matusevičiaus kunigystės 25 metų jubiliejų bei atsisveikino
su ketverius metus čia dirbusiu vikaru kun. Arminu Lukoševičiumi, kuris išleidžiamas
studijoms į Romą. Šv. Mišias koncelebravo abu kunigai. Šv. Mišių pabaigoje buvo
surengta Devintinių procesija, parapijos maldos grupės buvo paruošusios puošnius
altorius bažnyčios šventoriuje. Procesijoje drauge su parapijiečiais dalyvavo
ir Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis bei evangelikų
liuteronų parapijos klebonas kun. Virginijus Kelertas. Po pamaldų abu kunigai
buvo pasveikinti. Dekanas kan. D. Jasulaitis įteikė Šakių klebonui popiežiaus
Pranciškaus apaštališkąjį palaiminimą. Kunigus pagerbė ir jiems dovanų atnešė
Šakių rajono meras Juozas Bertašius, Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas
Klimaitis, Šakių seniūnijos, Varpo pagrindinės mokyklos ir Žiburio gimnazijos
atstovai, parapijiečių vardu sveikino gydytojas Vaidas Balčiūnas. Kun. V. Kelertas
kun. S. Matusevičiui padovanojo bizantiškąją ikoną. Poliklinikos atstovai buvusiam
vikarui, lankydavusiam ligonius ir aukodavusiam šv. Mišias ligoninės koplyčioje,
kun. A. Lukoševičiui padovanojo puodelį, kad gerdamas arbatą, prisimintų Šakius.
Sveikintojų eilėje buvo daugybė norinčių padėkoti už tarnystę abiems parapijos
kunigams. Kunigas Arminas pirmajam po šventimų savo klebonui kunigui Sigitui,
rūpestingai jį globojusiam ketverius metus, padovanojo stulą. Vikaras atsiprašė
šakiečių, jei netobulai jiems tarnavo. Po gausybės sveikinimų svečių laukė šventinė
agapė parapijos namuose. |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Šakių
dekanate Per Devintines lankėsi
vyskupas
|
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila teikia
Sutvirtinimo sakramentą. Kairėje kun. Artūras Sederevičius SJ |
PLOKŠČIAI. Birželio 22-ąją Švč. Mergelės
Marijos Vardo bažnyčioje per Devintinių iškilmę lankėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas
Norvila. Prieš prasidedant šv. Mišioms jis prašė gausiai susirinkusius maldininkus
pasimelsti už šios parapijos kleboną kun. Antaną Urbanavičių, kuris, kamuojamas
ligos, atsidūrė ligoninėje. Juk jei žmonės nuoširdžiai melsis ir prašys Dievo,
kad duotų sveikatos mylimam kunigui, Jis tikrai išklausys šias maldas. Šv. Mišias
drauge su vyskupu aukojo jo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir iš šios
parapijos kilęs Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Artūras Sederevičius
SJ, pastaruoju metu pavadavęs sergantį kleboną. Kadangi tą sekmadienį į bažnyčią
buvo susirinkę daug jaunų žmonių, priėmusių Sutvirtinimo sakramentą, todėl vyskupas
savo homilijoje pirmiausia kreipėsi į juos, kviesdamas mylėti savo parapiją ir
bažnyčią, stengtis sekmadieniais į ją ateiti. Vysk. R. Norvila kalbėjo apie sakramentų
svarbą kiekvieno kataliko gyvenime. |
|
Vilniaus arkivyskupijoje Švenčionių
dekanate Parapijos ir miesto šventė
| Švenčionių
klebonas kun. Vidas Smagurauskas pasitinka arkivyskupą Gintarą Grušą
(kairėje) | ŠVENČIONYS. Važiuodami
nuo Švenčionių link Ignalinos, ties Kurpių kaimeliu, matydavo seną, jau griūti
pradėjusį kryžių, kuris, pasak liudininkų, išstovėjo čia daugiau nei 80 metų.
Laiko ir gamtos išbandymų net ąžuolinis kryžius neatlaiko, tad jo vietoje Švenčionių
parapijos klebonas kun. Vidas Smagurauskas sumanė pastatyti naują, Švenčionių
Visų Šventųjų parapijos 600 metų sukakčiai skirtą, kryžių, kuris palydės išvykstančius
iš Švenčionių ir pasitiks atvykstančius. O kryžių padaryti patikėjo parapijiečiui
Jonui Diskai iš Mėžionių kaimo. Prieš pat jubiliejui skirtą šventę kryžius buvo
baigtas ir pastatytas senojo vietoje. Kaip sakė kryždirbys Jonas Diska, turėtų
stovėti ilgai, nes vietos, kur gali kauptis drėgmė, apsaugotos stogeliais. |
|
Etnografija Graži ir prasminga
Gegužinių pamaldų tradicija Vlada Čirvinskienė
|
Maldininkės Krinčino bažnyčios šventoriuje |
Gegužė pats nuostabiausias metas, kada gražiausiais
žiedais pražysta gamta, vaiskia žaluma pasipuošia laukai, sodai, miškai, miškeliai.
