Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Fotografijų parodoje – tapybinės vizijos

Benjaminas ŽULYS

Gintautas Skuodas. Senamiesčio kampelis

Gintautas Skuodas. Kauno rotušė

Gintautas Skuodas. Kauno panorama (žiema). Fotografija ant drobės, 51x130

Gintautas Skuodas. Vytauto bažnyčia

KAUNAS. Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje veikia kauniečio fotomenininko Gintauto Skuodo spalvotų meninių fotografijų paroda „Tapybinė vizija“. Parodos kuratorė – menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė (jos veiklos kryptis – fotoprojektai ir fotokritika). Ji susirinkusiems parodos lankytojams papasakojo apie menininko kūrybinio kelio pradžią, šių dienų ieškojimus, kurių nemaža dalis kaip tik atsispindi parodos ekspozicijoje.

G. Skuodas fotografijos srityje dirba daugiau nei 10 metų. Parodoje eksponuojami darbai iš miesto fotografijų ciklo, kuriame autorius fiksuoja gerai žinomus Kauno architektūros objektus, panoraminius vaizdus, senamiesčio gatveles, funikulierių, gatvių fragmentus. Menininkas fotografijose naudoja mišrią techniką. Gamtoje ar studijoje darytos fotografijos modernaus „teptuko“ (kompiuterinės planšetės) pagalba, išryškinant skirtingą stilių, sukuriant romantišką nuotaiką ir dvasią, paverčiamos į paveikslus. Darbai gali būti atlikti tapybiniu aliejaus, akvarelės ar pieštuko technikos stiliumi. Šiuo metu G. Skuodas kuria ir reklaminės fotografijos srityje. Autorius pamena, kad pirmasis jo fotoaparatas buvo „Smena 3 M“.

Parodoje eksponuojamos ant drobės atspaustos fotografijos dažnam žiūrovui iš pirmo žvilgsnio primena tapybos kūrinį. Panoraminiuose Kauno peizažuose fiksuojama Santaka skirtingais metų laikais, tad kitas spalvinis gamtinis fonas ryškina vis kitokią perspektyvą, kaitą, kuria kontrastą. G. Skuodo fotografijoje svarbus vaidmuo tenka spalvai. Iš pirmo žvilgsnio jo darbus norisi gretinti su spalvotu atviruku, tačiau tai – tik pirminis įspūdis, kuris itin greitai išsisklaido. Impresionistinis spalvų žaismas, subtilūs spalviniai niuansai, šviesos ir tamsos, šešėlių kaita suteikia fotografijoms mistinio paslaptingumo. Rūke, migloje ar vakaro prieblandoje paskendusi, kiek išblukusi pastato forma fotografijoje suabstraktėja, praranda realius kontūrus. G. Skuodo kuriama fotografinė intriga, netikėtas rakursas vilioja žiūrovą į dar nepažintą pasaulį. Autoriaus fokusuotas ar panoraminis žvilgsnis į pažįstamas Kauno erdves pateikia itin individualų miesto vaizdinį, kuriame svarbu ne tik fiksuoti istorinę erdvę, bet ir tapybinis štrichas, spalviniai niuansai, vedantys į, atrodytų, kasdienybėje pabodusio miesto vaizdo simboliką.

Pats menininkas pasidalijo mintimis apie savo pomėgį, kūrybinį gyvenimą. O jis gana įvairus ir savitas. Įdomu, kad Gintautas yra baigęs ne meno krypties, o tiksliųjų mokslų studijas, yra inžinierius elektromechanikas, tačiau menas jį nuolat traukė, domino. Į fotografiją jis atėjo ne iš karto. Pas dailininką Eugenijų Survilą jis lankė piešimo pamokas, manė, kad piešimas, tapyba bus jo didžiausias pomėgis. Bet taip neatsitiko. Daugiau nei prieš dešimt metų jis ėmė aktyviau domėtis fotografija. Kaip tik lankydamas piešimo pamokas pas dailininką, G. Skuodas perėmė daiktų piešimą plokštumomis, išmoko derinti spalvas, „matyti“ šviesos kritimą ant objektų. Tas pamokas jis kūrybiškai pritaikė fotografijoje.

Fotografijos meno žinovė G. Kuizinaitė prisiminė kai kuriuos menotyrininkės A. Narušytės pastebėjimus šiuolaikinėje fotografijoje. O ji rašė : „Miestas, jo architektūra, gatvių ir stogų tarsi brėžinys, geografija, istorija ir kasdienybė – neaprėpiami fotografijai. Bet tai – labai intriguojantis objektas. Galbūt todėl visi didieji Lietuvos miestai per pastaruosius dvidešimt metų sulaukė tų miestų fotografijos interpretacijų. Miestas, kuriame gyveni, pasidaro nuobodžiai pažįstamas – čia jau atmintinai žinai kone kiekvieną plytą, stulpą, dangų tarp namų. Eilinis miestietis nepastebi architektūros paminklų ypatumų. Bet menininkas tai mato, regi“. Tad ir G. Skuodas į daugelį objektų pro fotoaparato objektyvą žiūri savitu kūrėjo žvilgsniu. Jis šiuo atveju pasirinko savo gimtąjį miestą Kauną ir sostinę Vilnių. Ir viename, ir kitame yra ir dar bus ką parodyti.

Parodos ekspoziciją sudaro didelio formato spalvotos fotografijos, beje, atspaustos ne ant tradicinio fotografinio popieriaus, o ant drobės. Tai – sąsajos su tapyba. Menininkas sakė, kad tapyba, piešimas ir meninė fotografija tarpusavyje glaudžiai siejasi, vienas kitą papildo, tik dera tai suvokti, pastebėti. Autorius fiksuoja įvairius Kauno ir Vilniaus architektūros objektus – Kauno Vytauto ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčias, Rotušės rūmus, Aleksoto funikulierių, Perkūno namus, Vilniaus Šv. Onos bažnyčią, kitus šio miesto senamiesčio kampelius. Panoraminiuose Kauno peizažuose parodoma Kauno Santaka skirtingais metų laikais, tad besikeičiantis spalvinis gamtos fonas paryškina vis kitokią perspektyvą, kaitą.

G. Skuodo fotografijose daug reiškia spalva. Iš pirmo žvilgsnio jo darbus norisi gretinti su puošniu spalvotu atviruku, tačiau tai – tik pirmas įspūdis, kuris išsisklaido. Spalvų žaismas, spalviniai niuansai šviesos ir tamsos, šešėlių kaita suteikia fotografijoms mistinio paslaptingumo. Rūke, migloje ar vakaro prieblandoje paskendusi, kiek išblukusi pastato forma tarsi praranda realius kontūrus. Visa tai vilioja žiūrovą į nepažintą pasaulį, pastebi G. Kuizinaitė.

Beje, G. Skuodas dar žengia žingsnį ir į kitą kūrybinę erdvę. Jis yra ansamblio „Ave vita“ šokėjas. Repeticijos, koncertai, išvykos irgi atima marias laisvalaikio. Bet toks kūrėjo gyvenimas...

G. Skuodo fotoparodos neseniai eksponuotos ir galerijoje „Aukso pjūvis“, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje. Paroda Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje veiks iki liepos 31 dienos.

© 2014 „XXI amžius“