|
Projekto rubrikos: Atmintis, Bendruomenėse,
Istorija ir dabartis, Naujakuriai, Pažintis, Susitikimai, Tarp
lietuvių, Tėviškės lobiai, Žvilgsnis. |
| Susitikimai
Naisiai tampa kultūros, sveikos
gyvensenos, naujų tradicijų ir švenčių pavyzdžiu
|
Asociacijos Naisių bendruomenė pirmininkė Rita
Žukauskienė | Naisiai paskelbti
2015 metų Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Naisiai gyvenvietė, esanti Meškuičių
seniūnijoje, 17 kilometrų atstumu nutolusi nuo Šiaulių ir tik 7 km iki visiems
gerai žinomo Kryžių kalno. Čia gyvena per 550 žmonių. Šiandien Naisiai daugeliui
labai gerai žinomi iš televizijos serialo Naisių vasara, penktą kartą įvykusio
festivalio visai šeimai Naisių vasara, Naisių vasaros teatro spektaklių bei
daugelio kitų čia vykstančių projektų. Šiemet vykęs festivalis visai šeimai Naisių
vasara sukvietė jau penktus metus iš eilės, tiek pat laiko jau gyvuoja ir asociacija
Naisių bendruomenė, vienijanti per 330 Naisių ir aplinkinių kaimų ir žemių žmonių,
atstovaujanti jų interesams, sprendžianti vietos problemas, organizuojanti įvairius
renginius, vykdanti projektus ir visada kviečianti prisijungti. Apie turiningą
veiklą pasakoja asociacijos Naisių bendruomenė pirmininkė Rita Žukauskienė. |
|
Bendruomenėse Kaimo švente palydėjo
vasarą Bronius VERTELKA KATINAI
gyvenvietė 15 kilometrų nuo Panevėžio važiuojant Vadoklių link. Čia
paskutinį vasaros šeštadienį jautėsi didžiulis pakilimas. Kaimo šventės dalyviais
tapo gausus būrys žmonių. Koplytėlėje (bendruomenės namuose) šv. Mišias aukojo
Uliūnų parapiją aptarnaujantis Naujamiesčio klebonas kun. Raimondas Kazlauskas. Renginyje
dalyvavo ir kalbėjo Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys. Už suteiktą realią paramą
bei glaudų bendradarbiavimą Katinų kaimo gyventojų bendruomenės centro pirmininkė
Liubovė Sprainaitienė jam įteikė dovanų šiųmečio medaus kibirėlį ir šakotį.
Susirinkusius pasveikino rajono Tarybos narė Angelė Narbutienė Jotainių žemės
ūkio bendrovės vyr. finansininkė. Buvo pagerbti šiemet savo gyvenimo jubiliejus
šventę ar dar švęsiantys sodiečiai. Katiniškai yra žinomi ir kaip ilgaamžiai.
Vyriausias iš vyrų 94 metų Vladas Ruzas. Su keliais metais už save jaunesne
žmona Ona jis aplanko ne tik Uliūnų, bet ir kaimynines bažnyčias. Šį rudenį savo
100-ąjį gimtadienį minės Birutės Banienės mama, iki šiol vaikštanti ir sugebanti
savimi pasirūpinti. Katinų vienkiemyje gyvenęs Antanas Povilonis šį pasaulį paliko
tik kelių metų pritrūkęs iki 100-mečio. Jo uošvis Antanas Janickas išgyveno 94
metus, o uošvė Leonora mirė sulaukusi net 108 metų. Buvusi A. Povilonio kaimynė
Katryna Kuodienė, išauginusi 8 vaikus, jau įpusėjo 103-iuosius metus (dabar ji
gyvena Panevėžyje). |
|
Bendruomenėse Mokyklos pradžią
prisiminus ŠAKYNA. Šiemet sukanka
210 metų, kai Šakynoje pradėjo veikti parapinė pradžios mokykla, ir 120 metų,
kai buvo uždaryta slapta daraktorių mokykla. Šakynos seniūnija, bendruomenė ir
mokykla nutarė šias sukaktis minėti kartu. Prieš dešimtmetį švenčiant mokyklos
200-ąjį įsteigimo jubiliejų buvo pastatyta skulptūra. Dabar ji atnaujinta ir perkelta
arčiau mokyklos. Daraktorių mokyklos jubiliejui įamžinti Šakynos bendruomenės
pirmininkas Stasys Šalkauskas padarė atminimo lentą. Ji pritvirtinta prie pastato.
Grojant pučiamųjų orkestrui, Šakynos parapijos klebonas kun. Jordanas Urbonas
lentą pašventino, ir visi susirinkusieji užsuko į dabartinę mokyklą. Eisenos dalyviams
kelią rodė dvi anuometinėmis mokyklinėmis uniformomis pasipuošusios mokinės. Mokykloje
stendai su daugybe nuotraukų priminė mokykloje praleistus metus, svečiams buvo
dovanojamos jubiliejinės emblemos ir lankstinukai. Šventiniame koncerte sulaukta
daug sveikinimo žodžių, kalbų, tačiau labiausiai džiugino, kad susirinko daug
žmonių, kuriems mielas savo kraštas. Po koncerto visi dalyviai vaišinosi didžiuliu
mokyklos mokytojų iškeptu tortu. |
|
Bendruomenėse Susigrąžino praeitį
ŽUKAI. Bendruomenė, švęsdama Žolinę, renginyje
Kai praeitį atgal susigrąžinam turėjo puikią progą paminėti ir bendruomenės
10-metį bei evangelikų liuteronų bažnyčios 110 metų sukaktį. Prasminga šventė
prasidėjo evangelikų liuteronų bažnyčioje ekumeninės pamaldomis, kurias skaitė
kunigai: evangelikų liuteronų Edikas Šulcas, katalikų Kazys Žutautas. Abu
kunigai priminė parapijos istoriją. Iki Antrojo pasaulinio
karo Žukų parapijai priklausė beveik pustrečio tūkstančio tikinčiųjų. Po karo
bažnyčioje ir toliau vyko pamaldos, tačiau netrukus bažnyčia buvo sovietų valdžios
nusavinta ir nuniokota, o daugelis protestuoti bandžiusių parapijiečių ištremti
į Sibirą. Šiandien parapija vienija per pusšimtį narių. Žukų kaimas pažymėtas
1665 metais braižytame Ragainės apskrities žemėlapyje. Prie kultūros paminklų
priskiriama senoji Žukų mokykla, įkurta 1833 metais. Informaciją apie Žukų istoriją
pagarsino tradiciniai šventės vedėjai metraštininkai. Vėliau svečiai ir šventės
dalyviai buvo pakviesti uždegti atminties žvakeles prie kaimo kryžiaus. |
|
Bendruomenėse Bibliotekos įkurtuvės
per atlaidus LIUBAVAS. Liepos 20
dieną Švč. Trejybės parapijoje švęsti Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) atlaidai.
Šv. Mišias aukojo Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos altaristas
kun. Petras Kražauskas. Po šv. Mišių atidarytą ir Liubavo seniūnijos administracijos
pastate įsikūrusią biblioteką pašventino Liubavo klebonas kun. Romas Budrevičius.
Sveikinimo žodį tarė Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė,
Liubavo padalinio bibliotekininkė Marija Stepšienė bei valdžios atstovai. Skambėjo
kanklių, pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai, tarpukario dainos, kurias atliko
tenoras Egidijus Bavikinas ir bosas Liudas Mikalauskas. Visus šokdino kapela Sadūnai.
Kalvarijos savivaldybės informacija |
| |