Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Bendruomenėse

Draugystės tiltas

VASIULIŠKĖ. Spalio 17 dieną Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijos Vasiuliškės kaimo gyventojai surengė tikrą padėkos ir nuoširdaus džiaugsmo šventę. Ir kaipgi nesidžiaugti – Kiaunos upės krantus dabar jungia naujas tvirtas medinis tiltas. Savivaldybės pastangomis atnaujintas tiltas sujungė ne tik krantus, bet ir žmones. Jis sustiprino vietinių ryšius, vienybę bei padėjo susidraugauti Linkmenų ir Švenčionių rajono Kaltanėnų seniūnams. Tilto vieta labai įdomi – ir vienoje, ir kitoje jo pusėje yra abiejų seniūnijų teritorijos. Taigi šventės metu žalumynais apipintas naujas statinys pakrikštytas Draugystės tiltu.

Tilto pristatyme dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys, Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Mykolas Viškelis, Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, Kaltanėnų seniūnas Tomas Rakickas, darbus atlikusios UAB „Meleksas“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Žiūras. Svečius pasitiko smagiai nusiteikusių gyventojų būrelis. Tilto atstatymo iniciatoriai Stefutė ir Jonas Prunskai džiaugėsi, kad jų idėja neliko be atsako.

„Tokiems darbams visada sudėtinga rasti lėšų. Šis tiltas atsirado visų bendromis pastangomis. Dėkojame, kad ir kaimynai švenčioniškiai prisidėjo. Dabar belieka naudotis ir saugoti“, – sakė meras Henrikas Šiaudinis. „Tiltas jungia, vienija, tai – labai prasmingas ženklas“, – visus susirinkusius kviesdamas maldai sakė kunigas Gintaras Černius. Pašventinus tiltą, buvo perkirpta simbolinė juostelė, ir žmonės sustojo bendrai nuotraukai. Šeimininkės šiai progai stalą vaišėmis nukrovė, o muzikantas Vincas Kliukas linksmas melodijas dovanojo.

Stefutė Prunskienė ant tilto susirinkusiems papasakojo jo atsiradimo istoriją. Senasis buvęs jau toks sukriošęs, kad juo ne tik važinėti, bet ir vaikščioti pavojinga buvę. O naujam, kaip žinia, reikia nemažai pinigėlių. Tuomet Stefutė kreipėsi į Linkmenų seniūną Joną Alekną, šis, kaip pasakojo moteris, ją maloniai priėmė, „šypt šypt... ir pažadėjo pagalvoti...“ Tuomet Stefutė dar ir pati pagalvojo, kad reikia švenčioniškių valdžią aplankyti. Juk tiltas bus naudingas ir šio krašto žmonėms. Moteris nukako pas Kaltanėnų seniūną Tomą Rakicką. Šis irgi nieko konkretaus nepasakė, bet ir neatsakė. Abu seniūnai susitiko ir ėmė ieškoti galimybių. O kai labai nori, visada surandi išeitį. Dabar kaimo gyventojai tokie dėkingi seniūnams, kad taip ir pasakė jiems: „Nebandykite nuo mūsų pabėgti, geresnių seniūnų mums nė nereikia...“

Visų gyventojų vardu ponia Stefutė merui, seniūnams ir statybininkų atstovui įteikė puikias dovanas. Į vietinio meistro Alvydo Matusevičiaus iš medžio padarytas dailias žuvies formos lėkštes sudėta duonos, dešros, po svogūną ir česnaką – ir liaudies menas, ir tikros lietuviškos vaišės iš visos širdies.

Kaimo gyventojai dar ilgai nuo tilto nesiskirstė. O moterys jau planavo, kokias šventes čia galės rengti vasarą. Taigi tiltas bus puiki bendravimo ir žmonių susibūrimų vieta.

Lina Kovalevskienė

Ignalinos rajonas

© 2014 „XXI amžius“