|
Mirė partizanas Saugas
Liepos 31 dieną Birštone po sunkios ligos mirė Juozas Raklevičius, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanas Saugas, karys savanoris, 1951 metais partizanų Vadovybės apdovanotas Trečio laipsnio Kovos Kryžiumi, 2006 05 06 Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 612 Vyčio Kryžiaus Ordino Komandoro Kryžiumi, kitais pasižymėjimo ženklais (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Partizanų Žvaigžde, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir kitais).
J. Raklevičius gimė 1930 metais Butrimonių valsčiuje, Griškonių kaime, stambių ūkininkų šeimoje. Jam dar nesulaukus nė metukų, mirė tėvas. Po tradicinio gedulo mama ištekėjo už kito vyro Karpiaus, kuris tapo patėviu ir globėju. 1940 metais prasidėjus okupacijai, šeimai, kaip buožėms, bolševikiniai valdininkai skyrė ypatingą dėmesį, bet ištremti nespėjo. Bolševikams reokupavus Lietuvą Juozo patėvis Karpius pasitraukė iš legalaus gyvenimo ir su kitais artimaisiais Butrimonių apylinkėse organizavo partizanų būrį. Juozas tapo pagrindiniu šio būrio ryšininku ir jaunuoju partizanu, nes esant poreikiui reikėjo dalyvauti operacijose su ginklu rankose. Jo gyvenimas tapo pusiau legalus, nes buvo momentus, kai jis gyveno namuose arba partizanų būryje.
Žuvus būrio vadui Karpiui, jo šeima per didžiąją 1949 metų tremtį buvo išvežta į Sibirą, tačiau Juozo Raklevičiaus pavardės prie tremiamos Karpių šeimos narių pavardžių nebuvo, todėl jis nebuvo paieškomas kaip pasitraukęs nuo tremties. Visos represijos buvo nukreiptos į Karpiaus šeimos narius, o J. Raklevičius, kaip turintis kitą pavardę, buvo užmirštas. Visiems Juozo šeimos nariams tapus tremtiniais, jis tapo nuolatiniu Dzūkų rinktinės partizanu slapyvardžiu Saugas. Turinčiam didelę ryšininko ir partizano patirtį jam buvo skiriamos ypač atsakingos užduotys. Įsakymo tvarka jam buvo pavestas ryšio palaikymas tarp Dainavos ir Tauro partizanų apygardų štabų. Šias užduotis vykdant reikėjo dažnai susikauti su okupacinėmis pajėgomis ir tik tada pasiekti tikslą. 1951 metais už sėkmingą šių užduočių vykdymą Partizanų Vadovybės buvo apdovanotas trečio laipsnio Kovos kryžiumi. J. Raklevičius partizanas Saugas ėjo jam pavestas pareigas iki buvo sunaikinta Dainavos apygarda ir jos padaliniai. Juozas buvo laimės kūdikis ir šį kartą, nes jo, kaip partizano, pavardė nebuvo pakliuvusi į okupantų specialiųjų tarnybų nagus žuvę nekalbėjo, pakliuvę nelaisvėn sužeistieji neprasitarė. Juozas išlaikė anksčiau įgytą pasą ir kitus dokumentus, todėl nekilo problemų kitoje vietovėje pereiti į legalų gyvenimą. Jis ėjo įvairias pareigas kelių priežiūros tarnyboje, melioracijoje ir kitose organizacijose. 1957 metais vedė Dalią, šeimoje gimė dukros Rasa ir Jurgita. Sąjūdį sutiko dirbdamas Birštono miesto vandentiekio tarnybos vadovu. Aktyviai įsijungė į valstybinių institucijų kūrimo darbus Lietuvos Šaulių sąjungoje, Birštono ir Prienų Tėvynės Sąjungos skyriuose, LLKS Tauro apygardos skyriuje. Buvo renkamas Birštono miesto savivaldybės tarybos nariu. Aktyviai dalyvavo šių organizacijų veikloje bei paminklų partizanų žūties ir užkasimo vietose statyboje ir priežiūroje. Puoselėjo tolimesnius planus šiose srityse iki paskutinių gyvenimo dienų.
Tebūnie didvyriui lengva Tėvynės žemė, kurią negailėdamas savo gyvybės jis gynė nuo okupantų!
Liūdi bendražygiai ir artimieji.
Petras Girdzijauskas,
Laisvės kovų dalyvis
© 2014 XXI amžius
|