2014 m. lapkričio 7 d.    
Nr. 42
(2113)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.


Kronika

JAV indėnų šokių festivalis – panevėžietės nuotraukose

Bronius VERTELKA

Vilnietis muzikologas Arvydas
Karaška fotoparodos autorei
Joanai Vigai Čiplytei dovanoja
su indėnų kultūra ryšių turintį darbelį

PANEVĖŽYS. Rašytoja ir istorikė Joana Viga Čiplytė ėmėsi fotografijos meno šturmo. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ panevėžietė pristatė savo fotodarbų parodą „Amerikos indėnų šokių festivalis 2013, gegužė. JAV, Kalifornija“.

Į šalį už Atlanto panevėžietė nuvyko paremta J. Masiulio knygyno paveldėtojos Karolinos Masiulytės-Paliulienės. Ten ji rinko medžiagą knygai apie diplomatą Eduardą Turauską – geradarės mamos sesers vyrą. Nors pats E. Turauskas buvo kilęs iš Žemaitijos, tačiau sutuoktiniai turėjo sąsajų ir su Panevėžiu. J. V. Čiplytė Kalifornijoje, kur saugomi Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos archyvai iki 1940 metų, dirbo 2013 metų balandžio–gegužės mėnesiais.


Kronika

Roma pro fotomenininko objektyvą

Fotomenininkas Valentinas Pečininas

PANEVĖŽYS. Skaitmeninės fotografijos eroje prisilietimas prie klasikinės fotografijos kupinas žavesio ir emocijų. Tuo buvo nesunku įsitikinti rugpjūtį aplankius „Šaltinėlio“ bibliotekoje (Vasario 16-osios g. 10) veikusią Valentino Pečinino darbų parodą „Romos sienos“. Bibliotekos interjerą papuošusios aštuoniolika nespalvotų fotografijų prikaustė žiūrovo dėmesį.

Parodos pristatyme dalyvavo pats autorius, specialiai šia proga trumpam sugrįžęs iš Norvegijos.

Valentinas Pečininas yra buvęs policijos komisaras, profesionalus sportininkas, įvairių bokso turnyrų nugalėtojas bei prizininkas, Japonijos karatė asociacijos juodojo diržo meistras, Lietuvos fotomenininkų bei žurnalistų sąjungos, spaudos fotografų klubo narys, meno kūrėjas. Fotografas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, surengęs kelias dešimtis personalinių bei grupinių parodų, publikavęs nuotraukų įvairiuose leidiniuose, išleidęs fotografijų albumų. Menininkas gerai žinomas ne tik gimtajame Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Mažeikiuose, Vilniuje, bet ir už Lietuvos ribų. Savo kūrybą yra pristatęs Čikagos, Norvegijos, Barselonos, Budapešto, Liuksemburgo ir net Afrikos gyventojams!


Kronika

Nuotraukose – fotoimprovizacijos

Benjaminas ŽULYS

KAUNAS. Savitos meno šakos – fotoimprovizacijos – paroda liaudies stiliumi veikė Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Jos autoriai – menininkai Tomas Bandza ir Edita Naciūtė. Paroda pavadinta „Oira“ – senovės žemaičių šokio vardu.

Renginio organizatoriai ir autoriai papasakojo, kad improvizuoti, pavyzdžiui, tapyboje, muzikoje yra paprasčiau negu fotografijoje, nes ten esama daugiau kūrybinės laisvės, polėkio, erdvės. Kas kita – fotografija: joje užfiksavai vieną ar kitą kadrą, epizodą, ir visa tai lyg sustingsta. Tačiau tikroje kūryboje taip neatsitinka. Kūrėjas pastebi, tarsi ištraukia iš gyvenimo tą vienintelę įdomiausią akimirką, kuri tarsi muzika, daina skamba įvairiai. Tokių nuotraukų gali būti daug.


Kronika

Į fotografiją atvedė meilė gimtajam kraštui

ZYPLIAI. Dvaro centriniuose rūmuose veikė dvi Petro Vaičiulio fotografijų parodos: „Gamtos vilionės“ ir skirta kun. Martynui Sederevičiui paminėti.

