Svetainė
įkurta 2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE | Reklamos
kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius
prašome kreiptis į Redakciją |
|
Baudžiamoji
teisė popiežiaus Pranciškaus svarstymuose Mindaugas
Buika
| Su
Šventuoju Tėvu kalbasi kaliniai, kurie su prižiūrėtojais ir kapelionu
dalyvavo spalio 22 dienos bendrojoje audiencijoje Šv. Petro aikštėje
| Keršto kurstymo ir kriminalinio populizmo
pavojai Šiuo metu, kai korupcija yra tapusi kone svarbiausiu
šiuolaikinės demokratinės santvarkos bruožu, kai teisėsauga naudojama susidorojimui
su politiniais ar ideologiniais priešininkais, kai kyla nuolatiniai skandalai
dėl netvarkos ir piktnaudžiavimų sulaikymų ir kalinimo institucijose, verta susipažinti
su popiežiaus Pranciškaus požiūriu į šias problemas. Apie tai jis kalbėjo gana
išsamiame pranešime, darytame spalio 23 dieną audiencijoje Vatikane priėmęs Tarptautinės
baudžiamosios teisės asociacijos (AIDP) atstovus. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad
Bažnyčia yra labai suinteresuota, kad būtų įgyvendinamas toks teisingumas, kuris
gerbtų žmogiškojo asmens orumą ir teises be jokios diskriminacijos, kadangi tai
susieta su jos evangelizacine misija bei tarnyste taikai ir teisingumui. Šiuolaikinėje
visuomenėje turimos teisinės bei politinės priemonės negarantuoja, kad bus išvengta
absurdiškų kaltinimų, nukreiptų į atskirus individus, kad jie, neva, atsakingi
už visus sunkumus, panašiai kaip senovėje primityvi minia savaisiais linčo teismais
bausdavo tariamus bloguosius, išimtinai atsakingus už visas bendruomenės nelaimes.
Popiežius Pranciškus kalbėdamas pripažino, kad gerai organizuotoje visuomenėje
turi efektyviai veikti įstatymai ir juos įgyvendinančios institucijos, kad būtų
tinkamai atsiliepta į savavališkus pažeidimus bei nusikaltimus. Tačiau
mes gyvename laikais, kada tiek tam tikruose politikos sluoksniuose, tiek ir kai
kuriose žiniasklaidos priemonėse vyksta kurstymas į prievartą ar net vendettą
(kerštingus veiksmus) tiek viešumoje, tiek ir privačiai ne tik prieš už nusikaltimus
padariusius asmenis, bet ir prieš tuos, kurie tik įtariami pagrįstai ar nepagrįstai
jų darymu tarsi būtų tikri įstatymų pažeidėjai, aiškino Šventasis Tėvas, šį
kartą susilaikydamas nuo konkrečių atvejų minėjimo, bet duodamas suprasti, kad
jų yra visur. Šiame kontekste formuojasi tam tikras mentalitetas ar net savotiška
ideologija, kad nepakantumu, viešomis įkalinimo bausmėmis ar kitais suvaržymais
galima išspręsti labai skirtingas socialines problemas, panašiai kaip įvairioms
ligoms gydyti būtų siūlomi tie patys vaistai.
| |
Gyvenimo prasmė Šventosios Dvasios
vedimas Kun. Vytenis Vaškelis Kai
tikintysis atvirai į savo širdį įsileidžia Šventąją Dvasią, ir Jos veikimas savaip
užvaldo jį, tada stengiasi vis tvirčiau laikytis Kristaus kelio ir, Dievo Motinos
užtariamas, kaip nenustygstantis piligrimas artėja link gerojo Tėvo namų... Neseniai
šventėme Visų Šventųjų bei Vėlinių šventes ir mąstėme, jog kanonizuoti šventieji
ir viešai neiškelti į altoriaus garbę uolieji tikintieji dėl didžiosios Jėzaus
aukos nuopelnų bei asmeninių tikėjimo darbų paveldi savitą Dievo Sūnaus pažadų
išsipildymo dangaus malonių saiką. Už savo mirusius artimuosius ne tik meldžiamės,
