Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vyskupų Sinodo kreipimasis į pasaulio šeimas

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus kalbasi su kardinolais, dalyvavusiais šeimai skirtoje neeilinėje Vyskupų Sinodo asamblėjoje

Dalijimasis sudėtinga patirtimi

Aptariant pasibaigusią neeilinę Vyskupų Sinodo asamblėją, kurios tema buvo „Iššūkiai šeimos pastoracijai dabartiniame evangelizacijos kontekste“, ir pabrėžiant, jog tai buvo dalis platesnio sinodinio proceso, kuris bus užbaigtas ateinančiais 2015 metais popiežiaus Pranciškaus šaukiamu kitu Vyskupų Sinodo susitikimu šeimos problematikos vystymui, verta susipažinti su praėjusio Sinodo tėvų kreipimusi į pasaulio šeimas. Šis spalio 18 dieną Vatikane paskelbtas Katalikų Bažnyčios dokumentas, pripažįstant realią krizinę situaciją, kurioje yra atsidūręs šiuolaikinis santuokinis gyvenimas, ir patvirtinant pozityvaus tradicinės krikščioniškos šeimos įvaizdžio nepakeičiamumą, maldoje prašoma Dievo suteikti tvirtybės ir stabilumo tėvų ir jų auginamų vaikų dvasinei namų aplinkai. Prisimenant dabar Lietuvoje švenčiamus Šeimos metus, svarbus yra pasaulio vyskupų nurodymas, jog ypatingos pagarbos ir padėkos nusipelno būtent tos šeimos, kurios savojo gyvenimo realybėje vadovaujasi Kristaus mokymu, pateikdamos kasdienį ištikimybės, tikėjimo, vilties ir meilės – pagrindinių dvasinės gerovės atramų – liudijimą. Kita vertus, kreipimesi pripažįstama, kad šeimos gyvenimo patirtis įvairiomis visuomeninėmis sąlygomis ir skirtingose planetos dalyse toli gražu nėra paprasta. Apie tai gerai žino kunigai ir vyskupai, vykdydami pastoraciją savose bendruomenėse, kurių daugumą sudaro džiaugsmais ir sunkumais besidalinančios šeimos.

Žvilgsnis

Pamąstymai prie kapinių vartų...

Vytautas Bagdonas

Artėjant lapkričio pirmajai, suaktyvėja kapinių lankymas, artimųjų kapų tvarkymas. Per Visus Šventuosius ir Vėlines kapai „skęs“ gėlėse, žvakių šviesoje, link „mirusiųjų karalysčių“ drieksis automobilių eilės. Jau įprasta, kad, tvarkydami artimųjų kapus, žmonės į šalia kapinių esančius konteinerius arba specialiai įrengtas tam skirtas vietas suneša nuvytusias gėles, nebereikalingus gėlių krepšelius, vainikus, stiklinius ir plastikinius sudegusių žvakių indelius bei kitą kapinių „atributiką“. Iš kapinių visos šios atliekos vėliau keliauja į sąvartynus, atliekų tvarkymo aikšteles. Tačiau būna keista matyti, kai į konteinerius ar šiukšlių duobes išmetami ir laikini mediniai kryžiai, kurie, pastačius antkapinius paminklus, tampa jau nebereikalingi. Išmetami ir tokie kryžiai, kurie jau „atgyveno“, keičiant paminklus nebepanaudojami.

Žvilgsnis

Amžinasis Jėzaus malonės miestas

Vytautas BAGDONAS

Pietrytiniame Troškūnų miesto (Anykščių r.) pakraštyje, šimtamečių medžių prieglobstyje yra Amžinybėn išėjusiųjų karalystė. Tai – labai senos katalikų kapinės, kuriose, kaip spėjama, buvo pradėta laidoti mirusiuosius nuo XVII amžiaus pabaigos. 1790-aisiais, tuomet dar labai nedidelių kapinių centre, Troškūnuose gyvenę vienuoliai bernardinai surentė medinę koplyčią, kuri po šimtmečio buvo restauruota.

Pro įspūdingus kapinių vartus įžengus, šioje ramybės oazėje tikrai yra į ką pasižiūrėti. Kai kurie antkapiniai paminklai tokie įspūdingi, įdomūs ir nepakartojami, kad norisi juos apžiūrinėti, tyrinėti, piešti ar fotografuoti. Kokių tik paminklų čia nėra: ir medinių, ir akmeninių, ir betoninių. Be galo įdomūs akmeniniai, kalvių kalti, raityti, visaip ornamentuoti kryžiai. Kai kurie antkapiniai paminklai čia primena didingas koplyčias, meno kūrinius, net tikinčiųjų pamėgtą Lurdą...

Išnašos

Neužmirštuolės žiedas broliams iš Aukštuolių

Loreta Jastramskienė

Knygos autorė Sigita Narbutaitė- Lipovienė prie paminklinio akmens, kurį žuvusiems ginant Lietuvos laisvę broliams Katlioriams pastatė jų seserys

Ar kada nors teko matyti motiną, praradusią penkis sūnus, bet išsaugojusią tvirtą dvasią ir likusius savo vaikus? Ji apsilankydavo namuose, kuriuose gyveno ukmergiškio gydytojo Kazio Mikalausko šeima, tuomet ją ir pažino Sigita Narbutaitė-Lipovienė, dar būdama vaikas. Gal pajausta šios moters kančia, gal solidarumas su motinomis, iškentusiomis vaikų netektis, jų negalias, o gal tvirtas noras įrašyti skaudžiausiame Lietuvos XX amžiaus istorijos puslapyje savo liudijimą paskatino gydytoją Sigitą Narbutaitę-Lipovienę parašyti knygą „Aukštuolių ąžuolai“ (leidykla „Homo liber“). Pasakojimas, paremtas dokumentais, artimųjų ir liudininkų atsiminimais apie Aukštuolių kaime (Ukmergės r.) gyvenusios Onos ir Boleslovo Katliorių šeimos tragiškus penkių sūnų likimus, tapo trečiąja medikės knyga.

Išnašos

Netekties metinėms – knyga apie meilę

Daiva Červokienė

Poetę klaipėdietę Dalią Bielskytę pristatė sostinės galerijos „Arka“ šeimininkė, menotyrininkė Dovilė Tomkutė, beje, nuo mažens puikiai pažįstanti Dalią ir jos šeimą

Poetės Dalios Bielskytės knyga „Vardas debesies“ skirta jos gyvenimo draugo dailininko Arūno Mėčiaus (1965–2013) atminimui. Klaipėdoje, mieste, kuriame menininkų pora gyveno, ji buvo pristatyta kovo 26-ąją – dailininko gimimo dieną, o vėliau – ir sostinėje. Taip išlaikyta Dalios ir Arūno tradicija – per jo gimtadienį surengti kultūrinį renginį, suruošti šventę sau ir draugams.

Sukurta drauge

„Ši knyga apie meilę, kuri nesibaigia nei gerais, nei blogais dalykais, nes tiesiog nesibaigia. Ji – mūsų abiejų autorystė, nes kurdami mes atspindime žmones, kuriuos sutinkame. Jei nebūtų buvę Jo, eilėraščiai būtų buvę kitokie, o šių nebūtų buvę. Kai žmonės, būdami kartu, sukuria tam tikrus dalykus, tai yra labai nedaloma simbiozė“, – knygos pristatyme kalbėjo poetė.

Atmintis

Ar tikrai gerbiame šviesų Prano Dovydaičio atminimą?

Kun. Ignas PLIORAITIS

Vasario 16-osios Akto signataro Prano Dovydaičio tėviškę žyminti nuoroda kelyje Marijampolė–Višakio Rūda

Aldonos Vasiliauskienės knygos „Akmenuotas patrioto kelias“ (Regnum fondas, Vilnius, 2001) istoriografinėje apžvalgoje rašoma:

„Pranas Dovydaitis – enciklopedinio masto mokslininkas, profesorius (1927), filosofijos mokslų daktaras (1935), Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininkas (1922–1940) ir vienas pirmųjų jos akademikų (1933), politikas ir kultūrininkas: Lietuvos Tarybos narys (1917 m. rugsėjo 21 d.), Nepriklausomybės Akto signataras (1918 m. vasario 16 d.) trečiasis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas (1919 m. kovo 9 (12) d. - balandžio 12 d.), pirmosios lietuvių gimnazijos Kaune direktorius (1916–1922), Lietuviškosios enciklopedijos viceredaktorius (1931–1940), žurnalistas – apie 40 laikraščių bei žurnalų leidimo iniciatorius ir steigėjas, ilgametis redaktorius: „Lietuvos mokykla“ (1918), gamtos mokslų žurnalas „Kosmos“ (1920), filosofijos – „Logos“ (1921), religijų istorijos – „Soter“ (1924) ir daugelio kitų. „Ateities“ žurnalo (1911) redaktorius bei ateitininkijos įkūrėjas (1911), vyriausiasis Ateitininkų federacijos vadas (1921–1927), katalikiškų jaunimo organizacijų puoselėtojas bei globėjas, žymus visuomenininkas: „Saulės“ draugijos vicepirmininkas (nuo 1916 metų) ir pirmininkas (iki 1919 metų), Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos pirmininkas (1920–1924), Katalikų veikimo centro Vyriausios valdybos narys (nuo 1927 metų) ir vicepirmininkas (1931–1937), Lietuvos Darbo federacijos vicepirmininkas (1928–1934), o ją perorganizavus į Lietuvos Krikščionių darbininkų sąjungą, – pirmininkas (1934–1940), talkino įvairioms katalikiškoms moterų bei vyrų organizacijoms. 2000 m. gegužės 7 d. Romoje Koliziejaus aikštėje popiežius Jonas Paulius II paskelbė naujus Lietuvos kankinius, įrašytus į dvidešimtojo amžiaus Martirologiją. Tarp 114 paskelbtųjų yra ir Pranas Dovydaitis“.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Per bažnyčios 190 metų gimtadienį pagerbti jos fundatorių palaikai

Mero Jono Gudausko padėka Benjaminui Bendikui

TŪBINĖS. Iš visų Šilalės dekanate esančių bažnyčių pati seniausia yra Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia, kuriai spalio 17 dieną sukako 190 metų. Tad verta pažvelgti į šios nedidelės medinės šventovės atsiradimo ištakas. Tam pasinaudoju buvusio kraštiečio, dabar gyvenančio Šiauliuose inžinieriaus Benjamino Bendiko išleistu lankstinuku „Tūbinės Dievo Apvaizdos bažnyčiai 190 m.“, kuriam istorijos medžiagą jis po kruopelytę rinko iš įvairių šaltinių, ypač susidomėjo kun. Vincento Juzumo, nuo 1881 metų klebonavusio Varnių parapijoje ir parašiusio knygą „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899) veikla. B. Bendikas Tūbinių parapijos ir joje esančios bažnyčios istorijai parašyti medžiagą rinko ir iš kitų šaltinių, senesnės kartos žmonių prisiminimų. Be galo mylėdamas savo gimtąją parapiją, B. Bendikas, visų surinktą medžiagą apdorojęs, patikrinęs faktus, kunigų fundatorių pavardes, viską ir sudėjo į savo lankstinuką. Čia rašoma, jog XIX amžiaus pirmoje pusėje Tūbinių savininkas buvo itin pamaldus, pavyzdingas žemvaldys, bajoras, Telšių apskrities maršalka Ignotas Jacevičius, gyvenęs savo Tūbinių dvarelyje. Atitrūkęs nuo namų šurmulio, vienumoje, jis ilgai ir nuoširdžiai melsdavosi ne tik savo, bet ir visų žmonių išganymui.

Ar suvešės Lietuvoje baudžiauninko mentalitetas?

Valdas Kilpys

Nėra ne mažiausios abejonės, kad pagrindinė praėjusios savaitės naujiena – faktas, kad pirmadienį, spalio 27 dieną, į Klaipėdos uostą įplaukė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. Nebūtų jokia nuodėmė, jei tą dieną tūlas lietuvis atkimštų šampano butelį. Yra dėl ko. Šio monstro atsiradimas po Lietuvos saule – istorinė diena mūsų valstybei. Turime alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Pagaliau išsivadavome iš situacijos, kurią buvo galima palyginti su baudžiava Lietuvai: kad užtikrintum padoresnį buvimą, esi priverstas tarnauti (mokėti) vienam ponui, ir kitokio pasirinkimo tiesiog nėra. Tai – tokia laisvės rūšis, kai laisvės nėra. Truputis statistikos: už minimo laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės apie 517 tūkst. litų, per metus tai atsieis 186 mln. litų, o per 10 metų – apie 1,86 mlrd. litų. Pinigai nemaži, bet niekas niekada nesakė, kad laisvė atsieina pigiai. Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir valdymo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą. Geroji naujiena yra tai, kad dujų minimumą terminalui tieks Norvegijos „Statoil“. Apie kainą šiuo metu kalbėti sunku, nes ji priklausys nuo Didžiosios Britanijos biržose generuojamo dujų indekso. Kitaip tariant, kaina nuolat kis. Terminalas bus oficialiai atidarytas gruodžio 3-iąją (proga atkimšti dar vieną šampano butelį). Kalbant rimčiau, minėto SGD terminalo atsiradimas po truputį, bet užtikrintai, viešojoje erdvėje jau tampa spekuliacijų objektu. Esu tikras – ne be pagalbos iš Rytų šalies. Nors artėjant rinkimams (ir šiaip iš atsargumo) niekas iš aukštų tribūnų nepasako esminio fakto, kad SGD terminalo radimasis mums negarantuoja mažesnių kainų, tačiau tai nėra priežastis piktintis. Tai privalome aiškiai suvokti neišleisdami iš akių fakto, kad spekuliacijos šia tema bus skatinamos.