Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika

Parodos priminė Baltijos kelią

Parodos autorius dailininkas Antanas Rimantas Šakalys, dešinėje – Marija Urbšytė

KAUNAS. Miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje rugpjūčio 20 dieną surengta atminimo valanda, skirta Lietuvos, kitų Pabaltijo valstybių tautoms, jų istoriniam keliui į laisvę ir nepriklausomybę. Baltijos kelio 25-mečiui paminėti skirtas renginių ciklas „Laisvės siekius sujungusi Baltija“. Parengtos virtualios, unikalios parodos iš kolekcinių rinkinių, o paroda „Baltijos keliui – 25“ eksponuojama Šv. Jurgio kankinio konvente (Papilio g. 9).

Renginio „Garbė tiems, kurie parodė vienybę ginti laisvę ir nepriklausomybę“ svečius pasveikino bibliotekos direktorė, Baltijos kelio dalyvė Nomeda Domeikienė. Tylos minute pagerbti buvę Sąjūdžio žmonės, 1989-ųjų Baltijos kelio organizatoriai, tačiau jų darbai, siekiai tęsiami. VDU prof. Liudas Mažylis pranešime apžvelgė istorines ištakas, nulėmusias tokį Baltijos šalių pasirinkimą. Jis pasidalijo prisiminimais iš 1989-ųjų, kai teko ne tik būti toje gyvoje tūkstančių žmonių rankų grandinėje, bet ir prisidėti prie šios akcijos organizavimo.

Kronika

Į Baltijos kelio 25-metį – iš bibliotekos

Pagėgių Neįgaliųjų draugijos ansamblis „Rambynas“, pasirengęs kelionei į „Baltijos kelio 25-mečio sąšauką“

PAGĖGIAI. Rugpjūčio 23-osios rytą Savivaldybės viešojoje bibliotekoje suskambo dainos „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos...“ žodžiai. Trumputė buvo Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos dainos ansamblio „Rambynas“ repeticija prieš tolimą kelią, į kurį kaip ir prieš 25 metus kolektyvas vyko su dideliu širdies virpesiu ir ašaromis akyse. „Didžiuojamės, kad Pagėgiams atstovauti „Baltijos kelio 25 sąšaukoje“ suteikta garbė būtent Jums, Neįgaliųjų draugijai. Pasirinkti stipriausi, iškiliausi krašto žmones, kurie nenuilstamai jį puoselėja ir garsina. Žinome, kad Jūs esate stiprūs savo dvasia, kad Jums gyvenimas lėmė įveikti ne tik būties sunkumus, bet būti pavyzdžiu aplinkiniams. Jūs tokie ir esate savo darbais, aktyviu visuomeniniu gyvenimu, o įvairiais kūrybiniais, meniniais renginiais įkvepiate ir sveikuosius, ir jaunimą“, – sakė bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, įteikdama draugijos pirmininkei Loretai Stašinskienei bibliotekos darbuotojų surinktus Pagėgių krašto žmonių palinkėjimus Lietuvai ir ateities kartoms.

Kronika

Netekčių ir vilties pėdsakais: iš Igarkos į Lietuvą

Miglė Savukaitė

Kupiškis. Viešosios bibliotekos parodų salėje veikė prieš 25 metus darytų fotografijų paroda „Ilgas sugrįžimas: tremtinių palaikų pargabenimo iš Igarkos ekspedicija Jono Jaručio fotografijose“. Tą popietę pristatytas ir naujausias Jurgio Usinavičiaus romanas apie tremtį ir pokario metus „Nulaužytų šakų giesmės“.

Tą popietę režisierė Vilija Morkūnaitė kvietė kupiškėnus pabūti glaudžiame draugų rate – jaukiai pasidalyti kiek įmanoma šviesesniais, kupinais vilties prisiminimais. Susėdimas rateliu susirinkusiems kupiškėnams – parodos žiūrovams, literatūros ir kultūros mėgėjams, bei tremtiniams – leido pasijusti stipriems, įveikusiems netektis, nebūtį ir negandas, iškeltomis galvomis ateiti į laisvą šiandieną, tačiau nepamiršti praeities ir gerbti savo tautos istoriją.

Kronika

Apie laisvės kovų ir atmintinas

KĖDAINIAI. Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos salėje įvyko dviejų dalių leidinio – žemėlapio „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ ir jo aprašo – pristatymas. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai: Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Rukšienė.

