Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kas stiprina moralinę sveikatą

Klebonas kan. Egidijus Zulcas bei Teresė ir Arūnas Glodeniai su Šventosios Šeimos ikona

2014-ieji metai paskelbti Šeimos metais. Kuo jie turėtų būti ypatingi ar išskirtiniai? Kas per tuos metus turėtų pasikeisti? Kyla visokių klausimų. Dabar toks laikas, kai tradicinė šeima patiria įvairiausių išbandymų. Todėl atsigręžimas į ją turėtų leisti pamatyti didžiausias šeimos problemas, atverti tai, kas skauda, o kartais ir leisti pasidžiaugti tuo, kas gražu, gera, kuo norima pasidalinti su visais. Vyskupų Konferencijai paskelbus Šeimos metus, Lietuvos bažnyčios aktyviai įsijungė į šią programą. Vyksta įvairiausi renginiai: konferencijos, seminarai, šventės, nepertraukiamos Švč. Sakramento adoracijos. Visa tai skirta šeimai, jos dvasinei, moralinei sveikatai stiprinti.

Akmenės Šv. Onos bažnyčios bendruomenė irgi įsijungė į šių renginių ciklą. Jau vyko nenutrūkstama Švč. Sakramento adoracija. Kiekvieną sekmadienį po šv. Mišių kalbama bendra malda už šeimą. Liepos viduryje vyks Akmenės parapijos šeimų stovykla-seminaras „Per juokus į geresnę santuoką“. Bet viso to lyg ir mažoka, lyg kažko trūksta. Kaip į Šeimos metų šventimą įtraukti kuo daugiau žmonių, kad jie pajustų Dievo artumą, Šventosios Šeimos globą? Šios ir panašios mintys nedavė ramybės klebonui kan. Egidijui Zulcui. Idėją pasufleravo Telšiuose kasmėnesiniame vyskupijos kunigų susirinkime kažkieno išsakyta mintis, kad per šeimas galėtų keliauti Šv. Šeimos paveikslas, prie kurio būtų meldžiamasi. Nesinorėjo, kad keliautų pigi kokio švento paveikslo reprodukcija. Kilo mintis įsigyti originalią tapytą Šventos Šeimos ikoną.

Kas yra ikona? Tai – graikiškas žodis, kuris reiškia atvaizdą, portretą. Paprastai ikona – paveikslas, nutapytas natūraliais pigmentiniais dažais, sumaišytais su kiaušinio tryniu, ant medinės lentos, padengtos drobe ir gruntu. Aureolei ir fonui naudojami aukso lakšteliai. Pirmosios ikonos atsirado IV–V amžiuje. Vėliau Vakarų Bažnyčioje įsigalėjus kitoms meno kryptims ir stiliams, ikonos buvo primirštos, bet pasiliko Rytų Bažnyčioje. Daugelis net pasakytų, kad tai – stačiatikių, rusų menas. Tačiau taip nėra. Ikonos svarbios ne tik bažnyčios interjerui, bet ir liturgijai. Todėl paskutiniais dešimtmečiais į jas vėl atsigręžta. Juk ikona – žmogaus susitikimo su Kūrėju vieta, primenanti tikėjimo tiesas, puoselėjanti į ją žvelgiančio žmogaus dvasinį gyvenimą, padedanti įsijausti ir patirti dieviškąją realybę. Ikoną reikia vertinti ne kaip pasaulietinį meną, o kaip užrašytą teologiją. Čia kiekviena spalva, judesys turi savo reikšmę, tik reikia mokėti juos skaityti. Ikona – tarsi puslapis iš Šventojo Rašto, kurio tekstas nekeičiamas, tas pats puslapis, tik parašytas spalvomis ir linijomis. Ikonose dailininkas nieko nekuria, jis perduoda Bažnyčios tikėjimą. „Ikona – malda“, – sako jas tapantys dailininkai. Štai tokį paveikslą savo parapijos šeimoms sumanė gauti Akmenės klebonas. Tai pavyko įgyvendinti apsilankius Kretingos bažnytinių reikmenų krautuvėlėje. Nors reikiamos Šventos Šeimos ikonos tuo metu nebuvo, bet buvo italas pranciškonas Karlas, kuris ne tik pats tapo ikonas, bet yra įsteigęs ikonų tapymo mokyklėlę Kretingoje ir kituose Lietuvos miestuose. Vienuolis Karlas ėmėsi klebono Egidijaus užsakymo ir per porą mėnesių, padedamas savo mokinių, jį įvykdė, o gegužės pradžioje Šventosios Šeimos ikona pradėjo savo kelionę per Akmenės parapijos šeimas. Kaip tai vyksta? Ogi visai paprastai, kaip pasakytų mūsų klebonas. Kiekvieną sekmadienį po šv. Mišių vis kita šeima ar jos atstovas pasiima paveikslą ir prie jo visą savaitę meldžiasi už savo šeimą: vaikus, sutuoktinius, tėvus, brolius, seseris ir kitus artimuosius, už tuos, kuriuos laiko savo šeima. Meldžiamasi maldomis, kurios yra išspausdintos tam skirtame lankstinuke ir Šventosios Šeimos atviruke. Juos kaip atminimo ženklą kiekvienai šeimai, priimančiai ikoną, dovanoja klebonas. Šventasis popiežius Jonas Paulius II viename savo apaštališkajame laiške yra pasakęs: „Kaip skaitydami Šventojo Rašto knygas girdime gyvą Viešpaties žodį, taip kontempliuodami tapytas ikonas regime išganymo slėpinius. Tai, kas vienur išreiškiama rašalu ir popieriumi, kitur, ikonoje, nusakoma įvairiomis spalvomis ir kitomis medžiagomis“. Taigi, ikona po Akmenės parapiją keliaus visus Šeimos metus ir leis žmonėms prisiliesti prie dvasinio pasaulio tikrovės, pajusti neregimojo Aukščiausiojo žvilgsnį...

Elena GUBOVIENĖ

Akmenė
Irenos BAIKO nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“