Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika 

JAV mecenatė apdovanojo V. K. Jonyno galeriją Druskininkuose

Į V. K. Jonyno galeriją Druskininkuose iš JAV atkeliavo dovanoti 2 monumentalūs (aukštis 2,5 m) eksponatai: išeivijos dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997), dirbusio Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV, sienų mozaikų modeliai „Rūpintojėlis“ ir „Šv. Kazimieras“. Originalioje architektūroje jie turi užrašus „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“ ir „Apsaugok, Aukščiausiasis, tą mylimą šalį“. Šios mozaikos V. K. Jonyno buvo sukurtos 1965 metais Šiluvos Dievo motinos koplyčiai Nekaltojo prasidėjimo katedrai Vašingtone (Shrine of the Immaculate Conception, Washington, DC). Ten dar yra yra ir išeivijos dailininkų Albino Elskaus bei Vytauto Kašubos kūriniai.

V. K. Jonyno galerijai minėtus mozaikų projektus padovanojo JAV, Indianoje, gyvenanti Irena Jonynienė, dovaną dedikuodama savo vyro Vytenio Jonyno atminimui. Galerijai, kuri disponuoja beveik tik kameriniais V. K. Jonyno molbertinės tapybos, skulptūros kūriniais, akvarelėmis ir piešiniais, ši dovana yra didžiulis pastiprinimas, galimybė optimaliau reprezentuoti V. K. Jonyno kūrybos platumas. Mozaikų modeliuose žiūrovai galės matyti harmoningą kolorito visumą, savitą idėjos interpretaciją. Figūros atliktos nepriekaištinga profesionalo ranka, kompozicijose perteiktos tėvynės ilgesio nuotaikos, fono detalės praturtintos toliuose paliktos tėvynės istorinių įvykių, architektūros vaizdais. Muziejus dėkingas ir Kastyčiui Latviui (JAV), skyrusiam savo lėšas kūriniams persiųsti. Išpakavus dėžes, buvo matyti, kad eksponatus į tolimą kelionę palydėjo rūpestingos rankos, – abiejų, kruopščiai supakuotų mozaikų projektų, sėkmingai perkirtusių Atlanto platybes, būklė – puiki. Tikimasi, kad šie monumentalūs kūriniai bus lyg tiltas tarp praeities ir dabarties, priartins pasaulio toliuose pasklidusią mūsų tautiečio kūrybą, atvers naujus tyrinėjimų horizontus.

Kronika

Parodoje įamžino S.  Dariaus ir S. Girėno žygdarbį

Dailininkė Judita Budriūnaitė

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) veikė dailininkės, tapytojos Juditos Budriūnaitės darbų paroda – „Iš Lakūnų plento“, priklausanti „Lūžio kartos vardų“ ciklui. Parodos eksponatai kalbėjo apie didžių Lietuvos lakūnų, patriotų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – lemtingą 1933-iųjų skrydį per Atlantą iš Niujorko į Kauną, tragiškai pasibaigusį tėvynės kaimynystėje – Lenkijoje (tuometinė Vokietija), Soldino miške. Kūrėja darbais stengiasi išsakyti pasididžiavimą tautos didvyrių poelgiu, pabrėždama ir savaip įprasmindama lėktuvo simbolį.

Kalbamės su parodos autore Judita BUDRIŪNAITE ir kuratore Kristina CIVINSKIENE.

Kas ta Lūžio karta?