bet, kaip moko katekizmas, juos (kurie, mūsų manymu, jau yra pas Dievą) galime
pasikviesti į pagalbą, privačios maldos metu prašyti jų užtarimo, kad laimintų
mūsų bei kitų gyvenimo darbus... |
|
Paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui
|
Paminklą LLA vadui, brigados generolui Kaziui Veverskiui
šventina mons. Augustinas Paulauskas | Praėjusį
penktadienį, spalio 31 dieną, Užliedžių seniūnijoje, Romainių kaime, šalia nugriauto
senojo Raudondvario tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos
(LLA) vadui, brigados generolui Kaziui Veverskiui. Iš juodo metalo sukurtas monumentas
iškilo kairiajame Nevėžio krante, ties Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba,
toje vietoje, kur 1944 m. žuvo LLA vadas. Į iškilmingą ceremoniją
atvyko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Seimo nariai Raminta Popovienė ir
Antanas Nesteckis, Krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis, Karinių oro pajėgų
vadas Audronis Navickas, Lietuvos laisvės kovų štabo viršininkas, legendinis partizanas
Vytautas Balsys, Šaulių sąjungos vadovai, Raudondvario ir Užliedžių seniūnijų
gyventojai, Kultūros paveldo departamento atstovai. |
|
Tragiškas pirmojo gimnazijos direktoriaus likimas
Vytautas BAGDONAS
|
Toks išliko fotografijoje ir jį pažinojusių žmonių atmintyje
svėdasiškis mokytojas, pirmasis Svėdasų gimnazijos direktorius
Boguslavas Matulevičius | Šią vasarą
sukako 70 metų, kaip tragiškai žuvo pirmasis Svėdasų gimnazijos direktorius Boguslavas
Matulevičius. Bejausmis laikas nesugebėjo ištrinti iš svėdasiškių
atminties šio darbui pasišventusio pedagogo paveikslo. Daugelis garbaus amžiaus
Svėdasų krašto žmonių labai pagarbiai atsiliepia apie savo mokytoją, kai kas net
ir ašarą nuo skruosto nubraukia. Pasak svėdasiškių, tai
buvo puikus matematikas, labai išsilavinęs, apsišvietęs pedagogas, mokėjęs keletą
kalbų, jį be galo gerbė, mylėjo vaikai bei jų tėvai. Prieškariu Boguslavas baigė
ir Karo mokyklą, tačiau pasirinko pedagogo darbą. Gabus, nuoširdus, principingas
pedagogas buvo paskirtas pirmuoju gimnazijos direktoriumi. Nuoširdžiai vykdė savo
pareigas, iš visos širdies rūpinosi mokymo įstaigos reikalais, savo kolektyvu,
moksleiviais. Daug padėjo ir netoli Svėdasų, Gykių kaime, gyvenusiems artimiesiems.
Jis net savo šeimos kurti neskubėjo, nes pernelyg rūpinosi kitais... |
|
Atmintis Pasilikau tik dangų
mėlyną... Rūta RONKAUSKIENĖ SKUODAS. Spalio 10 dieną Meno mokyklos
salėje vyko konferencija Mano turtas dangus mėlynas ir sugraudinta širdis,
skirta poeto kun. Leonardo Kazimiero Andriekaus OFM (1914 07 1519402003 05 19)
100-osioms metinėms paminėti. Į konferenciją, skirtą poeto, kunigo, vienuolio,
teologijos daktaro, redaktoriaus, visuomenės veikėjo, žurnalisto, meno kūrinių
puoselėtojo, atminimui, pakvietė Skuodo rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Konferencijos
dalyvius pasveikino Skuodo meno mokyklos direktorė Anelė Raugienė, muzikinį kūrinį
atliko mokytojos Lina Gužienė, Vilija Jakutienė ir Kazimiera Andriuškienė. Seimo
narė Audronė Pitrėnienė teigė, kad Lietuva maža valstybė, beveik neapdovanota
naudingais žemės gelmių klodais, bet lietuvių tauta turi daug iškilių, garbingų,
talentingų žmonių, kurie savo šalį garsina darbais. |
|
Vieno kapo paslaptį atskleidus...
