Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Bendruomenėse

Kultūros namų įkurtuvės

Petras IVANOVAS

Simbolinę juostelę perkerpa rajono savivaldybės meras Arvydas Steponavičius, kun. Stasys Tamulionis ir Seimo narys Algimantas Dumbrava

AVILIAI. Čia žmonės visada mėgo dainą, šokį. Kultūros namų trauka didelė. Juose aviliškiai lyg bitelės renkasi ir neleidžia pamiršti tautos kultūros vertybių. Tačiau metai griovė kaimo kultūros židinį. Tada Zarasų rajono savivaldybės Avilių kaimo bendruomenės pirmininkas Donatas Ragėnas ėmė rūpintis kultūros namais. Buvo parengti projektai, gauta pinigų. Pagaliau kaimo kultūros namai neatpažįstamai atjaunėjo. Tada atėjo į šį nuošalų, bet gražų kaimą šauni ne tik kultūros namų meno saviveiklos entuziastų, bet ir visos bendruomenės šventė – atjaunėjusių, pagražėjusių kultūros namų atidarymas. Į ją susirinko ir daug svečių.

Naujuosius kultūros namus laimino Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo ir Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijų administratorius kun. Stasys Tamulionis. Jam, Lietuvos Respublikos Seimo nariui Algimantui Dumbravai ir rajono savivaldybės merui Arvydui Steponavičiui patikėta perkirpti simbolinę juostelę.

Bendruomenėse

Draugystės tiltas

VASIULIŠKĖ. Spalio 17 dieną Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijos Vasiuliškės kaimo gyventojai surengė tikrą padėkos ir nuoširdaus džiaugsmo šventę. Ir kaipgi nesidžiaugti – Kiaunos upės krantus dabar jungia naujas tvirtas medinis tiltas. Savivaldybės pastangomis atnaujintas tiltas sujungė ne tik krantus, bet ir žmones. Jis sustiprino vietinių ryšius, vienybę bei padėjo susidraugauti Linkmenų ir Švenčionių rajono Kaltanėnų seniūnams. Tilto vieta labai įdomi – ir vienoje, ir kitoje jo pusėje yra abiejų seniūnijų teritorijos. Taigi šventės metu žalumynais apipintas naujas statinys pakrikštytas Draugystės tiltu.

Tilto pristatyme dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys, Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Mykolas Viškelis, Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, Kaltanėnų seniūnas Tomas Rakickas, darbus atlikusios UAB „Meleksas“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Žiūras. Svečius pasitiko smagiai nusiteikusių gyventojų būrelis. Tilto atstatymo iniciatoriai Stefutė ir Jonas Prunskai džiaugėsi, kad jų idėja neliko be atsako.

Istorija ir dabartis

Atminimo ženklas partizanams atminti

Rūta Averkienė

Renginio dalyviai prie atminimo ženklo, žyminčio trijų partizanų žūties vietą

Spalio 12-ąją, sekmadienį, pušyne tarp Žiūrų ir Perlojos pagerbti trys 1949 metais žuvę kovotojai už Lietuvos laisvę – Dainavos apygardos, Kazimieraičio rinktinės, Vytauto tėvūnijos partizanai Vincas Kalanta-Nemunas, Juozas Vytautas Šilanskas-Šilutis ir Pranas Česnulis-Žvaigždė. Čia buvusiose dviejose vadavietėse tragiškai nutrūko jų gyvenimo gijos. Šalia vienos iš jų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) lėšomis šiemet pastatytas atminimo ženklas – paminklas.

Sekmadienio popietę visi norintys pagerbti šiuos tris partizanus suvažiavo į smėlėtais keliukais vedantį Jakulių mišką, paskui pėsčiomis tylūs ir susikaupę ėjo samanotomis kalvelėmis link vietos, kurioje šimto metrų atstumu viena nuo kitos yra iškilusios dvi gilios duobės – buvę partizanų bunkeriai. Nors tos duobės jau ir samanomis apaugusios, tačiau liudija dar vieną skaudžią pokario tragediją. Čia gyveno ir veikė Dainavos apygardos, Kazimieraičio rinktinės, Vytauto tėvūnijos partizanai.

Istorija ir dabartis

Pagerbimas Kalnijų miške

Albertas Ruginis

Steponas Janušas (1939? metais) Renavo žemės ūkio parodoje

Rugsėjo 27 dieną Sedos seniūnijos Kalnijų kaimo miške, palaikų užkasimo vietoje, pašventintas Atminimo ženklas keturiems žuvusiems Alkos rinktinės partizanams. Sedos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje klebonas kun. Modestas Ramanauskas aukojo šv. Mišias už žuvusiuosius. Pamoksle klebonas priminė, kad žuvusiųjų dėka mes gyvename laisvoje šalyje ir neturime bijoti būti patriotais, kad prasminga ateitis neįmanoma pamiršus reikšmingus istorijos įvykius.

Sedos apylinkėse kovojusių ir žuvusių partizanų likimais domimės seniai. Su muziejininku Algimantu Muturu ir garbės šauliu Alfonsu Degučiu išvažinėtos partizanų kautynių ir jų žūties vietos. Stepono Janušo tikslios žūties vietos nustatyti nepavyko, o Stanislovo Rimkūno, Augusto Petrausko ir Boleslovo Vizgaudžio žuvimo vietoje plyti plyni numelioruoti laukai.

