2014 m. lapkričio 7 d.    
Nr. 42
(2113)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Mirė Lietuvos
Nepriklausomybės
Akto signataras
Liudvikas Simutis

JAV indėnų
šokių festivalis –
panevėžietės
nuotraukose

Roma pro
fotomenininko
objektyvą

Nuotraukose –
fotoimprovizacijos

Į fotografiją
atvedė meilė
gimtajam kraštui

Gyva kunigo atmintis

Choreografė,
kuriai nėra nieko
neįmanomo

Pakeitė
bažnyčios stogą

Pagerbtas kunigas
Kazimieras
Kuzminskas

Dvasinis ligonių
pastiprinimas

Lurdas jau atlieka
savo paskirtį ...

Mykolas Kleopas
Oginskis sugrįžta
į Lietuvą

Mirė Vištyčio
klebonas

Kultūros namų
įkurtuvės

Draugystės tiltas

Atminimo ženklas
partizanams atminti

Pagerbimas
Kalnijų miške

Spalio 7-osios aidai

Nepamirštami
Tėvynės gynėjai

Atnaujintos
kapinių koplyčios
pašventinimas

Grįžo į vaikystės
kaimą

Baudžiamoji teisė popiežiaus Pranciškaus svarstymuose

Mindaugas Buika

Su Šventuoju Tėvu kalbasi kaliniai,
kurie su prižiūrėtojais ir kapelionu
dalyvavo spalio 22 dienos bendrojoje
audiencijoje Šv. Petro aikštėje

Keršto kurstymo ir kriminalinio populizmo pavojai

Šiuo metu, kai korupcija yra tapusi kone svarbiausiu šiuolaikinės „demokratinės“ santvarkos bruožu, kai teisėsauga naudojama susidorojimui su politiniais ar ideologiniais priešininkais, kai kyla nuolatiniai skandalai dėl netvarkos ir piktnaudžiavimų sulaikymų ir kalinimo institucijose, verta susipažinti su popiežiaus Pranciškaus požiūriu į šias problemas. Apie tai jis kalbėjo gana išsamiame pranešime, darytame spalio 23 dieną audiencijoje Vatikane priėmęs Tarptautinės baudžiamosios teisės asociacijos (AIDP) atstovus. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad Bažnyčia yra labai suinteresuota, kad būtų įgyvendinamas toks „teisingumas, kuris gerbtų žmogiškojo asmens orumą ir teises be jokios diskriminacijos“, kadangi tai susieta su jos evangelizacine misija bei tarnyste taikai ir teisingumui. Šiuolaikinėje visuomenėje turimos teisinės bei politinės priemonės negarantuoja, kad bus išvengta absurdiškų kaltinimų, nukreiptų į atskirus individus, kad jie, neva, atsakingi už visus sunkumus, panašiai kaip senovėje primityvi minia savaisiais „linčo teismais“ bausdavo tariamus bloguosius, išimtinai atsakingus už visas bendruomenės nelaimes. Popiežius Pranciškus kalbėdamas pripažino, kad gerai organizuotoje visuomenėje turi efektyviai veikti įstatymai ir juos įgyvendinančios institucijos, kad būtų tinkamai atsiliepta į savavališkus pažeidimus bei nusikaltimus.

„Tačiau mes gyvename laikais, kada tiek tam tikruose politikos sluoksniuose, tiek ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse vyksta kurstymas į prievartą ar net vendettą (kerštingus veiksmus) tiek viešumoje, tiek ir privačiai ne tik prieš už nusikaltimus padariusius asmenis, bet ir prieš tuos, kurie tik įtariami pagrįstai ar nepagrįstai jų darymu tarsi būtų tikri įstatymų pažeidėjai“, – aiškino Šventasis Tėvas, šį kartą susilaikydamas nuo konkrečių atvejų minėjimo, bet duodamas suprasti, kad jų yra visur. Šiame kontekste formuojasi tam tikras mentalitetas ar net savotiška ideologija, kad nepakantumu, viešomis įkalinimo bausmėmis ar kitais suvaržymais galima išspręsti labai skirtingas socialines problemas, panašiai kaip įvairioms ligoms gydyti būtų siūlomi tie patys vaistai.