Pirmoje leidinio dalyje – žemėlapyje „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ – supažindinama su rajono savivaldybėje esančiais paminklais, skirtais kovoms už šalies laisvę ir žuvusiems herojams paminėti. Antra dalis – „Žemėlapio „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ aprašas“, kuriame pateikiama istorinė medžiaga apie paminklus. Tokiu leidiniu gali pasidžiaugti reta savivaldybė. Turintis didelę išliekamąją vertę leidinys šiuo metu pristatomas visuomenei, dalijamas bibliotekoms, mokykloms.

Kronika

Atkeliavo džiazas

Poetas ir rašytojas Robertas Keturakis pristato Garliavos džiazo grupę

GARLIAVA. Kauno rajono viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečio poeto, rašytojo, vertėjo Roberto Keturakio sudarytos knygos „Paprasti gyvenimai“ sutiktuvės, bendruomenei prisistatyta pavasarį susibūrusi Garliavos sporto ir kultūros centro džiazo grupė pirmą kartą pasirodė garliaviečiams, kūrė ypatingą dvasią. Šios jaunatviškos kompanijos tikslas – profesionaliojo meno sklaida Garliavos bendruomenėje. Grupę sudaro keturi veržlūs, profesionalūs muzikantai. Vadovas Juozas Strupinskas groja saksofonu ir fleita. Laura Paulauskienė skambina fortepijonu, Benita Sutkevičiūtė – bosine gitara, o Ąžuolas Paulauskas – vienas geriausių šalies būgnininkų – būgnus muša. Į savo koncertinę programą muzikantai įtraukė tradicinį džiazą, originalias kompozicijas, džiazo improvizacijas, liaudies dainų aranžuotes. Taigi miestas tampa džiazo ir improvizacijų erdve. Čia dažniau skambės laisva džiazo muzika.

Kronika

Įvertintos bibliotekos

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija šiais metais pirmą kartą organizavo konkursą Lietuvos viešųjų bibliotekų ir jų padalinių Metų nominacijoms gauti. Kėdainiuose vyko Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų visuotinis asociacijos narių susirinkimas. Nominacija „Lietuviškiausia biblioteka 2013“ įteikta Prienų Justino Marcinkevičiaus viešajai bibliotekai. Ji skirta už įdomias iniciatyvas skaitymo skatinimo srityje ir gimtosios kalbos bei literatūros puoselėjimo tradicijas.

Jau daugelį metų ypač artimas ir nuoširdus ryšys biblioteką sieja su kraštiečiais rašytojais ir literatūros mokslininkais. Čia vyksta netradicinės pamokos, organizuojami konkursai ir literatūrinės kelionės rašytojų gyvenimo bei kūrybos keliais. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka yra vienintelė šalies biblioteka, kasmet leidžianti mokinių kūrybos knygas. Šie ir kiti nuveikti darbai ir padėjo bibliotekos kolektyvui pelnyti šį prasmingą apdovanojimą.

Kronika

Susitikimas su aktore

Aktorė ir rašytoja Doloresa Kazragytė kalba panevėžiečiams

PANEVĖŽYS. Senjorų klubo „Pabūkime kartu“ nariai vieną vasaros pavakarę Parko bibliotekoje (Parko g. 37) susitiko su žinoma aktore bei rašytoja Doloresa Kazragyte. Į renginį susirinko ne tik senjorų klubo nariai, bet ir kiti miesto gyventojai, nenorėję praleisti progos pamatyti bei išgirsti šią asmenybę. Susitikimo metu viešnia pasidalino apmąstymais apie tikėjimą ir gyvenimą, šnekėjo ir apie savo knygas, rašymą bei naujausią vaidmenį. Nors ponia Doloresa prisipažino gana vėlai ėmusi tikėti į Dievą, tik būdama 55 metų pasikrikštijo, tačiau dabar savo gyvenimo ji neįsivaduojanti be tikėjimo. „Jame randu atsakymus į visus man rūpimus klausimus, – teigė viešnia. – Kažkam gyvenimas tik prasideda, kažkam jau eina į pabaigą. Tačiau nereikia to bijoti. Kai atsikratai baimės, viskas įgyja kitą prasmę. Juk gyvename ne vien dėl valgio, ne dėl kasdienės rutinos“, – mintimis dalijosi aktorė.

Kronika

Policininkų ekskursija

PAGĖGIAI. Lietuvoje minint 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato darbuotojai lankėsi Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kurioje jiems buvo pristatytos meno ir dokumentų ekspozicijos, Vilniaus grafikos meno centro parengta Tarptautinė ekslibrisų paroda „Kristijonui Donelaičiui – 300“, pravesta ekskursija po biblioteką.

Kronika

Pasveikino „Sūduonią“

KAZLŲ RŪDA. Jau 35 metus čia gyvuoja folkloro ansamblis „Sūduonia“. Jei pabandytumėme suskaičiuoti, kiek dainų sudainuota, pasakojimų paporinta ar kiek koncertuota, kiek kantrybės, darbo ir širdies atiduota... Per visus ansamblio gyvavimo metus ne kartą keitėsi vadovai, o gyvenimui tekant sava vaga kito, mainėsi ir dainuojantys, lietuviškas tradicijas puoselėjantys ansambliečiai. Tačiau pagrindinis kolektyvo bruožas ir suformuotas savitas suvalkietiškų dainų atlikimo stilius visuomet išliko, o tas užburiantis kanklių skambesys dažnai suvirpina klausytojo širdies stygas. Turbūt todėl dažnam Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojui „Sūduonia“ yra artima, sava ir gerai pažįstama.

Pagerbti, pasidžiaugti ir pasveikinti šio folkloro ansamblio 35 kūrybinės veiklos metų proga į Kazlų Rūdos viešosios bibliotekos salę susirinko nemažas būrys kolektyvo draugų, bičiulių ir bendraminčių. Šventėje apsilankė ir pirmasis folkloro ansamblio „Sūduonia“ vadovas J. Vylius kaip visuomet su puikia nuotaika, kanklėmis ir su daina. Ansambliečius pasveikino ir malonias praeities akimirkas prisiminė, kurį laiką folkloro ansambliui vadovavusi A. Pabalienė. Neįprastas ir netradicinis buvo Kazlų Rūdos savivaldybės mero V. Kanevičiaus sveikinimas. Jis folkloro ansamblį sveikino pasipuošęs sceniniais „Sūduonios“ tautiniais drabužiais ir kaip buvęs ansamblietis pakvietė visus bendrai dainai. V. Kanevičius pirmąjį folkloro ansamblio vadovą J. Vylių pasveikino puokšte gėlių. Jauki ir šilta atmosfera sklandė tą popietę. Malonius širdžiai prisiminimus keitė lietuviška daina ar suvalkiečių tarme papasakota istorija.

Kronika

36-oji klojimo teatrų šventė

Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ spektaklio akimirka Redos BRAZYTĖS nuotrauka

DŽENČIALAUKA. Tautkaičių klojimo teatro draugija „Gegnė“ Žolinių proga organizavo klojimo teatrų šventę. Draugija klojimo teatro, kuris yra laikomas dabartinio teatro pirmtaku, tradiciją puoselėja jau daug dešimtmečių. Šiemet tokia šventė surengta jau 36-ąjį kartą. Dženčialaukos kaime esančiame klojimo teatre spektaklius pristatė Marijampolės ir Šakių teatro mėgėjų kolektyvai. Tradicinės šventės dalyvius ir organizatorius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, mero pavaduotojas Sigitas Valančius, administracijos direktorius Metas Ražinskas, Kultūros skyriaus darbuotojai.

Marijampolės savivaldybės „Sūduvos“ kaimo bendruomenės mėgėjų teatras žiūrovams parodė Žemaitės „Trys mylimos (režisierė – Daiva Krampienė). Šventėje dalyvavo du teatrai iš Šakių rajono. Griškabūdžio mėgėjų teatras „Klėtis“ pristatė R. Paciukonio „Kariesas“ (režisierė – Rasa Uzelienė), o Lukšių mėgėjų teatras suvaidino K. Binkio „Kai atsarga daro gėdą“ (režisierė – Birutė Dovydaitienė). Šeimininkai, Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ kolektyvas, parodė Žemaitės „Apsiriko“ (režisierė – Ona Miliauskienė).

Kronika

Šešias dienas trukęs Teatro rojus

PLUNGĖ. Netylantys plojimai, akyse suspindusios ašaros, daugybė jaunų, entuziastingų ir teatru gyvenančių žmonių vienoje salėje, stipriai suspaustos rankos ir visiems kartu atliekama festivalio simboliu tapusi daina „Mes pasaulio vaikai“ – tik keli akcentai iš devintojo tarptautinio vaikų ir jaunimo teatrų festivalio – kūrybinės laboratorijos „Mažoji Melpomenė“ – uždarymo ceremonijos...

„Teatras yra rojus, nes tik teatre gali vykti tokie pat stebuklai kaip rojuje“, – sveikindamas renginio dalyvius kalbėjo Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. O koks rojus be šio renginio simbolio – obuolio, kuris viso renginio metu simbolizavo išmintį, meilę, grožį ir pažinimą.

Festivalis truko net šešias dienas, bet to užteko, kad abejingų neliktų. Festivalis Plungėje organizuojamas kas antrus metus. „Mažoji Melpomenė“ yra vienas svarbiausių ir išskirtiniausių Plungės mieste vykstančių ir Plungės kultūros centro organizuojamų tradicinių renginių, užimantis ypatingą vietą ir tarp visų Lietuvoje vykstančių teatro projektų. Būtent Plungė yra vienas iš pirmųjų Lietuvos miestų, kuriame pradėjo vaidinti mėgėjai, o teatras „Saula“ ir režisieriai Sigita ir Romas Matuliai, organizuodami šį festivalį, ypač prisideda prie mėgėjų teatrų tradicijų puoselėjimo, išsaugojimo, populiarinimo ir sklaidos.

Kronika

Tarp kūjo ir priekalo 

Petras Bielskis,

Klaipėdos universiteto profesorius

Antaną Smetoną, vieną didžiausių mūsų valstybės veikėjų, iki šiol persekioja tarybinių laikų politinė retorika. Visi įvaizdžiai iškreipti, žeminantys – bailys, bėglys, nevykėlis. Koks ten veikėjas ir kokia ten jo valstybė, jei pasiraitęs kelnes, basas kaip vaikigalis varlinėja ir ieško seklesnės brastos upeliūkštyje. Ir mirė kažkaip per žioplumą, užduso palėpėje. Lietuvos nedraugų fraziologija! Viešpatie, bet juk yra visai kitoks gyvenimas, greta tų piktavališkų pamfletų eina kita istorija, pilna pasišventimo ir valios. Dabar puikiai žinoma Rusijos spectarnybų teroristinė neįtinkančių veikėjų naikinimo metodika visame pasaulyje. Dar 1921 metų liepą V. Leninas įpareigojo F. Dzeržinskį paruošti planą kovai su emigracijoje esančia inteligentija. Po keturių dienų toks planas iš trijų punktų buvo pateiktas: iš pabėgusių į užsienį šeimų imti įkaitus; laikyti juos specialiose stovyklose ir šaudyti, jeigu jų giminės imtųsi kokių nors kontrrevoliucinių veiksmų; sudaryti specialų skyrių, kuris rengtų pasikėsinimus prieš emigracijos veikėjus; į antibolševikines organizacijas įvesti kuo daugiau agentų (B. Vološanskis. Tas žiaurus amžius. Algarvė, 1998, p. 58). Buvo parengta visa tarptautinio teroro laboratorija ir metodika. Galima pasivartyti dar bolševikų išleistą A. Smetonos valdymo metų dokumentų rinkinį (Lietuvos istorijos šaltiniai. T. VI. Lietuva buržuazijos valdymo metais 1919–1940. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius, 1961). Nėra sveikos vietos. Nota iš Vokietijos, nota iš Lenkijos, nota ir Sovietų Rusijos su griežtais nurodymais, kaip Lietuva privalo elgtis ir tvarkytis. Viduje nesutramdomai viską ardo stipriai Rusijos remiama neva Lietuvos komunistų partija. Kokie jos uždaviniai? 1927 metų LKP IV konferencija tiesiai, be užuolankų paskelbė 30 antivalstybinų tezių: „Reikia įkalti kylys tarp buržuazinės liaudininkų viršūnės ir tų jųjų masių už susiartinimą su SSSR, sustiprinti kovą su klerikalizmu, populiarinti kaime SSSR žemės ir tautinę politiką, už darbininkų ir darbo valstiečių apginklavimą“ (358 p.). Sukurta centralizuota raudonųjų kuopelių sistema, kurios pagrindinis tikslas – ardyti ir griauti mūsų valstybę. Ir visa ta našta ant vienišo Prezidento, galvojančio apie Kybartų aktus, galvos. Nieko priekyje ir nieko už nugaros. O kokia Lietuva būtų ir kur būtų, jei ne dvidešimt nepriklausomybės metų, kurių vedlys ir pagrindinis architektas nuolat buvo prezidentas Antanas Smetona.