Istorija ir dabartis

Spalio 7-osios aidai

Minėjimo dalyviai žygiuoja į kapines

SEDA. Spalio 7 dieną čia buvo paminėtas Sedos kautynių, kuriose tuometinės Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į Vakarus besiveržiančią sovietinę kariuomenę, septyniasdešimtmetis. 1944 metais, Antrojo pasaulinio karo metu, Sedoje (kaip ir visoje Lietuvoje) virė įnirtingas mūšis tarp dviejų grobuonių. Lietuva buvo kamuoliukas, svaidomas iš rankų į rankas. Kiekvienam knietėjo mūsų žemės lopinėlis, gintarinis pajūris. Lietuva gynėsi nuo Hitlerio nacistų ir Stalino komunistinės Sovietų Sąjungos. Veikė Tėvynės apsaugos būriai, kurie grūmėsi už laisvą nepriklausomą Lietuvą. Nereikėjo ir nereikės Lietuvai „globėjų“, todėl ir Sedoje narsiai grūmėsi Tėvynės apsaugos rinktinės kariai iš visos Lietuvos, pasirinkę mirtininkų lemtį. Čia kovota ir rokiškėnų. Narsiųjų kraujas nutekėjo Varduvos ir visais mūsų upeliais ir upėmis į upių tėvą Nemuną, nuplaukė į sūriąsias marias, skelbdamas lietuvių skriaudas ir jų garbę pasauliui.

Žvilgsnis

Nepamirštami Tėvynės gynėjai

Kelionė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų takais

Kelionės dalyviai prie Monikos Alūzaitės-Kuličauskienės kapo

Norint prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius už Tėvynės laisvę, lankomos jų žuvimo vietos, paminklai. Atkurtos Lietuvos laisvės armijos organizacijos metinėje ataskaitinėje konferencijoje, sudarant veiklos planą, nutarta aplankyti visą Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės teritoriją, prisiminta, kaip jauni vyrai ramų gimtųjų namų gyvenimą iškeisdavo į pavojų ir riziką savo gyvybei. Kiekvienas paminklas, kiekviena kautynių vietovė turi savo istoriją.

Lietuvos partizanų Žemaičių apygardą sudarė trys rinktinės: Kardo, Alkos ir Šatrijos. Teritoriniu atžvilgiu Šatrijos rinktinė buvo didžiausia, atitinkanti abiejų kitų rinktinių teritorijos dydį. Šatrijos rinktinės teritorijoje dažniausiai veikė visą ginkluotą partizaninį karą išpartizanavęs ir apygardai pusšeštų metų vadovavęs Vladas Montvydas-Žemaitis. Šatrijos rinktinės teritorijoje buvo įkurtos pogrindžio spaudos spaustuvės. Spaudą redagavo partizanai: buvę mokytojai Ignas Čėsna ir Irena Pelkutė, buvusi Užvenčio gimnazijos mokinė Monika Alūzaitė.

Bendruomenėse

Atnaujintos kapinių koplyčios pašventinimas

Tabariškių klebonas kun. Valdemar Ulčukevič šventina kapinių koplyčią

TABARIŠKĖS. Ši nedidelė pasienio gyvenvietė gali didžiuotis keliais architektūros paminklais. Kaimo širdis yra nuostabi Arkangelo Mykolo bažnyčia – medinė, senovinė, su gilia praeitimi. Netoli Tabariškių, parapijos kapinėse, – dar vienas įdomus medinės architektūros objektas – koplyčia.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad koplyčia yra medinė, su prancūziška spyna, 14 alkūnių ilgio ir 5 alkūnių pločio, altoriuje – Nukryžiuotojo paveikslas, pastatytas 1794 metais Antonijaus Važinskio, pašventintas Tabariškių klebono Marko Rostiko. Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis ji buvo restauruota ir spalio 10 dieną pašventinta Tabariškių klebono kun. Valdemaro Ulčukevičiaus, praėjus 220 metų po pirmosios konsekracijos.

Naujakuriai

Grįžo į vaikystės kaimą

Įkūrė parduotuvę, kurioje galima paskaityti

Bronius VERTELKA

Į vaikystės kaimą sugrįžusi jaunoji verslininkė Ingrida Kašėtienė įkūrė parduotuvę, kuri labai reikalinga bendruomenei

Vos ne prieš pusšimtį metų iš gelžbetonio plokščių sulipdyta Kabelių parduotuvė ne vienai pardavėjai gadino sveikatą. Sienos nelaikė šalčio, o palijus, kad nebraidytų, turėdavo išdėlioti indus. Stogas buvo vos ne kaip rėtis. Pastatas vis prastėjo. Visiškai nučiuro, kai čia įsikūrė alaus baras. Tada žmonės stengdavosi jį jau iš tolo aplenkti.

Išgirdęs, kad rajkooperatyvas „Žemdirbių globėjas“ parduoda pastatą, Kabelių bendruomenės pirmininkas Algis Petrošaitis apie tai užsiminė Panevėžyje gyvenančiai savo dukrai Ingridai Kašėtienei. Kabeliai – jos mamos gimtinė. Visos Ingridos vaikystės vasaros prabėgo pas senelius. Jiems mirus, mama su tėčiu atsikraustė čia gyventi. O Ingridai sukūrus šeimą ir sulaukus jos pagausėjimo, vėl jų visos vasaros ir savaitgaliai likdavo Kabeliuose.