|
Telšiškių Žolinė ir Agluonoje
Grupė telšiškių, vadovaujamų Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros administratoriaus kan. Domo Gatauto, leidosi į piligriminę kelionę, į Agluoną Latgaloje. Pirmasis kelionės sustojimas buvo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra, kurioje piligrimai stabtelėjo prie Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno kapo, aplankė pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko kriptą, pasidžiaugė jo pastangų dėka XX amžiaus pirmoje pusėje iškilusia Katedra, susitiko su Telšių miesto Garbės piliečiu vysk. Jonu Kaunecku, išlydėjusiu žemaičių žemės piligrimus tolesnei kelionei po buvusią didžiulę Žemaičių vyskupystę.
Kelias vedė per Trokškūnus, kur kaip ir Telšiuose XVI amžiaus pabaigoje buvo įkurtas Mažesniųjų brolių (pranciškonų) vienuolynas ir bažnyčia. Troškūnuose keliauninkus šiltai sutiko, buvusį vienuolyną (dabar parapijos namus) ir bažnyčią parodė čia jau 25 metus Bažnyčiai ir žmonėms tarnaujantis kan. Saulius Filipavičius. Skambia giesme, vadovaujant katedros vargonininkei Elenai Žirgulienei, telšiškiai meldėsi prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, paveikslo. XVI ar XVII amžiuje tapytas paveikslas buvo įtaisytas didžiajame bažnyčios altoriuje, o XX amžiaus viduryje dešiniajame šoniniame altoriuje, o prieš kelis dešimtmečius dingo ir buvo laikomas pražuvusiu. Tvarkydamas altorių, po kitais audeklais ir menkaverčiais paveikslais 1989 metais jį rado klebonas kun. Stasys Kazėnas. 1992 metais paveikslą restauravo Balys Pakštas, nuo 1994-ųjų jis vėl yra dešiniajame altoriuje. Ir kurioje bažnyčios vietoje žmogus bestovėtų, Švč. Mergelė Marija kaip tikra Motina visada akimis lydi ir globoja kiekvieną čia ateinantį.
Piligrimai aplankė Anykštos upės krantuose įsikūrusius ir legendomis apipintus Anykščius, jais grožėjosi užlipę į Anykščių neogotikinės, prieš 100 metų pastatytos, aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštą, kuriame 33 metrų aukštyje yra įrengta apžvalgos aikštelė, o stenduose išsamiai pristatyta Anykščių miesto, apylinkių ir bažnyčios istorija. Bažnyčios šventoriuje gėrėtasi įspūdingais, kiek ironiškais ir netradiciniais Kryžiaus kelio stočių paveikslais, kuriuos iš medžio išdrožė talentingas skulptorius Rimantas Idzelis. Šalia bažnyčios paminklas garsiajam mūsų tautos XIX amžiaus poetui vyskupui Antanui Baranauskui (skulptorius iš Telšių kilęs Arūnas Sakalauskas), kuris savo eiles lietuvių kalba pradėjo kurti būtent Žemaitijoje, paskatintas telšiškės poetės Karolinos Praniauskaitės. O ar žinote, kad Anykščiuose net vasarą galima su rogutėmis pasivažinėti? Ant Kolitos kalno yra įrengta 500 metrų ilgio vasaros rogučių trasa, kurioje galima skrieti net iki 40 km per valandą greičiu. Smagu buvo leistis nuo kalno rogutėmis per žydinčias pievas... Argi kas gali išvykti iš Anykščių, neaplankęs A. Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio ir jame esančio garsiojo Puntuko akmens (aukštis 5,7 m, plotis 6,7 m, ilgis 6,9 m, svoris 265 tonos), kuriame 1943 metais skulptoriaus Broniaus Pundziaus buvo iškalti žemaičių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai, bei jų testamento jaunajai Lietuvai ištrauka? Gera buvo vaikščioti po Anykščių šilelį, vaizdingomis Šventosios upės pakrantėmis, ypač kai po visą naktį pliaupusio lietaus oras tądien buvo gaivus ir kvapnus. O visai šalia Anykščių Šeiminiškėlių piliakalnis, dar Voruta vadinamas, su įspūdingo dydžio aikšte ir priešpiliais. Gal būtent čia Mindaugas su žmona Morta nuo prieš jį susivienijusių priešų slėpėsi? Čia iš lanko piligrimai kaip senovės lietuviai turėjo progą pašaudyti, akies taiklumą išbandyti.