P. Vaičiulio vaikystė ir mokykliniai metai prabėgo gražiame Žemaitijos krašte. Gimė 1955 metais Skuodo rajono Notėnų apylinkės Mikytų kaime. Gyvenimas tęsėsi netoli Šačių esančiuose Derkinčių ir Lyksūdės kaimuose. Mokėsi Šačių vidurinėje mokykloje. Toliau – dveji metai sovietinėje kariuomenėje, po to Vilniaus Statybos technikumas. Jame įgyta statybininko specialybė. Ir šiandien Petras – sąžiningai ir kruopščiai atliekantis savo darbą statybininkas. Jis – aktyvus visuomenininkas, Kauno žemaičių kultūros draugijos narys, palaiko ryšius su latvių klubu „Daugava“, yra dalyvavęs „Atgajos“ paminklosaugos klube, Lietuvių ir latvių vienybės draugijoje, yra folkloro klubo „Liktužė“ narys, su šiuo ansambliu koncertuoja įvairiose vietose. Domisi etnografija, istorija, kalbomis, ypatingą meilę jaučia latvių kalbai.


Atmintis

„Pasilikau tik dangų mėlyną...“

Rūta RONKAUSKIENĖ

SKUODAS. Spalio 10 dieną Meno mokyklos salėje vyko konferencija „Mano turtas – dangus mėlynas ir sugraudinta širdis“, skirta poeto kun. Leonardo Kazimiero Andriekaus OFM (1914 07 15–1940–2003 05 19) 100-osioms metinėms paminėti. Į konferenciją, skirtą poeto, kunigo, vienuolio, teologijos daktaro, redaktoriaus, visuomenės veikėjo, žurnalisto, meno kūrinių puoselėtojo, atminimui, pakvietė Skuodo rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Konferencijos dalyvius pasveikino Skuodo meno mokyklos direktorė Anelė Raugienė, muzikinį kūrinį atliko mokytojos Lina Gužienė, Vilija Jakutienė ir Kazimiera Andriuškienė.

Seimo narė Audronė Pitrėnienė teigė, kad Lietuva – maža valstybė, beveik neapdovanota naudingais žemės gelmių klodais, bet lietuvių tauta turi daug iškilių, garbingų, talentingų žmonių, kurie savo šalį garsina darbais.


Atmintis

Gyva kunigo atmintis

Prie Viešpaties altoriaus atsistosiu,
Į Jį ištiesiu prašančias rankas.
Už savo laimės kelią Jam dėkosiu,
Atnešiu savo dovanas menkas.

(Kun. Pranas Gavėnas)

Grupė alytiškių prie
kun. Prano Gavėno kapo

Spalio 11-ąją sukako 96 metai nuo kun. Prano Gavėno SDB (1918 10 11–1949 07 03–2002 02 07) gimimo. Kun. P. Gavėnas SDB gyvenimo saulėlydyje yra dirbęs Alytuje ir palaidotas Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių pagalbos, bažnyčios šventoriuje.

Saleziečių bičiulis ir literatas Alfonsas Vitkauskas suorganizavo šio kunigo pagerbimo dieną. Alytaus inteligentų būrys stabtelėjo prie kunigo kapo, sukalbėjo maldas, uždegė žvakes, padėjo gėlių.

Paskui vykome į Punską (Lenkija). Ten aplankėme kraštotyros muziejų, pasigėrėjome eksponatais, išklausėme N. Siderienės pasakojimą apie eksponatų paskirtį. Vėliau užsukome į bažnyčią dalyvavome už kun. P. Gavėną aukotose šv. Mišiose, išgirdome prasmingą pamokslą, primenantį kunigo kovą už lietuvybę, už lietuviško žodžio puoselėjimą Seinų krašte. Parapijos salėje visus pasveikino poetas Sigitas Birgelis, alytiškės mergaitės Rūta ir Rasa smuikelių muzika skaidrino nuotaiką, žadino kilnias mintis. Plačiai apie kun. P. Gavėno gyvenimą, darbą bažnyčiose, visuomeninę veiklą kalbėjo A. Vitkauskas. Jis parengė didelį kunigo veiklai skirtą plakatą, kunigo giminės atvyko iš Kalvarijos savivaldybės. Argi negalima pasigėrėti, pasidžiaugti, dideliais kunigo Prano darbais, nuveiktais Dzūkijos žemėje ir kitose Lietuvos vietose. Štai Kalvarijos kapuose kunigo rūpesčiu pastatytas paminklas tėvams, geografiniame Europos centre pastatytas iškilus kryžius. Kun. P. Gavėnas nemažai yra kovojęs už lietuviškų šv. Mišių įteisinimą Seinų bazilikoje. Kunigo gimtajame Zapalimų kaime, Marijampolės rajone, pastatytas gražus medinis kryžius. Taigi šio kunigo atminimas gyvas žmonių širdyse, o to atminimo išlaikymu rūpinasi A. Vitkauskas, asmeniškai gerai pažinojęs kunigą.


