Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Sušildyti tėvišku dvasingumu

Dusetiškiai Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje kartu su jos klebonu kanauninku Deimantu Brogiu, savo klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku bei jo kurso draugu kun. Petru Kražausku

Vos saulei patekėjus, leidomės į buvusią laikinąją sostinę – Kauną. Kelionės tikslas – piligriminis, maldingas ir rekreacinis. Kad Dievas mus laimintų kelionės metu, meldėmės, kalbėjome rožinį, giedojome prašydami Mergelės Marijos globos.

Pirmas sustojimas – Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, kurioje maloniai priėmė jos klebonas, Aleksoto dekanas kan. Deimantas Brogys ir mūsų klebono kan. Stanislovo Krumpliausko kurso draugas kun. Petras Kražauskas. Šv. Mišias aukojo visi trys kunigai, dėkodami Dievui už ten dirbusius kunigus ir seseris vienuoles kazimierietes bei artimiausius žmones, kurie padėjo ir formavo būsimų kunigų ateitį. Mūsų klebonas Stanislovas pasakė pamokslą, prisiminė ten dirbusių kunigų dvasingumą ir gražų pavyzdį kunigystės gyvenime, dėkojo už materialinę pagalbą seselėms vienuolėms kazimierietėms, kurios buvo dažnos viešnios kunigų seminarijoje, ypač egzaminų metu. Baigę kunigų seminariją ir gavę kunigystės šventimus, atsilygindami joms už motinišką globą, aukojo šv. Mišias jų privačiuose namuose, kuriuose buvo ligonių: kai kurios negalėjo vaikščioti, buvo prikaustytos prie ligos patalo, bet spindėjo dvasingumu. Savo kančias, ligas aukojo už kunigus, už Bažnyčią, nes sovietų laikais vienuolės kazimierietės buvo išvarytos iš Pažaislio vienuolyno ir gyveno Panemunėje privačiuose namuose – pogrindyje.

Kas stiprina moralinę sveikatą

Klebonas kan. Egidijus Zulcas bei Teresė ir Arūnas Glodeniai su Šventosios Šeimos ikona

2014-ieji metai paskelbti Šeimos metais. Kuo jie turėtų būti ypatingi ar išskirtiniai? Kas per tuos metus turėtų pasikeisti? Kyla visokių klausimų. Dabar toks laikas, kai tradicinė šeima patiria įvairiausių išbandymų. Todėl atsigręžimas į ją turėtų leisti pamatyti didžiausias šeimos problemas, atverti tai, kas skauda, o kartais ir leisti pasidžiaugti tuo, kas gražu, gera, kuo norima pasidalinti su visais. Vyskupų Konferencijai paskelbus Šeimos metus, Lietuvos bažnyčios aktyviai įsijungė į šią programą. Vyksta įvairiausi renginiai: konferencijos, seminarai, šventės, nepertraukiamos Švč. Sakramento adoracijos. Visa tai skirta šeimai, jos dvasinei, moralinei sveikatai stiprinti.

Akmenės Šv. Onos bažnyčios bendruomenė irgi įsijungė į šių renginių ciklą. Jau vyko nenutrūkstama Švč. Sakramento adoracija. Kiekvieną sekmadienį po šv. Mišių kalbama bendra malda už šeimą. Liepos viduryje vyks Akmenės parapijos šeimų stovykla-seminaras „Per juokus į geresnę santuoką“. Bet viso to lyg ir mažoka, lyg kažko trūksta. Kaip į Šeimos metų šventimą įtraukti kuo daugiau žmonių, kad jie pajustų Dievo artumą, Šventosios Šeimos globą? Šios ir panašios mintys nedavė ramybės klebonui kan. Egidijui Zulcui. Idėją pasufleravo Telšiuose kasmėnesiniame vyskupijos kunigų susirinkime kažkieno išsakyta mintis, kad per šeimas galėtų keliauti Šv. Šeimos paveikslas, prie kurio būtų meldžiamasi. Nesinorėjo, kad keliautų pigi kokio švento paveikslo reprodukcija. Kilo mintis įsigyti originalią tapytą Šventos Šeimos ikoną.