Rokiškyje keliautojai aplankė grafų Tyzenhauzų dvarą-muziejų. Čia gimė ir augo, grafaitė Sofija Tyzenhauzaitė, kuri, ištekėjusi už grafo Oktavijaus Šuazel-Gufjė, atvyko į Žemaitiją, į Platelius. Žinoma, gyveno ji ne tik Lietuvoje... Grafaitė Sofija išsiskyrė ne tik grožiu nuolaidžiais pečiais, grakščiu kaklu, garbanomis bei mąsliomis akimis, bet ir protu. Ne veltui ja žavėjosi, su ja bendravo ir susirašinėjo net du imperatoriai Rusijos caras Aleksandras I ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Kartu ji yra ir labiausiai apipinta gandais moteris, pagarsėjusi ryšiais ir puotomis, kurias Kare ir taikoje aprašė net pats Levas Tolstojus. Sofija Tyzenhauzaitė pirmoji Lietuvoje moteris, prancūzų kalba parašiusi dešimt romanų, kuriuose daug tikrų faktų. Aplankyta ir 18681877 metais statyta Rokiškio Šv. Mato bažnyčia, kurios fundatorius Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas.
Kirtę LietuvosLatvijos sieną, po geros valandos kelio piligrimai išvydo ir savo pagrindinį kelionės tikslą Agluonos šventovę, kurią kaip ir mūsų Žemaičių Kalvarijos šventovę nuo XVII amžiaus pabaigos puoselėjo ir kūrė vienuoliai dominikonai. 17681780 metais pirmosios bažnyčios vietoje buvo pastatytas mūrinis vienuolynas ir didinga baroko stiliaus bažnyčia su dviem 60 m aukščio bokštais. 1688 metais Agluonos bažnyčioje buvo pakabinta puiki Trakų Dievo Motinos ikonos kopija. XVII amžiuje ant ąžuolo nutapytas šventas paveikslas laikomas stebuklingu.
Dieviška gydomoji galia priskiriama ir netoli Bazilikos esančio Eglės ežero krante tekančiam sieringam šaltinio vandeniui. Agluona pagrindinis Latvijos krikščionių piligriminių kelionių tikslas Sekminių, o ypač Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų dieną (Žolinę). 1980 metais Latvijos katalikams minint Agluonos šventovės 200 metų jubiliejų, Romos popiežius šventasis Jonas Paulius II jai suteikė Basilica Minoris titulą, o 1993 metų rugsėjį ir pats apsilankė ir meldėsi kartu su tikinčiaisiais Agluonos bazilikoje. Tačiau pirmasis šios vietos paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose susijęs su Lietuvos karaliumi Mindaugu, kuris, pasak legendos, 1263 metais šioje vietoje kartu su sūnumis Rukliu ir Rupeikiu buvo nužudytas ir rugsėjo 12 d. palaidotas. XVII amžiaus šaltinyje minima čia rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, skelbianti, kad šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis, lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė... Karalius Mindaugas siekė suvienyti į krikščionišką valstybę visas baltų gentis, bet kelią pastojo Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai. O pasak legendos, karalienė Mindaugo žmona Morta buvo Madelanų pilies valdovo dukra. Madelanų piliakalnis, anuomet stambus latgalių politinis ir ekonominis centras, yra būtent Agluonos apylinkėse. Žemaičių piligrimus ypač sužavėjo žvakių vigilija Žolinių išvakarėse Kryžiaus kelyje. Iškilmingą procesija lydėjo profesionalaus choro ir orkestro atliekamos skambios giesmės, latvių susikaupimas, ramybė, puikus didžiulės aikštės įgarsinimas ir apšvietimas, maldos už kenčiančią ukrainiečių tautą ir viso pasaulio krikščionis. Piligrimus žavėjo latvių susikaupimas ir ramybė, organizuotumas, puikiai atliekamas savanorių, policijos, medikų darbas. Žolinių dienos iškilmėse dalyvavo gausi įvairaus amžiaus tikinčiųjų minia, Latvijos prezidentas Andris Berzinis, Ministras Pirmininkas Valdis Dombrovskis, Seimo nariai, Latvijos miestų atstovai su tautiniais rūbais ir vėliavomis, kurie, pasibaigus šv. Mišioms, kartu su gausia tikinčiųjų minia ėjo iškilmingoje procesijoje, aidint skambioms latvių choro puikiai atliekamoms giesmėms. Ar ir mums, Lietuvos katalikams, nereikėtų pagalvoti apie visus tikinčiuosius sujungiančią šventovę, pavyzdžiui, Šiluvoje?
Žolinių šventės popietę, tiesa, ilgam įstrigdami Agluonoje mašinų spūstyje, telšiškiai piligrimai leidosi namo, pakeliui aplankydami antrą pagal dydį Latvijos miestą Daugpilį, lydimi nuostabios gidės Natalijos, pasivaikščiojo Daugpilio gatvėmis, aplankė Šventyklų kalvą ir didžiulį 150 ha plote Rusijos carų XIX amžiuje įkurtą tvirtovių kompleksą, kuriame yra įkurtas ir garsusis Marko Rotko meno centras.
Švč. Mergelės Marijos paguosti, Viešpaties artumo sustiprinti, praturėję žiniomis, daug pamatę ir sužinoję, žemaičiai piligrimai, kiek pavargę, bet džiugiai nusiteikę grįžo į Telšius.
Janina Bucevičė
© 2014 XXI amžius
|