Gyvenimo prasmė – Šventosios Dvasios vedimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai tikintysis atvirai į savo širdį įsileidžia Šventąją Dvasią, ir Jos veikimas savaip užvaldo jį, tada stengiasi vis tvirčiau laikytis Kristaus kelio ir, Dievo Motinos užtariamas, kaip nenustygstantis piligrimas artėja link gerojo Tėvo namų... Neseniai šventėme Visų Šventųjų bei Vėlinių šventes ir mąstėme, jog kanonizuoti šventieji ir viešai neiškelti į altoriaus garbę uolieji tikintieji dėl didžiosios Jėzaus aukos nuopelnų bei asmeninių tikėjimo darbų paveldi savitą Dievo Sūnaus pažadų išsipildymo dangaus malonių saiką. Už savo mirusius artimuosius ne tik meldžiamės, bet, kaip moko katekizmas, juos (kurie, mūsų manymu, jau yra pas Dievą) galime pasikviesti į pagalbą, privačios maldos metu prašyti jų užtarimo, kad laimintų mūsų bei kitų gyvenimo darbus...


Paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui

Paminklą LLA vadui, brigados
generolui Kaziui Veverskiui šventina
mons. Augustinas Paulauskas

Praėjusį penktadienį, spalio 31 dieną, Užliedžių seniūnijoje, Romainių kaime, šalia nugriauto senojo Raudondvario tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui, brigados generolui Kaziui Veverskiui. Iš juodo metalo sukurtas monumentas iškilo kairiajame Nevėžio krante, ties Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba, toje vietoje, kur 1944 m. žuvo LLA vadas.

Į iškilmingą ceremoniją atvyko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Seimo nariai Raminta Popovienė ir Antanas Nesteckis, Krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis, Karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas, Lietuvos laisvės kovų štabo viršininkas, legendinis partizanas Vytautas Balsys, Šaulių sąjungos vadovai, Raudondvario ir Užliedžių seniūnijų gyventojai, Kultūros paveldo departamento atstovai.


Tragiškas pirmojo gimnazijos direktoriaus likimas

Vytautas BAGDONAS

Toks išliko fotografijoje ir jį
pažinojusių žmonių atmintyje
svėdasiškis mokytojas, pirmasis
Svėdasų gimnazijos direktorius
Boguslavas Matulevičius

Šią vasarą sukako 70 metų, kaip tragiškai žuvo pirmasis Svėdasų gimnazijos direktorius Boguslavas Matulevičius.

Bejausmis laikas nesugebėjo ištrinti iš svėdasiškių atminties šio darbui pasišventusio pedagogo paveikslo. Daugelis garbaus amžiaus Svėdasų krašto žmonių labai pagarbiai atsiliepia apie savo mokytoją, kai kas net ir ašarą nuo skruosto nubraukia.

Pasak svėdasiškių, tai buvo puikus matematikas, labai išsilavinęs, apsišvietęs pedagogas, mokėjęs keletą kalbų, jį be galo gerbė, mylėjo vaikai bei jų tėvai. Prieškariu Boguslavas baigė ir Karo mokyklą, tačiau pasirinko pedagogo darbą. Gabus, nuoširdus, principingas pedagogas buvo paskirtas pirmuoju gimnazijos direktoriumi. Nuoširdžiai vykdė savo pareigas, iš visos širdies rūpinosi mokymo įstaigos reikalais, savo kolektyvu, moksleiviais. Daug padėjo ir netoli Svėdasų, Gykių kaime, gyvenusiems artimiesiems. Jis net savo šeimos kurti neskubėjo, nes pernelyg rūpinosi kitais...


Atmintis

„Pasilikau tik dangų mėlyną...“

Rūta RONKAUSKIENĖ

SKUODAS. Spalio 10 dieną Meno mokyklos salėje vyko konferencija „Mano turtas – dangus mėlynas ir sugraudinta širdis“, skirta poeto kun. Leonardo Kazimiero Andriekaus OFM (1914 07 15–1940–2003 05 19) 100-osioms metinėms paminėti. Į konferenciją, skirtą poeto, kunigo, vienuolio, teologijos daktaro, redaktoriaus, visuomenės veikėjo, žurnalisto, meno kūrinių puoselėtojo, atminimui, pakvietė Skuodo rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Konferencijos dalyvius pasveikino Skuodo meno mokyklos direktorė Anelė Raugienė, muzikinį kūrinį atliko mokytojos Lina Gužienė, Vilija Jakutienė ir Kazimiera Andriuškienė.

Seimo narė Audronė Pitrėnienė teigė, kad Lietuva – maža valstybė, beveik neapdovanota naudingais žemės gelmių klodais, bet lietuvių tauta turi daug iškilių, garbingų, talentingų žmonių, kurie savo šalį garsina darbais.


Vieno kapo paslaptį atskleidus...

Vytautas BAGDONAS

Gimtojo krašto istorija besidomintis
Kalvių kaimo gyventojas Jonas
Bendorius žino ir apie Kazio Bražiūno
bei Juozo Jurgelionio žūtį

Visai šalia Anykščių ir Rokiškio rajonų ribos, prie lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto aprašyto, išgarsinto Juodonių piliakalnio, stūkso kapinaitės. Išlakių pušų prieglobstyje esančios Juodonių kapinės – veikiančios, gražiai tvarkomos, rūpestingai prižiūrimos, jose tebelaidojama.

