Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Apie laisvės kovų ir atmintinas

KĖDAINIAI. Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos salėje įvyko dviejų dalių leidinio – žemėlapio „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ ir jo aprašo – pristatymas. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai: Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Rukšienė.

Pirmoje leidinio dalyje – žemėlapyje „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ – supažindinama su rajono savivaldybėje esančiais paminklais, skirtais kovoms už šalies laisvę ir žuvusiems herojams paminėti. Antra dalis – „Žemėlapio „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ aprašas“, kuriame pateikiama istorinė medžiaga apie paminklus. Tokiu leidiniu gali pasidžiaugti reta savivaldybė. Turintis didelę išliekamąją vertę leidinys šiuo metu pristatomas visuomenei, dalijamas bibliotekoms, mokykloms.

Jau buvo susitikimai Krakių, Akademijos mokyklose, ketinama tokių leidinio pristatymų surengti daugiau.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė M. Rukšienė sakė, kad kiekvienais metais savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę. Iš viso per 2006–2013 metus iš savivaldybės biudžeto išleista 164,4 tūkst. Lt ir 3,3 tūkst. Lt iš Krašto apsaugos ministerijos paminklų žuvusiems už Lietuvos laisvę tvarkybos darbams. Štai 2013 metais restauruotas medinis kryžius, pastatytas penkiems sušaudytiems partizanams atminti, pastatyta tvorelė Okainiuose, Truskavos seniūnijoje, paryškintos raidės ant paminklų partizanams ir jų ryšininkams Peiksvos bei Guptelčių kaimuose, atnaujinta atminimo lenta ant Muzikos mokyklos pastato, kuriame 1944–1953 metais veikė Kėdainių apskrities NKVD–MVD skyrius, kryželiai Lietuvos savanoriams Dotnuvos g. kapinėse. Dar pernai buvo parengti du tvarkybos darbų projektai – paminklui 1831 metų sukilėliams Rezgių kaime, Krakių seniūnijoje, ir pulkininko Justino Kibirkščio kapavietei Kauno g. kapinėse sutvarkyti. Pastarasis – kartu su paraiška gauti paramą pateiktas Kultūros paveldo departamentui.

„Aš galvoju, kad tas darbas tikrai reikalingas. Mes neturime teisės pamiršti tų žmonių, negerbti jų atminimo“, – sakė M. Rukšienė. Jos mintį pratęsė Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys: „Man asmeniškai malonu prisidėti prie to, kad būtų prisimenami paminklai, kurie yra aikštėse, kapinėse, kurie yra fotografuoti, žinomi, prie kurių dedamos gėlės. Tai labai svarbu, bet visgi nėra nieko ypatingo tokius paminklus aprašyti, nufotografuoti ir publikuoti. Man labiausiai džiugu, kad pavyko įtraukti į leidinį tuos paminklėlius, kurie yra kuklūs, dažnai ir be vardų. Arba juk būna ir taip, kad atmintinos tik palaukės, kur kažkada žuvo koks vienas partizanas arba kur buvo susirinkę sukilėliai prieš kovą. Šie objektai yra įdomūs ir mes apie juos irgi turėtume žinoti“. V. Banio teigimu, yra apie 10 epochų, kurių atgarsio yra tam tikruose paminkluose Kėdainių rajone ar ir už jo ribų. Į leidinį įtraukti objektai, esantys ir už dabartinės Kėdainių rajono savivaldybės ribų, dėl to, kad administracinės ribos keitėsi ne kartą. Yra paminklų net XVII amžiaus vidurio įvykiams paminėti, tik dabar jie jau yra nebe Kėdainių rajone. Anot istoriko, leidinio koncepcija buvo įtraukti paminklus, kurie žymi įvykius, susijusius su kruvinąja kova už Lietuvos laisvę. „Lietuva juk kariavo ir kitais būdais. Kariavo ir daraktoriai, ir knygnešiai, ir kunigai, ir valstiečiai, kurie taikiai mokė savo vaikus rašto, kalbos ir rizikavo savo gyvybe.

Į leidinį buvo įtraukti nepriklausomybės kovų paminklai, kurių Kėdainių krašte yra nemažai, nes čia vyko vieni iš svarbiausių mūšių Lietuvoje. Įtraukti ir kito etapo, kuris prasideda nuo 1940-ųjų, tai yra sovietų, nacių okupacijas, partizanų pasipriešinimą atspindintys paminklai. Leidinyje kalbama ir apie kankinius, kurie nesustojo kovoti ir ginti laisvės jau pasibaigus visiems kruviniems karams, atsispindi ir Sąjūdžio laikų žmonių kova.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Ryto Tamašausko pademonstruota, kaip vienos seniūnijos duomenimis galima aptarti asmens, tautos ir valstybės laisvėjimo istoriją XX amžiuje. Pasak R. Tamašausko, kalbant apie Krakių istoriją, reikia dairytis ir Josvainių, ir Ariogalos, ir Vosiliškio seniūnijose, nes tame pačiame regione pastebima bendra istorijos raida, tie patys veiklieji žmonės ar įvykių tėkmė. „Miestelių skveruose ir parkuose, kapinėse, pamiškėse, miškų glūdumose, sodybose, pakelėse regime paminklus (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, antkapius) ar jų memorialus. Tai yra simbolinės vietos krašto žmonėms, nukentėjusiems partizaniniame kare, sovietiniuose lageriuose ir tremtyje (pavyzdžiui, paminklinis akmuo Krakių senosiose kapinėse), partizaninio karo dalyviams (Josvainių miestelio parkas)“, – pasakojo R. Tamašauskas ir papildė, kad spaudiniuose „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ suregistruoti paminklai prie sodybų, kuriose gyveno laisvės kovų dalyviai ir rėmėjai (pavyzdžiui, Šmotiškių k., buvusioje Kvedarų sodyboje), sužymėtos vietos, kuriose partizanai kovojo, žuvo ar buvo sužeisti kautynėse (Guptilčių k., Ruseinių k., Pušynės, Zembiškių ir Lenčių miškai). Tai – aikštės, kuriose buvo niekinti žuvusiųjų partizanų kūnai (Krakės, Smilgos užtvanka; Paliepių miestelis), palaidojimo vietos (Šulaičių ir Vosiliškio kapinėse, Pušynės miške). Yra paženklintų vietų, tačiau be užrašų (Pušynės miške – partizano Stasio Bražinsko-Vanago kapas). Paminklai inicijuoti ir pastatyti žuvusiųjų giminaičių ir artimųjų arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro lėšomis; patriotiškai nusiteikusių gyventojų grupių. Ne vieno paminklo Krakių krašte iniciatorius, autorius ir statytojas buvo Juozas Meškuotis.

Rūta Švedienė

© 2014 „XXI amžius“