|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Sušildyti tėvišku dvasingumu
Vos saulei patekėjus, leidomės į buvusią laikinąją sostinę Kauną. Kelionės tikslas piligriminis, maldingas ir rekreacinis. Kad Dievas mus laimintų kelionės metu, meldėmės, kalbėjome rožinį, giedojome prašydami Mergelės Marijos globos. Pirmas sustojimas Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, kurioje maloniai priėmė jos klebonas, Aleksoto dekanas kan. Deimantas Brogys ir mūsų klebono kan. Stanislovo Krumpliausko kurso draugas kun. Petras Kražauskas. Šv. Mišias aukojo visi trys kunigai, dėkodami Dievui už ten dirbusius kunigus ir seseris vienuoles kazimierietes bei artimiausius žmones, kurie padėjo ir formavo būsimų kunigų ateitį. Mūsų klebonas Stanislovas pasakė pamokslą, prisiminė ten dirbusių kunigų dvasingumą ir gražų pavyzdį kunigystės gyvenime, dėkojo už materialinę pagalbą seselėms vienuolėms kazimierietėms, kurios buvo dažnos viešnios kunigų seminarijoje, ypač egzaminų metu. Baigę kunigų seminariją ir gavę kunigystės šventimus, atsilygindami joms už motinišką globą, aukojo šv. Mišias jų privačiuose namuose, kuriuose buvo ligonių: kai kurios negalėjo vaikščioti, buvo prikaustytos prie ligos patalo, bet spindėjo dvasingumu. Savo kančias, ligas aukojo už kunigus, už Bažnyčią, nes sovietų laikais vienuolės kazimierietės buvo išvarytos iš Pažaislio vienuolyno ir gyveno Panemunėje privačiuose namuose pogrindyje. Šv. Mišių metu giedojo Dusetų choras, kuriam vadovauja vargonininkė Jolita. Gražiai solinius kūrinius atliko Tadas ir Margarita, o skaitinius skaitė šių eilučių autorė. Paskui bendravome su Aukštosios Panemunės klebonu. Iš jo sužinojome apie bažnyčios istoriją. Nusifotografavę prie didžiojo altoriaus, leidomės lankyti kitas Kauno šventoves. Antras sustojimas Šančių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Ji skiriasi nuo kitų istorija, stiliumi ir architektūra. Šančiai buvęs nepasiturinčių varguolių rajonas. 1935 m. birželio 30 d. per atlaidus profesorius kun. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas pašventino kertinį būsimos bažnyčios akmenį. Šioje bažnyčioje ilgus metus (19631984) dirbo Kauno seminarijos rektorius kun. Alfonsas Lapė. Šventoriuje stabtelėjome prie palaidotų kunigų kapų, paminklo kun. Mamertui Lumbei. Nuo 2012 metų pavasario klebono kun. Virginijaus Birjoto iniciatyva pradėti Šančių bažnyčios remonto darbai. Kitas sustojimas Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia, arba Karmelitų. Čia sužavėjo vėlyvasis baroko stilius, daugybė gražių freskų. Bažnyčia yra kryžiaus formos. Ji primena Pažaislio vienuolyną, nes ją statė tas pats italų architektas Pietro Puttini. Skambant giesmėms pastebėjome nepaprastą akustiką. Mūsų choristas Tadas Marijos garbei sugiedojo Šuberto Ave Marija. Šiuo metu bažnyčia restauruojama. Ketvirtas sustojimas Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, vadinama Soboru. Ji pasižymi įspūdingu neobizantiniu grožiu. 1962 metais bažnyčia buvo uždaryta ir nusiaubta. 1965 metais joje įkurta Dailės muziejaus vitražo ir skulptūrų galerija, kryžiai ant kupolų pakeisti vėjarodėmis. 1991 m. rugsėjo 17 d. šventovė grąžinta, jos kupoluose vėl iškelti kryžiai. 1992 metais čia vėl sugaudė varpai. 19931997 metais bažnyčia buvo renovuojama. 1996 metais paskirta LR kariuomenės Kauno įgulos reikmėms ir tapo Kauno Įgulos bažnyčia. 2009 metais baigta jos vargonų restauracija. Bažnyčia įtraukta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Gilų įspūdį paliko čia dirbusio žiauriai nukankinto kun. Ričardo Mikutavičiaus (19351998) darbai, stebėjomės savita Marijos statula, dešinėje altoriaus pusėje rymančiu Rūpintojėliu. Stabtelėję Laisvės alėjoje aplankėme Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčią. 19481987 metais bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti. Bažnyčioje įsikūrė medicinos technikos parduotuvė, o vienuolyne miesto Požėlos rajono partijos ir vykdomasis komitetai. Atkūrus Nepriklausomybę, 1992 metais, bažnyčia ir vienuolynas grąžinti Marijonų kongregacijai, puoselėjančiai naujas pamaldumo tradicijas. Dabar visiškai restauruotą bažnyčią puošia meniškas Kryžiaus kelias iš akmens masės plokščių (skulptorius V. Kvašys). Nedidelėje bažnyčios erdvėje priešais didįjį altorių lankytojų akis traukia sakralinė vertybė masyvus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Jis nuo seno garsėja malonėmis. Šiandien šis kryžius gausiai lankomas. Kauno senamiestyje aplankėme Rotušę (Baltąją gulbę), pastatytą senojoje miesto aikštėje XV amžiuje ir džiuginčią kauniečius bei miesto svečius savo nepakartojamu grožiu. Kauno rotušėje buvo įsikūrusi stačiatikių cerkvė, rusų teatras, ugniagesių būstinė ir netgi caro rezidencija, pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų. Ir tik XX amžiaus antrojoje pusėje Rotušė buvo restauruota ir pritaikyta Santuokų rūmams. Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai. Septintas sustojimas Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia. Bažnyčios prižiūrėtojo Mindaugo dėka buvome užlipę prie vargonų. Nustebino nepaprastas vargonų, kuriais grojo Jolita, skambesys. Po giesmių Pulkim ant kelių ir Šventuoju Prisikėlimu užlipome ant bažnyčios stogo. Atsivėrė gražūs Senamiesčio vaizdai, raudonų čerpių stogai, žalios Nemuno pakrantės, puošnus Aleksotas, ant kurio šlaito puikavosi nuostabūs gėlynai. Dar norėjosi ilgiau pasižvalgyti, bet skubėjome į Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią Žaliakalnyje. Ši šventovė tarsi Lietuvos Jeruzalė traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Lietuviui, ypač kauniečiui, ši vieta brangi tuo, kad čia atgimsta visa tautos praeitis ir jos sunkus kelias į laisvę. Patraukli, didinga, moderni šios šventovės architektūra, kuriai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, ryškiai apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių. Įdomi Švč. Sakramento koplyčia, kurioje neįprasta, tarsi krauju nuspalvinta šviesa gaubia tabernakulį ir virš jo esančią visiems žinomą Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją (autorius Tadas Kvakšys). Ant šiaurinės koplyčios sienos Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslo kopija. Kitoje presbiterijos pusėje įrengta Šv. Šeimos koplyčia, skirta krikštijimui. Koplyčią puošia Šv. Juozapo su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas (italų dailininko Guido Reni (15751642) paveikslo XX amžiuje padaryta kopija), o centre juodo marmuro krikštykla. Pusrūsyje įrengta konferencijų salė, patalpa būsimajam muziejui, kolumbariumas (pašventintas 2006 m. vasario 16 d.). Jame įrengta 30 vietų urnoms su nusipelniusių žmonių palaikais pastatyti. Apie kolumbariumą kan. F. Kapočius rašė: Čia bus sukurtas Lietuvos Campo Santo. Pagrindinė mintis bus prisikėlimo idėja Mes mirėme, kad prisikeltume, angose stovintieji su ilgais trimitais angelai skelbs amžinąją tikėjimo tiesą: Jie prisikels angelų trimitą išgirdę... Noriai pakilome į terasą, kurioje atstatyta kukli, bet iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei (pašventinta 2004 metų liepą; autorius architektas A. Sprindys). Nuo terasos saulėtą dieną atsivėrė nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama. Aplankę šventoves atvykome į Birutės gatvę, kur gyvena mūsų klebono kurso draugas kunigas Petras. Džiaugėmės jo nuoširdumu bei geranoriškumu, buvome sušildyti jo tėviško dvasingumo. Atsisveikinant kunigas Petras palaimino mus grįžimui į Dusetas. Labai greitai pralėkė laikas, grįžome pasisėmę geros nuotaikos, bažnyčių grožio, dvasiškai sustiprėję ir dėkodami Dievui už piligriminę kelionę. Mūsų klebono Stanislovo dėka daug pamatėme ir sužinojome, nes jis turėjo kiekvienos bažnyčios aprašą. Pagiedoję ir pagarbinę Švč. Sakramentą trumpai pasimeldę, susėdę suoluose, klausėmės kiekvienos bažnyčios istorijos. Nuoširdžiai dėkojame kanauninkui už suteiktas galimybes aplankyti Kauno šventoves. Beje, prieš 40 metų baigęs kunigų seminariją mūsų klebonas Stanislovas dalijosi savo prisiminimais. Ačiū nuolatinei mūsų organizatorei Bronytei Latvėnienei už rūpestį ir gerą nuotaiką kelionės metu. Linkime, kad Dievo palaima ir Marijos globa lydėtų visą mūsų parapiją.
Elena ANTONOVA, Tado Grinevičiaus nuotraukos
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |