Lietuvos
kultūros
galerija

Išnašos

Netekties metinėms – knyga apie meilę

Daiva Červokienė

Poetę klaipėdietę Dalią Bielskytę pristatė sostinės galerijos „Arka“ šeimininkė, menotyrininkė Dovilė Tomkutė, beje, nuo mažens puikiai pažįstanti Dalią ir jos šeimą

Poetės Dalios Bielskytės knyga „Vardas debesies“ skirta jos gyvenimo draugo dailininko Arūno Mėčiaus (1965–2013) atminimui. Klaipėdoje, mieste, kuriame menininkų pora gyveno, ji buvo pristatyta kovo 26-ąją – dailininko gimimo dieną, o vėliau – ir sostinėje. Taip išlaikyta Dalios ir Arūno tradicija – per jo gimtadienį surengti kultūrinį renginį, suruošti šventę sau ir draugams.

Sukurta drauge

„Ši knyga apie meilę, kuri nesibaigia nei gerais, nei blogais dalykais, nes tiesiog nesibaigia. Ji – mūsų abiejų autorystė, nes kurdami mes atspindime žmones, kuriuos sutinkame. Jei nebūtų buvę Jo, eilėraščiai būtų buvę kitokie, o šių nebūtų buvę. Kai žmonės, būdami kartu, sukuria tam tikrus dalykus, tai yra labai nedaloma simbiozė“, – knygos pristatyme kalbėjo poetė.

Knyga „Vardas debesies“ iliustruota A. Mėčiaus kūriniais – ją išleisti menininkų pora svajojo ilgai. Dailininkas jau buvo atrinkęs iliustracijas knygai iš paveikslų ciklo „Deminutyvai“, ant knygos viršelio – jo daryta Dalios nuotrauka.

Kalbėdama apie gyvenimo tarpsnį, kurį simboliškai užbaigė poezijos knyga, Dalia pastebėjo, kad knygos išleidimas priminė padavimą apie daikto įvardinimo reikšmę. Knyga seniai galėjo tapti kūnu, bet trūko arba motyvų tai padaryti, arba pinigų leidybai. O kai tik sumanė knygos pavadinimą, iš karto reikalai pajudėjo, kaip kad virš kaimo pakibęs debesis-ežeras, kuris grūmodamas baugino žmones, kol atsitiktinai ištarus jo vardą nusileido ant žemės ežeru.

Ne mažiau dramatiška

„Vardas debesies“ – jau trečioji D. Bielskytės poezijos knyga. Pirmoji – „Raudona“ (2006) – pelnė Zigmo Gėlės premiją. Jos istorija – ne mažiau dramatiška. Dalia, jau dviejų dukrelių mama, būdama 24 metų susirgo ūmia leukemija. Prasidėjo intensyvus gydymas, chemoterapijos. Pasiekus remisiją, svarstyta kaulų čiulpų transplantacijos galimybė. Jos Lietuvoje dar nebuvo atliekamos, užsienyje – nekompensuojamos. Laimė, vienintelė Dalios sesuo buvo tinkama donorė, ji nesuabejojo savo noru padėti sesei. Dėl kaulų čiulpų transplantacijos Katovicų klinikoje seserys praleido porą mėnesių. Dalia ligonėje gulėjo pririšta prie lašelinių, daug skaitė ir rašė, aptardavo su greta buvusia seserimi Egle parašytus ar perskaitytus tekstus. Dar būdama sveika Dalia rašė, tačiau niekada neteikė tam reikšmės – rašo visi, kas nori. O susirgus literatūra pasirodė esanti rimtas savipagalbos būdas, ten, Katovicų klinikoje, parašyta dauguma pirmosios poezijos knygos eilėraščių.

Veikli moteris neslėpė, jog visiškai sugrįžti į gyvenimą ir visuomenę, atgauti pirmykštę energiją jai pavyko tik per maždaug 5 metus, tada jos gyvenime atsirado Arūnas....

Vietoj recenzijos

„Vaizduotė yra pavojingas dalykas, o ypač – literatūrinė vaizduotė. Ji geba praverti tuos slaptuosius kambarius, kur gyvena ir drugeliai, ir šmėklos. Ir vieni, ir kiti blaškosi ieškodami išėjimo į išorę, į šviesą, kur galima jaustis laisvam ir nepažeidžiamam, tad poezijos užduotis ar viena iš užduočių yra suteikti šią galimybę. Kaipgi tuos kambarius mums atveria poetė? D. Bielskytės literatūrinėje vaizduotėje pasaulis yra juntamas, regimas, apčiuopiamas itin minimalistinėmis priemonėmis, tad lakoniškose formų tvirtovėse skaitytojas savo žemėlapį turi susirasti pats. Jis turi klaidžioti Dalios jutimų miestuose, kur ironija ir lyrika yra seserys dvynės, kur Dievas pasirodo kaip artimas, seniai matytas, bet niekad neužmirštas giminaitis. Čia niekas perdėm nedramatizuojama, laikas yra metas, kai gali tekėti ašaros, tačiau, neneigtina, gali būti ir kitoks; debesų laikas... Ir ašaros čia nėra liūdesio ženklas, greičiau priemonė, kuria jutimai paliečia grubų realybės paviršių. Ašara – vienas esminių D. Bielskytės įvaizdžių, o laikas, susijęs su ašara, spinduliuoja kažką, kas visiems mums artima ir pažįstama, netgi jei negebame tai įvardinti“, – taip knygos pristatyme teigė poetas Julius Keleras.

D. Bielskytė sakė galvojanti nuo poezijos trauktis, nes tai – labiau jaunų žmonių menas. Tačiau norėtų parašyti kitokią knygą. Kokią? Nenorinti išduoti paslapties.

Vilnius
Autorės nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“