Vytautas BAGDONAS
|
Gimtojo krašto istorija besidomintis Kalvių kaimo
gyventojas Jonas Bendorius žino ir apie Kazio Bražiūno bei Juozo Jurgelionio
žūtį | Visai šalia Anykščių ir Rokiškio
rajonų ribos, prie lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto
aprašyto, išgarsinto Juodonių piliakalnio, stūkso kapinaitės. Išlakių pušų prieglobstyje
esančios Juodonių kapinės veikiančios, gražiai tvarkomos, rūpestingai prižiūrimos,
jose tebelaidojama. Užrašas viename antkapiniame paminkle
1941 m. birželio 2324 d. Juozo Jurgelionio ir Kazio Bražiūno iš kovos laukų
surinkti kūnai dvelkia paslaptingumu, verčia pasidomėti šiame kape besiilsinčių
žmonių likimais. Taip jau atsitiko, kad šią vasarą Valstybės
(Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtame renginyje ant Juodonių piliakalnio
sutikau gimtojo krašto istorija besidomintį, tikrą savo Tėviškės patriotą, Kamajų
seniūnijos Kalvių kaimo gyventoją Joną Bendorių. Kai jo pasiteiravau apie šiuos
du žmones, kurių kūnai iš kovos laukų surinkti, gerbiamas Jonas papasakojo,
kad tą lemtingą dieną net jam pačiam teko pamatyti Kazio Bražiūno žūtį. Tai atsitiko
per Jonines, birželio 24-ąją. |
|
Penktadienio pokalbiai Liaudiškos
muzikos kapela Vilainiai 40 metų, jos vadovas 50 metų scenoje
|
Kapelos Vilainiai įkūrėjas ir vadovas Antanas
Mikalauskas | Net tiems, kurie
niekada nesiklauso liaudiškos muzikos, apie Antaną Mikalauską yra ką pasakyti:
jis Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, kompozitorius, dainų autorius
ir aranžuotojas. Tiems, kurie domisi liaudiška muzika, Antanas Mikalauskas unikalus
žmogus, prieš 40 metų Kėdainių rajone įkūręs liaudiškos muzikos kapelą, visus
tuos metus jai vadovavęs ir tebevadovaujantis iki šiol, pats grojantis ir dainuojantis
joje, kuriantis jai dainas, leidžiantis knygas su dainų žodžiais ir natomis, kone
kasmet į Kėdainius pakviečiantis liaudiškos muzikos kapelas iš visos Lietuvos
ir dažną penktadienį kartu su savo kapela duodantis garo per Lietuvos televiziją.
Šiandien jis XXI amžiaus pašnekovas. Ar Jūs
žinote kitą 40 metų sėkmingai ir dažnai koncertuojančią liaudiškos muzikos kapelą,
kurią būtų įkūręs ir visą tą laiką iki dabar jai vadovautų tas pats žmogus? |
|
Laikas ir žmonės Choreografė,
kuriai nėra nieko neįmanomo Bronius Vertelka
| Choreografė Zita Rimkuvienė Autoriaus nuotrauka
| 2012 metais už liaudiško šokio puoselėjimą
ir jo sklaidą panevėžietė choreografė Zita Rimkuvienė buvo įvertinta Pasaulio
folkloro Oskaru. Atsiimti apdovanojimus panevėžietė vyko į Portugaliją. Tokį
pat Oskarą 2009 metais pelnė choreografė Birutė Akelaitienė, 2011-aisiais
dainininkė Veronika Povilionienė. Z. Rimkuvienė Lietuvos
kultūros žymūnė, 2009 ir 2012 metais buvo tituluota populiariausia panevėžiete
kultūros ir meno srityje. Choreografė dirba su vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių
ansambliu Grandinėlė, su senjorų šokėjų kolektyvu Miestelėnai (jį ir įkūrė)
ir su pagyvenusių žmonių šokių ansambliu Linas. Dar šokėjus ugdo Vysk. Kazimiero
Paltaroko gimnazijoje ir Senvagės vidurinėje mokykloje. Z. Rimkuvienė su savo
kolektyvais dalyvavo daugiau nei 80 tarptautinių folkloro festivalių. |
|
Mūšis bus
Dalius Stancikas Dvi geros naujienos
savivaldos lygmeniu.Pirmoji ta, kad iki šiol vietos rinkimų kampanija, tegu ir
neoficiali, dar nebuvo prasidėjusi taip anksti prieš pusmetį iki rinkimų. Pirmąkart
vyksiantys tiesioginiai merų rinkimai taip suaktyvino partijas, kad nuo rugsėjo
pradžios veik kasdien girdime apie jų kandidatus ir net jau prasidėjusias minidvikovas.
Liberalų sąjunga, siekdama galutinai sunaikinti savo vienintelį likusį priešininką
liberaliame sparne A. Zuoko vedamus liberalius centristus, prieš ilgiausiai
valdantį Vilniaus merą (10 metų) siunčia Seimo narį R. Šimašių. Kitas liberalų
Seimo narys A. Kašėta kausis Varėnoje prieš kitą amžiną merą (jau 17 metų) R. Mikalauską,
o liberalų parlamentaras E. Gentvilas atsisakė gundymų grumtis Klaipėdoje, nes,
pasak jo, bijojo laimėti. Bijoti laimėti gali tekti ir visam Liberalų sąjūdžiui,
jei jis ir toliau iš parlamentinio lygio į žemesnį taip mėtys savo partinį elitą:
sėkmės atveju po savivaldos rinkimų dešimties žmonių Liberalų sąjūdžio frakcijos
Seime galime neatpažinti. Konservatorių vadovybė Vilnių laimėti bando kitu, prezidento
rinkimuose išbandytu būdu prisidengdama nepartinėmis, gerai finansus skaičiuojančiomis
kandidatėmis. Pradžioje tai buvo mažai kam žinoma iš JAV parviliota investicijų
specialistė M. Dargužaitė, vėliau finansų eksministrė I. Šimonytė. Tačiau abi
nepartines moteris, kaip suprantu, atbaidė partiniai vyrai, pareikalavę išgirtąją
vidinę partijos demokratiją taikyti ir apačiose, mat Vilniaus skyriai jau kadais
savo kandidatu į merus pasirinko parlamentarą M. Adomėną. Sunku deramai suprasti,
kodėl konservatorių partijos pirmininkas taip priešinasi M. Adomėno kandidatūrai,
kad šis net rašo viešus laiškus (Partijos vadovybės nariai, paskelbdami kvietimą
Prezidiumui iš viršaus nuleisti Vilniui kandidatą į merus, turėtų prisiimti
atsakomybę dėl to, kad viešai rodo nepasitikėjimą Vilniaus skyrių sprendimais
ir skatina partiją tapti vidinių rietenų arena, kai būtina susitelkti rinkimų
kovai): A. Kubilius netiki M. Adomėno pergale? Bijo jo pergalės Vilniuje, nes
tai būtų jam naujas konkurentas partijos pirmininko rinkimuose? Bijo M. Adomėno
populiarumo, nes yra numatęs kitą savo įpėdinį vadovauti partijai? Nepasitiki
paties sukurta demokratija partijoje, kuri lemia, kad jau ketveriuose rinkimuose
jis perrenkamas pirmininku ir galo tam nematyti? |
|
Politika ar kriminalinis veikimas?
Povilas Urbšys Šių dienų korupcinis skandalas, susijęs
su partija Tvarka ir teisingumas parodo, kaip pas mus kriminalizuota politika.
Tvarka ir teisingumas neišsiskiria iš kitų partijų, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba
savo laiku atliko kratas ir Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų, Darbo partijos, Liberalų partijos (jai tada vadovavo A. Zuokas) būstinėse,
visose buvo ieškoma juodosios buhalterijos. Įdomu tai, kad dabartiniame skandale
figūruoja keletas buvusių politinio pasitikėjimo asmenų ir viešųjų ryšių įmonė,
atsakinga už tos pačios partijos įvaizdžio kūrimą. Reikėtų priminti, jog valstybinės
institucijos viešųjų ryšių gerinimui ir savo įvaizdžiui formuoti išleidžia apie
5070 mln. Lt per metus. Tai suteikia pagrindą manyti, kad biudžeto pinigai, leidžiant
užsidirbti viešųjų ryšių įmonėms, vėliau panaudojami kuriant politinių partijų
įvaizdį. Su Rolandu Skaisgiriu susijusi viešųjų ryšių įmonė jau keletą metų organizuoja
akciją, kuria raginama aukoti Kauno zoologijos sodui. TV3 televizijoje transliuotos
paramos akcijos globėja įvardijama Inga Stumbrienė Rolando Pakso dukra. Paramos
akcijoje dalyvavo daugybė žinomų žmonių, tarp jų ir krepšininkas Robertas Javtokas.
Kaip neseniai atskleidė žiniasklaida, jis tvarkiečiui Vytautui Galvonui dar
2007 metais paskolino milijoną litų ir per septynerius metus iš politiko neatsiėmė
nė cento. Kyla klausimai: ar tai buvo R. Javtoko milijonas, ar taip nebuvo legalizuotas
milijonas iš juodosios kasos? Šio korupcinio skandalo įkarštyje Vidaus reikalų
ministras Dailis Alfonsas Barakauskas kažkodėl suskato priimti į viceministro
pareigas ne ką kitą, bet būtent asmenį, dirbantį Kauno zoologijos sode Bendrųjų
reikalų skyriaus vedėją. Paskirtasis į viceministro pareigas turėjo kuruoti regionų
plėtrą, kibernetinį saugumą, elektroninės valdžios įgyvendinimą, plėtrą vidaus
reikalų sistemoje... Ką gi, zoologijos sodas tvarkiečiams tampa Vidaus reikalų
ministerijos viceministrų kalve. Laimei, kilus triukšmui viešojoje erdvėje, po
dviejų dienų šis zoologijos sodo specialistas atsistatydino. |
| |