Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Kai pirmosios nuotraukos – tarsi pirmoji meilė

Bronius VERTELKA

Fotomenininkas Romualdas Požerskis Panevėžio fotografijos galerijoje

PANEVĖŽYS. Bendra Romualdo Požerskio ir Andrejaus Granto fotomeno paroda „LT/LV“ – vienas iš Panevėžio – Lietuvos kultūros sostinės – renginių, skirtų Pabaltijo valstybėms. Jos atidarymas vyko miesto Fotografijos galerijoje birželio 11-ąją. Savo darbus čia pristatė R. Požerskis – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų ir aktyviausių parodų Aukštaitijos sostinėje autorių. 1993 metais, kai buvo atidaryta fotografijos galerija, veikė ir jo kūrybos paroda „Atlaidai“. Parodoje „LT/LV“ pateikti vaizdai iš Latvijos, keliaujant nuo Būtingės iki Liepojos. R. Požerskis maždaug trečdalį savo gyvenimo praleido Latvijoje. Nidos kaimelyje jis turi sodybą ir žemės sklypą, todėl jam kelionė pajūriu buvo ir įdomi, ir patraukli. „Čia žmonės kaip ir Lietuvoje. Jeigu nekalbėtų latviškai, tai jausčiausi kaip Lietuvoje. Ir tarpusavio santykiai vienodi. Čia nepajusi egzotikos kaip lyginant Kiniją su Indija“, – vaizdžiai, kartais įterpdamas žiupsnelį humoro, kalbėjo garsusis fotomenininkas. Anot jo, Nidos kaimelis unikalus tuo, kad čia gali susikalbėti lietuviškai. Jeigu ne lietuviai, kaimelis būtų visiškai išnykęs. Mūsų tautiečiai restauruoja namus, perdengia jų stogus. Nuo Lietuvos sienos iki kaimelio – apie du šimtai metrų. Prieškariu čia buvo pastatyti Latvijos ir Lietuvos pasienį žymintys stulpai. Įsisiautėjus uraganui Anatolijus, latviškas buvo išneštas į jūrą, lietuviškas tebestovi. Germanas, kurį lietuvis fotomenininkas įamžino fotojuostoje, buvo paskutinis Nidos gyventojas. Tuo metu jis ruošė tinklus žvejybai. Turėjo jis žmoną, bet ši, semdama vandenį iš šulinio, kažkaip į jį įkrito ir nuskendo. Po kurio laiko į Amžinybę iškeliavo ir Germanas.

R. Požerskis Baltijos pakrantėje, kur fotografavo, pamatė nemažai nuostabių dalykų. Liepojos miestas unikalus trim aspektais: jame daugiausia Europoje išlikusių kurortinių dviaukščių ir triaukščių medinių pastatų. Karo metu Liepoja nebuvo sugriauta. Vienas jos rajonas, kur kadaise buvo įsikūrę sovietiniai kareiviai, dabar atrodo labai nykiai: pastatai – be langų ir durų. Ir trečias aspektas – šiaurinėje miesto dalyje, prie jūros, stūkso milžiniški, dar caro laikais statyti fortai.

Jūrmala Ciems yra prie jūros, bet čia nematyti nė vieno žmogaus. Netoli ganosi vieninteliai Europoje laukiniai arkliai, kurių negalima nei šerti, nei liesti. Žmogų, kuris save laiko ūkininku, bet jį maitina jūra, R. Požerskis fotografavo įsisiūbavus Baltijos bangoms.

Įspūdžius, vykdant šį projektą, R. Požerskis perteikė kaip nuoseklų pasakojimą. Apie savo gerai pažįstamą kolegą, latvį A. Grantą, kuris fotografavo Lietuvoje, atsiliepė tiktai teigiamai. Jo darytos nuotraukos – kaip mažos novelės, jos be juodo dangaus, mažiau dramatiškos nei R. Požerskio. Kaune gyvenančio fotomenininko darbai – mažytės istorijos, jose ieškota išbaigtų formų.

R. Požerskis fotografuoja su „Sony“ kamera. O lengviausia, anot jo, fotografuoti su „muiline“ ar su telefonu. Fotografuoti nebėra lengva ir paprasta. Turi gauti fotografuojamo vaiko ir jo tėvų sutikimą. Atsirado tokia kliūtis, vykstant tarptautiniam fotomenininkų plenerui Prancūzijoje. Ten fotografavo mažo miestelio gyventojus. Atrinktas jų nuotraukas sudėjo į parodą. Užsukusi kažkokia moteris pasiteiravo, ar turi tam leidimą. Kadangi jo neturėjo, „subyrėjo“ ir pati paroda.

Klasikinės fotografijos atstovu save laikantis R. Požerskis sakė, jog atspaudžiant nuotraukas ant popieriaus prireikia dirbti tris dienas, išjungus telefoną ir atsiskyrus nuo viso pasaulio. Antrąją dieną padarytos nuotraukos būna geriausios.

Rugpjūtį turi būti atidaryta R. Požerskio darbų paroda Maskvoje, skirta jo 40 metų kūrybos sukakčiai paminėti (prieš tiek laiko jis surengė savo pirmąją parodą). Ji turėtų veikti brolių Liumjerų galerijoje ir vadintis „Didysis formatas“ („Bolšoj format“). Pasirašant labai sudėtingą sutartį turėjo dalyvauti du advokatai. Pusė parodos darbų – pirmų arba antrų metų fotografavimo nuotraukos. „Pirmosios nuotraukos – kaip ir pirmųjų metų meilė, yra stipriausia. Per pirmuosius 4–5 metus galima padaryti pačius geriausius darbus, įsitvirtinti“, – įsitikinęs R. Požerskis. Šiuo metu jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius. Garsusis kaunietis intensyviai fotografuoja, daug keliauja po pasaulį.

R. Požerskį fotografijos galerijoje sveikino ir gėlių puokštę nuo miesto mero įteikė Panevėžio savivaldybės kultūros ir meno skyriaus vyresnioji kultūros renginių specialistė Lina Zupkaitė. Geros kloties ir naujų sumanymų kūryboje garbingam svečiui linkėjo Fotografijos galerijos vadovė Marija Čičirkienė, fotomenininkai.

Autoriaus nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“