Penktadienio pokalbiai

Liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“ – 40 metų, jos vadovas – 50 metų scenoje

Kapelos „Vilainiai“ įkūrėjas
ir vadovas Antanas Mikalauskas

Net tiems, kurie niekada nesiklauso liaudiškos muzikos, apie Antaną Mikalauską yra ką pasakyti: jis – Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, kompozitorius, dainų autorius ir aranžuotojas. Tiems, kurie domisi liaudiška muzika, Antanas Mikalauskas – unikalus žmogus, prieš 40 metų Kėdainių rajone įkūręs liaudiškos muzikos kapelą, visus tuos metus jai vadovavęs ir tebevadovaujantis iki šiol, pats grojantis ir dainuojantis joje, kuriantis jai dainas, leidžiantis knygas su dainų žodžiais ir natomis, kone kasmet į Kėdainius pakviečiantis liaudiškos muzikos kapelas iš visos Lietuvos ir dažną penktadienį kartu su savo kapela „duodantis garo“ per Lietuvos televiziją. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas.

Ar Jūs žinote kitą 40 metų sėkmingai ir dažnai koncertuojančią liaudiškos muzikos kapelą, kurią būtų įkūręs ir visą tą laiką iki dabar jai vadovautų tas pats žmogus?


Laikas ir žmonės

Choreografė, kuriai nėra nieko neįmanomo

Bronius Vertelka

Choreografė Zita Rimkuvienė
Autoriaus nuotrauka

2012 metais už liaudiško šokio puoselėjimą ir jo sklaidą panevėžietė choreografė Zita Rimkuvienė buvo įvertinta Pasaulio folkloro „Oskaru“. Atsiimti apdovanojimus panevėžietė vyko į Portugaliją. Tokį pat „Oskarą“ 2009 metais pelnė choreografė Birutė Akelaitienė, 2011-aisiais – dainininkė Veronika Povilionienė.

Z. Rimkuvienė – Lietuvos kultūros žymūnė, 2009 ir 2012 metais buvo tituluota populiariausia panevėžiete kultūros ir meno srityje. Choreografė dirba su vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansambliu „Grandinėlė“, su senjorų šokėjų kolektyvu „Miestelėnai“ (jį ir įkūrė) ir su pagyvenusių žmonių šokių ansambliu „Linas“. Dar šokėjus ugdo Vysk. Kazimiero Paltaroko gimnazijoje ir „Senvagės“ vidurinėje mokykloje. Z. Rimkuvienė su savo kolektyvais dalyvavo daugiau nei 80 tarptautinių folkloro festivalių.


Kronika

Mykolas Kleopas Oginskis sugrįžta į Lietuvą

Konferencijos dalyviai
ir koncertinės programos atlikėjai

Įgyvendindami Vystomojo bendradarbiavimo projektą „Kultūros istorijos sąsajos Lietuvos ir Baltarusijos kelyje“, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Lietuvos istorijos institutas, Baltarusijos valstybinė muzikos akademija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejumus ir kiti projekto partneriai spalio 3 dieną Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje surengė X tarptautinę mokslinę konferenciją „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės, politinės veiklos pėdsakai: praeities atspindžiai, ateities perspektyvos“.

Vadovaujant aktorei Virginijai Kochanskytei, konferencijos dalyviams gražų muzikinį sveikinimą padovanojo Kultūros įstaiga „Kauno santaka“, M. Petrausko muzikos mokyklos atlikėjai Justinas Buta, Aleksandras Ivanovas ir Vaida Kulbokaitė, jaudinančia gaida nuskambėjo birbynėmis atliekamas Mykolo Kleopo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija