Klausimai Aukščiausiajam Teismui Eglės Kusaitės byloje
Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą išteisinti klaipėdietę Eglę Kusaitę dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Rusijos kariniame objekte Čečėnijoje. Generalinė prokuratūra prašo, kad neva dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų būtų panaikintas išteisinamasis Apeliacinio teismo nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
E. Kusaitė buvo išteisinta š. m. balandžio 4 d., taigi prokuratūra galėjo kasacine tvarka skųsti šį nuosprendį iki liepos 4 dienos. LAT skelbia, kad skundą gavo liepos 10 dieną. Labai tikėtina, kad, siekdama išsaugoti mundurą, Generalinė prokuratūra sprendimą dar skundė, tačiau dėl procedūrinio pažeidimo tikėjosi, kad skundas bus atmestas, nebereikės aiškintis dėl jos pačios procedūrinių pažeidimų.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad E. Kusaitės veiksmai buvo žinomi Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau toleruoti viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija.
E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Mergina teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą.
Iš žiniasklaidos žinoma, kad E. Kusaitė, dar nepilnametė, pateko į VSD globą, kuri prilygo nusikalstamai provokacijai tapti teroriste, naudoti antiteroristinei veiklai skirtas lėšas, sau priskirti antiteroristinės veiklos nuopelnus. VSD, nederinusi su atitinkamomis tarnybomis, bendradarbiavo su Rusijos FSB, jos atstovams Lietuvoje leido tardyti kaltinamąją.
Penkeri metai praėjo nuo E. Kusaitei pateiktų kaltinimų, byla akivaizdžiai subliuško, tačiau išlieka klausimai:
1) ar Valstybės saugumo departamentas drauge su Prokuratūra Eglės Kusaitės gyvenime nevykdė nusikalstamos veikos provokacijų;
2) kiek ir kokių procedūrinių pažeidimų jos byloje padarė minimos institucijos;
3) kokia materialinė ir moralinė žala padaryta teisiamajai.
Jei LAT imtųsi nagrinėti ir duoti atsakymą į šiuos klausimus, būtų vaisingai baigta prilygstanti Lietuvos pilietės terorizavimui byla, duota gera pamoka teisėsaugos institucijoms.
Algimantas Zolubas
© 2014 XXI amžius
|