Girdėti nepakartojama gamtos muzika, kurios harmonijai nereikalingas bet koks
žmogaus įsikišimas. Viso pasaulio dirigentas yra Visagalis Viešpats. Jo pagalba
Atgimimo šventė vyksta ir žmonių sielose. Gegužė yra skirta
Švč. Mergelei Marijai. Visą mėnesį ją garbinome giedodami litaniją, į Švč. Mergelę
Mariją kreipėmės pačiais gražiausiais žodžiais, skambėjo pačios gražiausios giesmės.
Marijos mėnesį džiaugiamės jos išaukštinimu, jai suteiktomis malonėmis ir dėkojome
Viešpačiui, kad mums davė tokią Motiną. Gegužę Bažnyčia
pakvietė visus katalikus kas vakarą rinktis į parapijų bažnyčias, prie sodybose,
laukuose, pakelėse stovinčių koplytėlių, prie namuose papuoštų Švč. Mergelės Marijos
altorėlių, kaimo seklyčiose, ar net savo namuose Gegužinėms pamaldoms, liaudyje
dar vadinamoms Mojavomis. |
|
Vienijo giesmės Marijai
|
Klaipėdos rajono Dovilų etninės kultūros centro
folkloro kolektyvas su kun. dr. Sauliumi Stumbra | KLAIPĖDA.
Renginių ciklas Tradiciniai giedojimai jau penkeri metai kviečia miestelėnus
gaivinti autentišką katalikišką liaudies pamaldumą, palaikant savo krikščioniškąjį
tapatumą globalizicijos iššūkiuose. Gegužės 23-iosios pavakarę klaipėdiečiai ir
miesto svečiai rinkosi Klaipėdos etnokultūros centre į vakarą Tradiciniai giedojimai.
Mojavosgegužinės. Vakaro vedėjas ir idėjos bendraautorius
kun. dr. Saulius Stumbra sveikino vakaro dalyvius ir kalbėjo apie liaudiškąjį
pamaldumą, išryškindamas Švč. Mergelės Marijos kulto ypatumus. Šv. Jonas Paulius
II yra gražiausias pamaldumo Švč. Mergelei Marijai, pasivedimo jos motiniškai
globai ir nuolankaus pasitikėjimo pavyzdys, kalbėjo kunigas. Pamaldumas
Švč. Mergelei Marijai Lietuvoje buvo visada labai gyvas. Ypač Dievo Motinos globos
ieškodavo motinos, melsdamosi už savo vaikelius, juos paaukodamos Jos globai,
keliaudamos į garsias Marijos garbei skirtas šventoves, teigė etnologė dr.
R. Račiūnaitė-Paužuolienė. |
|
Pilietiškumo beieškant Valdas
Kilpys Vienas iš tų vyrų, ant kurio intelektinio bagažo
stovi konservatizmo pamatai Michaelas Oakeshottas yra pasakęs, kad tikrovė
pažini trimis būdais: teoriniu, praktiniu ir meniniu. Rašant praėjusios savaitės
politikos įvykių apžvalgą visada kyla dilema, kokiu gi metodu naudotis? Tai,
kas teoriškai lyg ir priimtina, praktiškai gali būti nemoralu, o žvelgiant meniškai,
visai subjektyviai vertinti reiktų. Mes laikysimės vidurio kelio taisyklės.
Štai sekmadienį vyko nemažai aistrų sukėlęs referendumas dėl žemės. Sunkoka suvokti,
kodėl į vieną krūvą buvo sumesti tokie skirtingi klausimai: apie žemės pardavimą
užsieniečiams ir referendumui rengti būtinų parašų skaičiaus. Viešai niekas taip
ir neatsakė, kodėl ir kieno buvo leista tai daryti. O kas, jei kitą kartą panorėjus
įteisinti gėjų santuokas, prie šio klausimo bus pridėtas dar vienas, sakykime,
apie būtinybę reikalauti tuoj pat atlyginti žalą už sovietinę okupaciją? Skamba
kvailai? Taip, bet kai turime precedentą, tai viskas įmanoma. Tai jaudina. Drįsiu
teigti, kad klausimas apie parašų skaičių, reikalingą surengti referendumui, buvo
svarbiausias. Ypač turint mintyje ir liepos 20 dieną NATO generalinio sekretoriaus
Anderso Fogho Rasmusseno padarytą pareiškimą apie tai, kad Rusijos žvalgybos agentūros
slapta dirba su Europos aplinkosauginėmis grupėmis, kurios agituoja prieš skalūnų
dujas. Maskva šias grupes finansuoja tam, kad Europos Sąjunga išliktų priklausoma
nuo rusiškų dujų. Lengvai organizuojami referendumai Kremliui yra reikalingi kaip
oras tai nenuginčijama tiesa. Tada ir suskystintųjų dujų terminalų nebereikės,
ir apie skalūnus pamiršime, ir šiaip būsime tokie ekologiški ir nepriklausomi,
kad nors prie plačios rusiškos širdies dėk. Jei vienas iš kandidatų į prezidentus
be vargo savo palaikymui surinko 108 000 palaikymo parašų, tai pabandykite įsivaizduoti,
ar jam būtų sunku surinkti 100 000 dėl Vilnijos krašto autonomijos? |
| |