Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika

Krašto kryždirbių pėdsakais

Kalba Jonas Juodelis

ANYKŠČIAI. Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai vykdė projektą – organizavo kraštotyros ekspediciją „Anykščių krašto kryždirbių pėdsakais“.

Anykštėnai kraštotyrininkai tęsė menotyros dr. Jolantos Zabulytės prieš dvejus metus pradėtą Anykščių krašto lietų, kaltų geležinių, akmeninių kryžių bei įvairių tipų medinių paminklų fiksaciją ir tyrimą, duomenų apie kryždirbius ir jų sukurtus paminklus rinkimą. Ekspedicijos metu užfiksuoti Anykščių, Debeikių ir Viešintų seniūnijų kaimų kapinių, pakelių, sodybų kryždirbystės paminklai, jų įrašai, stengtasi nustatyti autorystę ir pastatymo intencijas, kontekstinius folklorinius motyvus.

Ekspedicijoje dalyvavo ir jaunieji kraštotyrininkai: Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro lankytojai – Neringa Dilytė, Kornelija Petronytė, Gabrielė Petronytė, Julita Strižiūnaitė, Paulius Strižiūnas, Augustė Aurylaitė – ir mokiniai iš Viešintų miestelio – Rūta Mordasaitė, Jokūbas Mameniškis, Karolis Selevičius ir Nedas Čirūna.

Kronika

Fotografijų parodoje – tapybinės vizijos

Benjaminas ŽULYS

Gintautas Skuodas. Senamiesčio kampelis

KAUNAS. Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje veikia kauniečio fotomenininko Gintauto Skuodo spalvotų meninių fotografijų paroda „Tapybinė vizija“. Parodos kuratorė – menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė (jos veiklos kryptis – fotoprojektai ir fotokritika). Ji susirinkusiems parodos lankytojams papasakojo apie menininko kūrybinio kelio pradžią, šių dienų ieškojimus, kurių nemaža dalis kaip tik atsispindi parodos ekspozicijoje.

G. Skuodas fotografijos srityje dirba daugiau nei 10 metų. Parodoje eksponuojami darbai iš miesto fotografijų ciklo, kuriame autorius fiksuoja gerai žinomus Kauno architektūros objektus, panoraminius vaizdus, senamiesčio gatveles, funikulierių, gatvių fragmentus. Menininkas fotografijose naudoja mišrią techniką. Gamtoje ar studijoje darytos fotografijos modernaus „teptuko“ (kompiuterinės planšetės) pagalba, išryškinant skirtingą stilių, sukuriant romantišką nuotaiką ir dvasią, paverčiamos į paveikslus. Darbai gali būti atlikti tapybiniu aliejaus, akvarelės ar pieštuko technikos stiliumi. Šiuo metu G. Skuodas kuria ir reklaminės fotografijos srityje. Autorius pamena, kad pirmasis jo fotoaparatas buvo „Smena 3 M“.

Kronika

Tautinis kostiumas vis madingas?

Daiva Červokienė

Parodos „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“ kūrybinė grupė: muziejininkės Genovaitė Varaneckienė, Eglė Raškovskienė, Bronė Staskonytė, Lina Ausiejienė, Alina Žemienė, Ona Danutė Aleknienė ir Eglė Žinienė (O. D. Aleknienė yra ir parodos kuratorė)

Vilnius. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“. „Mes apgavome savo lankytojus – eksponuojame ne autentiškus, o atkurtus kostiumus ir jie nieko neįtaria“, – atskleidė paslaptį Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, parodos, kuri veiks iki lapkričio 3 dienos, atidaryme.

Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkės, ilgą laiką kaupusios valstiečių aprangos pavyzdžius, tyrinėjusios tautinį kostiumą, 1992–1996 metais parengusios parodų ciklą „Lietuvių tautinis kostiumas“, ilgokai ieškojo galimybių, kaip jį paįvairinti ir praturtinti.

„Pasižiūrėjus į etnografinių ansamblių dalyvių aprangas kartais net apmaudu pasidarydavo – visų kostiumai vienodi ar labai panašūs. Moterys nei kažkada anksčiau, nei dabar nenori vilkėti taip kaip kita; to ir nebuvo. Tik tautiniai kostiumai dažniausiai atkuriami pagal išlikusius pavyzdžius, šįkart mes pasiryžome tai padaryti pagal muziejaus fonduose išlikusius audinių pavyzdžius, kad būtų didesnė įvairovė“, – sakė etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyra Lazauskaitė ir parodos dailininkė Giedrė Narbutienė.

Kronika

Kai pirmosios nuotraukos – tarsi pirmoji meilė

Bronius VERTELKA

Fotomenininkas Romualdas Požerskis Panevėžio fotografijos galerijoje

PANEVĖŽYS. Bendra Romualdo Požerskio ir Andrejaus Granto fotomeno paroda „LT/LV“ – vienas iš Panevėžio – Lietuvos kultūros sostinės – renginių, skirtų Pabaltijo valstybėms. Jos atidarymas vyko miesto Fotografijos galerijoje birželio 11-ąją. Savo darbus čia pristatė R. Požerskis – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų ir aktyviausių parodų Aukštaitijos sostinėje autorių. 1993 metais, kai buvo atidaryta fotografijos galerija, veikė ir jo kūrybos paroda „Atlaidai“. Parodoje „LT/LV“ pateikti vaizdai iš Latvijos, keliaujant nuo Būtingės iki Liepojos. R. Požerskis maždaug trečdalį savo gyvenimo praleido Latvijoje. Nidos kaimelyje jis turi sodybą ir žemės sklypą, todėl jam kelionė pajūriu buvo ir įdomi, ir patraukli. „Čia žmonės kaip ir Lietuvoje. Jeigu nekalbėtų latviškai, tai jausčiausi kaip Lietuvoje. Ir tarpusavio santykiai vienodi. Čia nepajusi egzotikos kaip lyginant Kiniją su Indija“, – vaizdžiai, kartais įterpdamas žiupsnelį humoro, kalbėjo garsusis fotomenininkas. Anot jo, Nidos kaimelis unikalus tuo, kad čia gali susikalbėti lietuviškai. Jeigu ne lietuviai, kaimelis būtų visiškai išnykęs. Mūsų tautiečiai restauruoja namus, perdengia jų stogus. Nuo Lietuvos sienos iki kaimelio – apie du šimtai metrų. Prieškariu čia buvo pastatyti Latvijos ir Lietuvos pasienį žymintys stulpai. Įsisiautėjus uraganui Anatolijus, latviškas buvo išneštas į jūrą, lietuviškas tebestovi. Germanas, kurį lietuvis fotomenininkas įamžino fotojuostoje, buvo paskutinis Nidos gyventojas. Tuo metu jis ruošė tinklus žvejybai. Turėjo jis žmoną, bet ši, semdama vandenį iš šulinio, kažkaip į jį įkrito ir nuskendo. Po kurio laiko į Amžinybę iškeliavo ir Germanas.

Kronika

Nuotraukos miestui

KELMĖ. Gegužės 22 dieną Krašto muziejuje atidaryta fotografijų paroda „Kelmei 530“. Parodoje pristatyti 28 autorių, dalyvavusių konkurse, darbai. Tai – prieš kelis mėnesius Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos mokinių fotostudijos, Kelmės krašto muziejaus ir laikraščio „Kelmiškiams“ paskelbto konkurso rezultatas. Fotografijų parodą atidarė fotografas, „Aukuro“ pagrindinės mokyklos mokytojas, mokinių fotografijos studijos vadovas Valentinas Lukonas, dalyvius sveikino Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, laikraščio „Kelmiškiams“ redaktorė Monika Žukauskaitė, „Aukuro“ pagrindinės mokyklos direktorė Asta Zavadskienė, Kelmės seniūnijos seniūno pavaduotoja Irina Petkevičienė, kiti svečiai. Parodos dalyvių ir organizatorių pasveikinti atvyko Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius. Parodos dalyviai apdovanoti prizais ir padėkomis. Paroda muziejuje veiks iki rugpjūčio 1 d.

Kronika

Apie keturias dienas Maidane

Vilnietis fotožurnalistas Leonardas Skirpstas Kijeve

UKMERGĖ. Maidan Nezaležnosti – taip ukrainietiškai vadinasi Kijevo Nepriklausomybės aikštė, arba Maidanas, pastaraisiais mėnesiais prikaustęs pasaulio visuomenės dėmesį. Keturias dienas su fotoaparatu čia praleidęs vilnietis fotožurnalistas Leonardas Skirpstas savo darbų parodą taip ir pavadino: „Keturios dienos Maidane“. Paroda, pabuvojusi Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) klube, atkeliavo į Ukmergės kraštotyros muziejų. Ekspozicijos atidarymo metu autorius prisipažino, jog ruošiantis į Ukrainą, sunkiausia buvo įtikinti šeimą, kad ši išvyka nebus pavojinga, kad jam niekas negresia ir artimieji gali būti ramūs tarsi išlydėdami Leonardą į eilinę kelionę, tarkime į Tailandą, Indoneziją ar kitą egzotišką šalį, kurių jis aplankęs daugybę ir vienas, ir su šeima.

Kronika

Niekieno žemėje

KAUNAS. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2) veikia Karaliaučiaus kraštui skirta Leonardo Surgailos fotografijų paroda „Niekieno žemė“. Nuo 1996 metų L. Surgaila fotografo kelią tęsia emigracijoje – JAV. Per pastaruosius 18 metų jis pelnė ne vieną apdovanojimą (Prancūzijos „Grand Prix“, Čikagos meno gildijos „Award of Excellence“), rengė personalines parodas Čikagoje, Paryžiuje, Vilniuje ir Kaune, dalyvavo įvairiuose projektuose. Prieš emigruodamas menininkas paskutinę fotografijų parodą surengė Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, todėl simboliška, kad trumpam sugrįžęs į gimtąjį miestą vėl susitiks su čia atidaromos jo parodos lankytojais.

L. Surgaila, sekdamas tėvo pėdomis, pradėjo fotografuoti būdamas penkiolikos. Vėliau kilo noras pažvelgti per fotoaparato objektyvą į Karaliaučiaus kraštą, tačiau tik nuo 1988 metų, kai sovietinė valdžia jau nebedraudė čia lankytis ir fotografuoti bei filmuoti (žinoma, gavus leidimą), prasidėjo kūrybiniai ieškojimai. „Apsiginklavęs dokumentais, leidžiančiais fotografuoti ir filmuoti, pradėjau dažnas „ekspedicijas“ į šį pamirštą ir suniokotą kraštą, nežinodamas, ką rasiu, ir kaip mane priims vietiniai“, – prisimena menininkas. Tokių išvykų rezultatas – sukaupta viena didžiausių šio krašto nuotraukų ir vaizdo įrašų kolekcijų. Dalis medžiagos – kasdieniai ir nesumeluoti gyventojų portretai, netikėtu kampu užfiksuotos architektūros detalės, kraštovaizdis ir gamta – pristatoma parodoje. Anot autoriaus, po 20 metų atėjo laikas šias nuotraukas „iškasti“ iš archyvų ir pažiūrėti į jas kitu kampu. Bibliotekoje fotografijos bus eksponuojamos iki liepos 26 dienos.

Kronika

Nespalvotos ir spalvotos dienos

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Kiekvienas menininkas turi savitą kūrybos braižą, kylantį iš savo požiūrio į gyvenimą, žmones, gamtą, reiškinių visumą. Tuo jis išsiskiria iš kitų kūrėjų, esančių greta ar toliau. Tokia kūrėja yra panevėžietė fotomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė. Ji žinoma kaip nespalvotos fotografijos kūrėja, peizažuose, urbanistiniuose etiuduose ir portretuose improvizavusi visais įmanomais baltos ir juodos spalvos pustoniais, žaidusi grafinėmis formomis ir tik retsykiais neatsispyrusi spalvai.

Neseniai Kauno fotografijos galerijoje buvo surengta M. Šileikaitės-Čičirkienės darbų paroda „...Iš spalvotų dienų“. Tai jau 61-oji šios menininkės autorinė paroda. Ji savo darbus eksponavo daugelyje Lietuvos miestų, miestelių bei Suomijoje, Danijoje, kitose šalyse. „Kiekviena nugyventa savaitės diena paženklinta kuria nors spalva, atspindinčia mūsų išgyvenimus, potyrius, lygiai kaip ir kiekviena akimirka turi savy tam tikrą emocinį spalvinį krūvį“, – sako menininkė. Po to priduria: „Anksčiau maniau, kad savo pasaulio sampratą galiu perteikti tik juodai balta fotografija, nuogąstavau, kad spalvos neleis išgryninti minties. Tačiau ilgainiui supratau, kad jos neįspaudė manęs į rėmus, o priešingai, atvėrė naujas saviraiškos erdves“. Ir tikrai, naujoje savo parodoje menininkė nustebina žiūrovą netikėta raiška.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis –
Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19, 21, 25)

Didžiai Gerbiamas,

Širdingai sveikiname. Ačiū už laišką, kurį perdavė p. A. Laurinčiukas. Nelabai su juo esu pažįstamas, tik tiek, kad kartu buvome į rašytojų sąjungą priimti, 1971 m. tai pasisveikiname eidami pro šalį. Bet laiško nuėjau, geras žinias malonu gauti.

Sako jis man – atplėšk, dolerių tikriausiai įdėta! Sakau, dolerių ir neprašau, ir jų nėra įdėta, yra svarbesnių dalykų už dolerius, o laiškų neplėšau prie kitų akių, nes jie man rašyti.

Atmintis

Atminties skraistę atvėrus

Šv. Mišiomis ir knygų pristatymu pagerbtas kun. dr. Juozapas Čepėnas

Vitalija Kazilionytė

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojamos šv. Mišios Kristinos Balčiūnaitienės nuotrauka

Tebūnie atminties šviesa. Tokie žodžiai tvyrojo visą filosofui, teologui, rašytojui, kaliniui, kunigui Juozapui Čepėnui skirtą Atminties dieną. Į Pasvalį tądien suvažiavo jį pažinoję, su juo bendravę, besirūpinantys jo atminimo įamžinimu garbūs svečiai: sūnėnas, Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios altaristas kun. Juozas Čepėnas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios altaristas kanauninkas Vladas Rabašauskas, architektas prof. Jonas Minkevičius, buvęs Pasvalio dekanas kanauninkas Vytautas Masys su sūnėnu Virginijumi Penkausku, Pakruojo dekanas kun. Ričardas Rutkauskas, buvęs Pušaloto klebonas kun. Albinas Pipiras. Kartu su visais pagerbti dėdės atminimo atvyko ir sūnėnas Povilas Čepėnas su žmona Elena ir sūnumi fotomenininku, gamtininku Kęstučiu.