Užrašas viename antkapiniame paminkle – „1941 m. birželio 23–24 d. Juozo Jurgelionio ir Kazio Bražiūno iš kovos laukų surinkti kūnai“ – dvelkia paslaptingumu, verčia pasidomėti šiame kape besiilsinčių žmonių likimais.

Taip jau atsitiko, kad šią vasarą Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtame renginyje ant Juodonių piliakalnio sutikau gimtojo krašto istorija besidomintį, tikrą savo Tėviškės patriotą, Kamajų seniūnijos Kalvių kaimo gyventoją Joną Bendorių. Kai jo pasiteiravau apie šiuos du žmones, kurių kūnai „iš kovos laukų surinkti“, gerbiamas Jonas papasakojo, kad tą lemtingą dieną net jam pačiam teko pamatyti Kazio Bražiūno žūtį. Tai atsitiko per Jonines, birželio 24-ąją.


Penktadienio pokalbiai

Liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“ – 40 metų, jos vadovas – 50 metų scenoje

Kapelos „Vilainiai“ įkūrėjas
ir vadovas Antanas Mikalauskas

Net tiems, kurie niekada nesiklauso liaudiškos muzikos, apie Antaną Mikalauską yra ką pasakyti: jis – Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, kompozitorius, dainų autorius ir aranžuotojas. Tiems, kurie domisi liaudiška muzika, Antanas Mikalauskas – unikalus žmogus, prieš 40 metų Kėdainių rajone įkūręs liaudiškos muzikos kapelą, visus tuos metus jai vadovavęs ir tebevadovaujantis iki šiol, pats grojantis ir dainuojantis joje, kuriantis jai dainas, leidžiantis knygas su dainų žodžiais ir natomis, kone kasmet į Kėdainius pakviečiantis liaudiškos muzikos kapelas iš visos Lietuvos ir dažną penktadienį kartu su savo kapela „duodantis garo“ per Lietuvos televiziją. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas.

Ar Jūs žinote kitą 40 metų sėkmingai ir dažnai koncertuojančią liaudiškos muzikos kapelą, kurią būtų įkūręs ir visą tą laiką iki dabar jai vadovautų tas pats žmogus?


Laikas ir žmonės

Choreografė, kuriai nėra nieko neįmanomo

Bronius Vertelka

Choreografė Zita Rimkuvienė
Autoriaus nuotrauka

2012 metais už liaudiško šokio puoselėjimą ir jo sklaidą panevėžietė choreografė Zita Rimkuvienė buvo įvertinta Pasaulio folkloro „Oskaru“. Atsiimti apdovanojimus panevėžietė vyko į Portugaliją. Tokį pat „Oskarą“ 2009 metais pelnė choreografė Birutė Akelaitienė, 2011-aisiais – dainininkė Veronika Povilionienė.

Z. Rimkuvienė – Lietuvos kultūros žymūnė, 2009 ir 2012 metais buvo tituluota populiariausia panevėžiete kultūros ir meno srityje. Choreografė dirba su vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansambliu „Grandinėlė“, su senjorų šokėjų kolektyvu „Miestelėnai“ (jį ir įkūrė) ir su pagyvenusių žmonių šokių ansambliu „Linas“. Dar šokėjus ugdo Vysk. Kazimiero Paltaroko gimnazijoje ir „Senvagės“ vidurinėje mokykloje. Z. Rimkuvienė su savo kolektyvais dalyvavo daugiau nei 80 tarptautinių folkloro festivalių.