Kronika

Neblėstanti žygdarbio šlovė

Benjaminas ŽULYS

Pradžioje buvo svajonė

Visa Lietuva liepą mini legendinio lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metines. Įvairiose vietovėse, ypač Kaune, kur turėjo nusileisti Atlantą įveikusi „Lituanica“ ir dabar Aukštųjų Šančių karių kapinėse ilsisi didvyrių kūnai, vyksta minėjimai, parodos, kiti renginiai. Visas S. Dariaus ir S. Girėno gyvenimas, jų žygdarbis yra kupinas įvairių įvykių, gyvenimiškų detalių, pastebėjimų, prisiminimų, komentarų tarsi tikra, nemirštanti legenda. Apie juos sukurta ne viena daina, eilių posmas, parašyta įvairių knygų, o vyresnysis Lietuvos aviacijos muziejaus kolekcininkas Jonas Čepas ir žurnalistas, kino operatorius Stasys Dargis sukūrė dviejų dalių dokumentinį valandos trukmės filmą „Lituanica“ nemari atminties šviesoje“. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikė paroda „Lituanica“ – (ne)įmanoma misija“ ir įvyko filmo pristatymas. Parodos stenduose pasakota apie lakūnų gyvenimą, patriotinę veiklą, svajonę skristi iš Amerikos į Lietuvą, rengimąsi skrydžiui, patį žygdarbį, katastrofą, didvyrių pagerbimą Lietuvoje, žygio atminimo įamžinimą Amerikoje ir kitur. Parodoje eksponuotos istorinės nuotraukos apie didvyrių gyvenimą, žygdarbį, jo atgarsį visame pasaulyje. Įdėtos retos nuotraukos apie didvyrių gyvenimą iš Obelių kraštotyros muziejaus direktoriaus Andriaus Dručkaus kolekcijos.

Išnašos

Neužmirštuolės žiedas broliams iš Aukštuolių

Loreta Jastramskienė

Knygos autorė Sigita Narbutaitė- Lipovienė prie paminklinio akmens, kurį žuvusiems ginant Lietuvos laisvę broliams Katlioriams pastatė jų seserys

Ar kada nors teko matyti motiną, praradusią penkis sūnus, bet išsaugojusią tvirtą dvasią ir likusius savo vaikus? Ji apsilankydavo namuose, kuriuose gyveno ukmergiškio gydytojo Kazio Mikalausko šeima, tuomet ją ir pažino Sigita Narbutaitė-Lipovienė, dar būdama vaikas. Gal pajausta šios moters kančia, gal solidarumas su motinomis, iškentusiomis vaikų netektis, jų negalias, o gal tvirtas noras įrašyti skaudžiausiame Lietuvos XX amžiaus istorijos puslapyje savo liudijimą paskatino gydytoją Sigitą Narbutaitę-Lipovienę parašyti knygą „Aukštuolių ąžuolai“ (leidykla „Homo liber“). Pasakojimas, paremtas dokumentais, artimųjų ir liudininkų atsiminimais apie Aukštuolių kaime (Ukmergės r.) gyvenusios Onos ir Boleslovo Katliorių šeimos tragiškus penkių sūnų likimus, tapo trečiąja medikės knyga.

Išnašos

Netekties metinėms – knyga apie meilę

Daiva Červokienė

Poetę klaipėdietę Dalią Bielskytę pristatė sostinės galerijos „Arka“ šeimininkė, menotyrininkė Dovilė Tomkutė, beje, nuo mažens puikiai pažįstanti Dalią ir jos šeimą

Poetės Dalios Bielskytės knyga „Vardas debesies“ skirta jos gyvenimo draugo dailininko Arūno Mėčiaus (1965–2013) atminimui. Klaipėdoje, mieste, kuriame menininkų pora gyveno, ji buvo pristatyta kovo 26-ąją – dailininko gimimo dieną, o vėliau – ir sostinėje. Taip išlaikyta Dalios ir Arūno tradicija – per jo gimtadienį surengti kultūrinį renginį, suruošti šventę sau ir draugams.

Sukurta drauge

„Ši knyga apie meilę, kuri nesibaigia nei gerais, nei blogais dalykais, nes tiesiog nesibaigia. Ji – mūsų abiejų autorystė, nes kurdami mes atspindime žmones, kuriuos sutinkame. Jei nebūtų buvę Jo, eilėraščiai būtų buvę kitokie, o šių nebūtų buvę. Kai žmonės, būdami kartu, sukuria tam tikrus dalykus, tai yra labai nedaloma simbiozė“, – knygos pristatyme kalbėjo poetė.

Iš laiškų

Kazimiero Zulono rankraščių paslaptys

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Aš ne puotaut į žemę atėjau,
Nors mano žodžiai – vėjas...
Aš noriu skrist erdvėn dangaus,
Žvaigždutėm suspindėjus.

Kazimieras Zulonas

Mano rankose anykštėno ir kupiškėno, šviesaus atminimo pedagogo, literato, kultūros ir visuomenės veikėjo Kazimiero Zulono rankraščių archyvas. Didžiulė paskata prikelti iš užmaršties žinomo anykštėno gyvenimo, veiklos ir kūrybos faktus buvo kolegės iš Kupiškio Linos Matiukaitės prašymas patikslinti K. Zulono biografiją. Ji žada ją skelbti Kupiškio enciklopedijoje.

Dauguma anykštėnų pamena K. Zuloną kaip aktyvų sovietmečio laikų kultūros vadovą, kuris sakydavo kalbas įvairių renginių metu, organizuodavo šventes. Bendras įspūdis, kad jis tik buvo aktyvus sovietmečio veikėjas. Tačiau išanalizavę jo archyvą, atradome ir kitą žmogų – viduje giliai tikintį į Dievą, išgyvenantį dėl Lietuvos ir jos ateities, besirūpinantį tikrosiomis dvasinėmis vertybėmis, labai jautrų, be galo mylintį žmones.

Atmintis

Ar tikrai gerbiame šviesų Prano Dovydaičio atminimą?

Kun. Ignas PLIORAITIS

Vasario 16-osios Akto signataro Prano Dovydaičio tėviškę žyminti nuoroda kelyje Marijampolė–Višakio Rūda

Aldonos Vasiliauskienės knygos „Akmenuotas patrioto kelias“ (Regnum fondas, Vilnius, 2001) istoriografinėje apžvalgoje rašoma:

„Pranas Dovydaitis – enciklopedinio masto mokslininkas, profesorius (1927), filosofijos mokslų daktaras (1935), Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininkas (1922–1940) ir vienas pirmųjų jos akademikų (1933), politikas ir kultūrininkas: Lietuvos Tarybos narys (1917 m. rugsėjo 21 d.), Nepriklausomybės Akto signataras (1918 m. vasario 16 d.) trečiasis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas (1919 m. kovo 9 (12) d. - balandžio 12 d.), pirmosios lietuvių gimnazijos Kaune direktorius (1916–1922), Lietuviškosios enciklopedijos viceredaktorius (1931–1940), žurnalistas – apie 40 laikraščių bei žurnalų leidimo iniciatorius ir steigėjas, ilgametis redaktorius: „Lietuvos mokykla“ (1918), gamtos mokslų žurnalas „Kosmos“ (1920), filosofijos – „Logos“ (1921), religijų istorijos – „Soter“ (1924) ir daugelio kitų. „Ateities“ žurnalo (1911) redaktorius bei ateitininkijos įkūrėjas (1911), vyriausiasis Ateitininkų federacijos vadas (1921–1927), katalikiškų jaunimo organizacijų puoselėtojas bei globėjas, žymus visuomenininkas: „Saulės“ draugijos vicepirmininkas (nuo 1916 metų) ir pirmininkas (iki 1919 metų), Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos pirmininkas (1920–1924), Katalikų veikimo centro Vyriausios valdybos narys (nuo 1927 metų) ir vicepirmininkas (1931–1937), Lietuvos Darbo federacijos vicepirmininkas (1928–1934), o ją perorganizavus į Lietuvos Krikščionių darbininkų sąjungą, – pirmininkas (1934–1940), talkino įvairioms katalikiškoms moterų bei vyrų organizacijoms. 2000 m. gegužės 7 d. Romoje Koliziejaus aikštėje popiežius Jonas Paulius II paskelbė naujus Lietuvos kankinius, įrašytus į dvidešimtojo amžiaus Martirologiją. Tarp 114 paskelbtųjų yra ir Pranas Dovydaitis“.