Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Mykolas Kleopas Oginskis sugrįžta į Lietuvą

Konferencijos dalyviai ir koncertinės programos atlikėjai

Sergejus Verameičikas perduoda Rietavo muziejininkams M. K. Oginskio rūmų Zalesėje fotografiją

Pranešimą skaito prof. Libertas Klimka

Įgyvendindami Vystomojo bendradarbiavimo projektą „Kultūros istorijos sąsajos Lietuvos ir Baltarusijos kelyje“, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Lietuvos istorijos institutas, Baltarusijos valstybinė muzikos akademija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejumus ir kiti projekto partneriai spalio 3 dieną Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje surengė X tarptautinę mokslinę konferenciją „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės, politinės veiklos pėdsakai: praeities atspindžiai, ateities perspektyvos“.

Vadovaujant aktorei Virginijai Kochanskytei, konferencijos dalyviams gražų muzikinį sveikinimą padovanojo Kultūros įstaiga „Kauno santaka“, M. Petrausko muzikos mokyklos atlikėjai Justinas Buta, Aleksandras Ivanovas ir Vaida Kulbokaitė, jaudinančia gaida nuskambėjo birbynėmis atliekamas Mykolo Kleopo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Konferencijos dalyvius savo apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos Ambasados Baltarusijoje konsulas Vilijus Samuila, pasveikino Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Dalia Užpalienė. Ji pasidžiaugė šių tęstinių konferencijų metu užsimezgusiais kūrybiniais Baltarusijos ir Lietuvos istorijos tyrinėtojų, mokslininkų bendradarbiavimo ryšiais, pabrėžė archyvinių tyrimų ir informacinės sklaidos svarbą M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių aktualizavimui.

Konferencijos vedėja ir istorinių tyrimų kuratorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, atkreipusi dėmesį į tai, kad jubiliejinė konferencija vyksta Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, pirmam pranešimui pakvietė šio muziejaus direktorių Osvaldą Daugelį. Prelegentas apžvelgė kunigaikščių Oginskių dailės kolekcijos, kurią sudaro per 300 dailės kūrinių, pristatymo plačiajai visuomenei galimybes. Pirmą kartą solidžią jubiliejinę parodą numatoma pristatyti 2015 m. rugsėjo 11 d.

Oginskių istorijos tyrinėtojas iš Baltarusijos mokslų akademijos Baltarusijos Istorijos instituto dr. Andrejus Macukas pateikė istorinę Oginskių giminės Breslaujos šakos apžvalgą. Dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas) apžvelgė Oginskių kovą dėl lyderystės Lietuvos respublikonų judėjimui XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiaus pradžioje. Didelio susidomėjimo susilaukė Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos dr. Linos Balaišytės pranešimas apie Elžbietos Oginskytės-Puzinienės mokslo mecenatystės veiklą; Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dėstytojos Šviesės Čepliauskaitės atlikta M. K. Oginskio fortepijoninės kūrybos palikimo studija (sensacija!), paaiškėjo, kad jis sukūrė mažiausiai 40 polonezų (iki šiol buvo žinomi tik 24).

Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos dėstytoja, puiki M. K. Oginskio kūrybinio palikimo žinovė dr. Sviatlena Nemahai apžvelgė Mocarto mokinio, kompozitoriaus ir pianisto Jozefo Violflio ir M. K. Oginskio kūrybinio bendradarbiavimo sąsajas.

Popietinė konferencijos sesija prasidėjo M. K. Oginskio atminimo ir kultūros paveldo puoselėtojo iš Baltarusijos Sergejaus Verameičiko autorine muzikine miniatiūra. Kolegoms iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus svečias perdavė šį rudenį restauruotų M. K. Oginskio rūmų Zalesėje fotografiją.

Ypač įdomus ir vertingas buvo Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėjos dr. R. Šmigelskytės-Stukienės mokslinis pranešimas „Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka – didikų akiračio veidrodis“. Konferencijos dalyviams buvo pristatyta ne tik vieno žymiausių XVIII amžiaus antrosios pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dignitorių ir diplomatų Andriaus Oginskio diplomatinės, valstybinės veiklos bruožai, bet ir jo sūnaus Mykolo Kleopo guvernanto, prancūzo Žano Rolej (Jean Rolay) 1786 metais sudarytas vaivados bibliotekos katalogas. Atsivėrė plati didiko kultūrinių, mokslinių interesų ir idėjų erdvė, kurioje brendo M. K. Oginskio asmenybė.

Ne mažiau įdomus buvo dr. Natalijos Sliž iš Baltarusijos teisės instituto Gardino fakulteto pranešimas apie Oginskių valdas Gardine XVII–XVIII amžiuje; Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus dr. Liberto Klimkos išradingai iliustruotas pranešimas „Apie M. K. Oginskio namą Vilniuje, Dominikonų g. 18/2“; Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos dėstytojo Aleksejaus Frolovo pranešimas „Paslaptingasis M. K. Oginskis ir jo sonata“, kiti pasisakymai.

Konferenciją vainikavo šviečiamoji-koncertinė programa „M. K. Oginskio polonezų kelias 2014“. Ją pristatė Aleksejaus Frolovo vadovaujamas instrumentinis trio „Vytoki“ iš Minsko ir vienos iš aktyviausių M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejinės sukakties bei muzikinio palikimo populiarintojų Lietuvoje akt. Virginijos Kochanskytės vadovaujamas trio, kurį, be jos, sudaro pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir dainininke Giedrė Zeicaitė. Programos pristatymo metu Mykolo Žilinsko dailės galerijos renginių salėje tvyrojusi šventinė nuotaika bylote bylojo: M. K. Oginskis po dviejų šimtmečių kelionės iš tiesų sugrįžta į Lietuvą. Nuotoliai ir laikas bejėgiai prieš polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodijos akordus.

Vytas Rutkauskas,
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius

Jono Ivaškevičiaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“