Mūšis bus

Dalius Stancikas

Dvi geros naujienos savivaldos lygmeniu.Pirmoji ta, kad iki šiol vietos rinkimų kampanija, tegu ir neoficiali, dar nebuvo prasidėjusi taip anksti – prieš pusmetį iki rinkimų. Pirmąkart vyksiantys tiesioginiai merų rinkimai taip suaktyvino partijas, kad nuo rugsėjo pradžios veik kasdien girdime apie jų kandidatus ir net jau prasidėjusias minidvikovas. Liberalų sąjunga, siekdama galutinai sunaikinti savo vienintelį likusį priešininką liberaliame sparne – A. Zuoko vedamus liberalius centristus, – prieš ilgiausiai valdantį Vilniaus merą (10 metų) siunčia Seimo narį R. Šimašių. Kitas liberalų Seimo narys A.  Kašėta kausis Varėnoje prieš kitą amžiną merą (jau 17 metų) R. Mikalauską, o liberalų parlamentaras E. Gentvilas atsisakė gundymų grumtis Klaipėdoje, nes, pasak jo, bijojo laimėti. „Bijoti laimėti“ gali tekti ir visam Liberalų sąjūdžiui, jei jis ir toliau iš parlamentinio lygio į žemesnį taip mėtys savo partinį elitą: sėkmės atveju po savivaldos rinkimų dešimties žmonių Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime galime neatpažinti. Konservatorių vadovybė Vilnių laimėti bando kitu, prezidento rinkimuose išbandytu būdu – prisidengdama nepartinėmis, gerai finansus skaičiuojančiomis kandidatėmis. Pradžioje tai buvo mažai kam žinoma iš JAV parviliota investicijų specialistė M. Dargužaitė, vėliau finansų eksministrė I. Šimonytė. Tačiau abi nepartines moteris, kaip suprantu, atbaidė partiniai vyrai, pareikalavę išgirtąją vidinę partijos demokratiją taikyti ir apačiose, mat Vilniaus skyriai jau kadais savo kandidatu į merus pasirinko parlamentarą M. Adomėną. Sunku deramai suprasti, kodėl konservatorių partijos pirmininkas taip priešinasi M. Adomėno kandidatūrai, kad šis net rašo viešus laiškus (Partijos vadovybės nariai, paskelbdami kvietimą Prezidiumui „iš viršaus“ nuleisti Vilniui kandidatą į merus, turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad viešai rodo nepasitikėjimą Vilniaus skyrių sprendimais ir skatina partiją tapti vidinių rietenų arena, kai būtina susitelkti rinkimų kovai): A. Kubilius netiki M. Adomėno pergale? Bijo jo pergalės Vilniuje, nes tai būtų jam naujas konkurentas partijos pirmininko rinkimuose? Bijo M. Adomėno populiarumo, nes yra numatęs kitą savo įpėdinį vadovauti partijai? Nepasitiki paties sukurta demokratija partijoje, kuri lemia, kad jau ketveriuose rinkimuose jis perrenkamas pirmininku ir galo tam nematyti?


Politika ar kriminalinis veikimas?

Povilas Urbšys

Šių dienų korupcinis skandalas, susijęs su partija „Tvarka ir teisingumas“ parodo, kaip pas mus kriminalizuota politika. „Tvarka ir teisingumas“ neišsiskiria iš kitų partijų, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba savo laiku atliko kratas ir Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo partijos, Liberalų partijos (jai tada vadovavo A. Zuokas) būstinėse, – visose buvo ieškoma juodosios buhalterijos. Įdomu tai, kad dabartiniame skandale figūruoja keletas buvusių politinio pasitikėjimo asmenų ir viešųjų ryšių įmonė, atsakinga už tos pačios partijos įvaizdžio kūrimą. Reikėtų priminti, jog valstybinės institucijos viešųjų ryšių gerinimui ir savo įvaizdžiui formuoti išleidžia apie 50–70 mln. Lt per metus. Tai suteikia pagrindą manyti, kad biudžeto pinigai, leidžiant užsidirbti viešųjų ryšių įmonėms, vėliau panaudojami kuriant politinių partijų įvaizdį. Su Rolandu Skaisgiriu susijusi viešųjų ryšių įmonė jau keletą metų organizuoja akciją, kuria raginama aukoti Kauno zoologijos sodui. TV3 televizijoje transliuotos paramos akcijos globėja įvardijama Inga Stumbrienė – Rolando Pakso dukra. Paramos akcijoje dalyvavo daugybė žinomų žmonių, tarp jų – ir krepšininkas Robertas Javtokas. Kaip neseniai atskleidė žiniasklaida, jis „tvarkiečiui“ Vytautui Galvonui dar 2007 metais paskolino milijoną litų ir per septynerius metus iš politiko neatsiėmė nė cento. Kyla klausimai: ar tai buvo R. Javtoko milijonas, ar taip nebuvo legalizuotas milijonas iš juodosios kasos? Šio korupcinio skandalo įkarštyje Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas kažkodėl suskato priimti į viceministro pareigas ne ką kitą, bet būtent asmenį, dirbantį Kauno zoologijos sode – Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją. Paskirtasis į viceministro pareigas turėjo kuruoti regionų plėtrą, kibernetinį saugumą, elektroninės valdžios įgyvendinimą, plėtrą vidaus reikalų sistemoje... Ką gi, zoologijos sodas „tvarkiečiams“ tampa Vidaus reikalų ministerijos viceministrų kalve. Laimei, kilus triukšmui viešojoje erdvėje, po dviejų dienų šis zoologijos sodo specialistas atsistatydino.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija