Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Augustaičiai: kunigai, vienuoliai, ūkininkai, geri žmonės

Kun. Konstantino Justino Augustaičio 60-ąsias mirties metines minint

Valerija Vilčinskienė

Kun. Konstantinas Justinas Augustaitis (1890 0809–1913 02 19–1954 0720) Augenijos Skamarakaitės archyvo nuotrauka

Kelio pradžia. Gimtieji namai

Sintautų valsčiuje, Voverių kaime, iš visų esančių vienkiemių išsiskiria didžiulė ūkininko sodyba, apsupta šimtamečių ąžuolų, klevų, uosių, liepų, parimusi tyliame Novos upės vingyje. Ramybe ir šviesia paslaptimi dvelkia ji, statyta XIX amžiaus antroje pusėje, medinėmis vinimis sukalta, šiaudais dengta, prie balkių pritvirtintos lubos. Pastatas abygaliai, kaip Sūduvoj sakoma, beveik dvidešimties metrų ilgio, septynių metrų pločio, su vienuolika langų, gonkomis. Išlikęs tik gyvenamasis namas. Ši sodybvietė iki šiol Augustaityne vadinama, mat joje gyveno kelios ūkininkų Augustaičių kartos. Reikia manyti, jog tai buvo kaimo šviesuoliai, Lietuvai ir pasauliui davę tris kunigus, o paskutinėje čia gyvenusių kartoje ir vienintelę dukrą, pasirinkusią pašvęstųjų gyvenimą vienuolijoje, visomis išgalėmis stengęsi vaikams suteikti aukštąjį išsilavinimą.

Mirė partizanas Saugas

Liepos 31 dieną Birštone po sunkios ligos mirė Juozas Raklevičius, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanas Saugas, karys savanoris, 1951 metais partizanų Vadovybės apdovanotas Trečio laipsnio Kovos Kryžiumi, 2006 05 06 Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 612 – Vyčio Kryžiaus Ordino Komandoro Kryžiumi, kitais pasižymėjimo ženklais (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Partizanų Žvaigžde, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir kitais).

J. Raklevičius gimė 1930 metais Butrimonių valsčiuje, Griškonių kaime, stambių ūkininkų šeimoje. Jam dar nesulaukus nė metukų, mirė tėvas. Po tradicinio gedulo mama ištekėjo už kito vyro – Karpiaus, kuris tapo patėviu ir globėju. 1940 metais prasidėjus okupacijai, šeimai, kaip „buožėms“, bolševikiniai valdininkai skyrė ypatingą dėmesį, bet ištremti nespėjo. Bolševikams reokupavus Lietuvą Juozo patėvis Karpius pasitraukė iš legalaus gyvenimo ir su kitais artimaisiais Butrimonių apylinkėse organizavo partizanų būrį. Juozas tapo pagrindiniu šio būrio ryšininku ir jaunuoju partizanu, nes esant poreikiui reikėjo dalyvauti operacijose su ginklu rankose. Jo gyvenimas tapo pusiau legalus, nes buvo momentus, kai jis gyveno namuose arba partizanų būryje.